„nowJapan“ svečias Yosi Horikawa: „Europiečiai gal apie mane žino daugiau, nei japonai“
Daina Dubauskaitė 2013-09-09 14:46
Pernai lapkritį „nowJapan“ dovanojo – tikrai galima taip pavadinti – projekto „Kidsuke“ pasirodymą klube „SoulBox“. Renginio sėkmė buvo tokia, kokia buvo, bet „nowJapan“ saulė teka ir vėl. Ir dar kaip. Japonijos kultūros festivalio muzikinės programos epicentre šįkart – geras „Kidsuke“ narių Daisuke Tanabe ir Kidkanevil draugas, subtilių beatsų meistras ir aplinkos garsų gaudytojas Yosi Horikawa.
Apie tautiškumą, beatsus, mokslus ir gyvenamąją vietą Yosi Horikawa papasakojo savo turo po Europą metu. Ketvirtadienį plok jam „Lofte“ – kartu pasirodys ir Yosi tautietis Izumi Yamamoto.
Interviu iliustruoja vasarą pasirodęs Yosi albumas „Vapor“. Man – tiesiai į metų topą.
Ar jautiesi įsipareigojęs Japonijai būti kultūriniu jos ambasadoriumi?
Visų pirma jaučiuosi pagerbtas, kad galiu atvykti į Vilnių ir čia dalintis Japonijos kultūra. Manau, taip, turiu reikštis kaip japonas. Galvojau apie mūsų kasdienybę – šiandien Japonijoje tradicinės kultūros taip lengvai nerasi, bet manau, kad vis dar turime šio to originalaus ir jautraus. Taigi aš esu aš, bet esu ir japonas.
Yra posakis „savo krašte pranašu nebūsi“. Ar Japonijoje susilauki pakankamai dėmesio palyginus su tuo, ką patiri kitur?
Sunku pasakyti. Dabar vyksta mano turas po Europą. Dėmesio skirtinguose miestuose susilaukiau tikrai įvairaus. Kai kurie žmonės mane jau žinojo, kai kurie išgirdi pirmąkart. Tiesa, mano kūrybos leidiniai pasirodo daugiausiai Europoje, tad taip, europiečiai gal apie mane žino daugiau, nei japonai. Tikrai žinau tai, kad Europoje žmonės nebijo pasakyti to, ką jaučia. Taip pat daug negalvoja apie tai, ką pamanys kiti.
2011-aisiais dalyvavai „Red Bull Music Academy“. Kokius savo ir kitų studentų skirtimus po dviejų įtemptų savaičių akademijoje įvardintum?
Mane tikrai nustebino tai, kaip greitai kai kurie gali kurti. Man viskas užima daug laiko, kartais dėl to nukenčia šviežios idėjos. Po akademijos stengiuosi nešvaistyti laiko.
O šiaip patys kūrybos principai ir mąstymas skiriasi. Aš naudojau tik aplink akademiją įrašytus garsus. Norėjau sukurti kažką būdingo tik tam regionui.
Kokia svarbiausia „Red Bull Music Academy“ išmokta pamoka? Ar kas pasikeitė tavyje?
Manau, niekas iš dalyvių smarkiai nepasikeitė, nes į „RBMA“ kviečiami tie, kurie turi savitą stilių. Tai, norint išrinkti 60 iš visų atsiųstų anketų, labai svarbu.
Man pravertė bendradarbiavimo su kitais muzikantais pamokos. Iki tol kūriau vienas, tad patirtis buvo tikrai gera.
Po akademijos su studentais išleidome bendrą EP, taip pat remiksavau kitus dalyvius. Dar ir dabar visi darbai nebaigti.
Vakar nakvojau pas vieną iš bendramokslių Berlyne. Patirtis akademijoje buvo tanki ir tuo pačiu nuostabi, tad draugystės tęsiasi.
Ko prireikė, kad tavo muziką išleistų „Eklektik“, o po to ir „First World Records“? Teko pačiam paplušėti, ar tai jie tave susirado?
Prieš kokius penkerius metus susikūriau „Myspace“ profilį, ten įdėjau 4 kūrinius. Po kelių dienų man parašė „Eklektik Records“ vadas ir pasiūlė juos išleisti.
Su „First World Records“ buvo kiek kitaip. Mane pristatė vienas leidyklos muzikantų Kidkanevil – tiek jis, tiek aš esame geri japonų atlikėjo Daisuke Tanabe draugai. Labai vertinu šią sėkmę.
Klausydama tavo muzikos ir skaitydama kitų žmonių mintis apie ją pagalvojau, kad iš esmės muzika supa mus kiekvieną gyvenimo sekundę, o muzikantai yra tie laimingieji, kurie išgirsta ją tarp kitų kasdienybės detalių ir iškristalizuoja tam, kad išgirstų ir visi kiti. Sutinki?
Taip. Noriu, kad suskambėtų visi mane supantys elementai. Tiesa, nesakyčiau, kad muzikantai kažkuo išskirtiniai. Manau, jei tik turi lakią vaizduotę ir labai nori ją išreikšti, kiekvienas gali kažką realizuoti.
Ar muzika gali pakeisti gyvenimą? Gal pakeitė tavo?
Ne, maniškio nepakeitė. Man visuomet norisi kažką kurti – taip save išreiškiu. Muzika tėra gyvenimo dalis, nors, aišku, labai svarbi. Nenoriu kitiems žmonėms nieko keisti savo muzika, bet tikiu, kad ji gali gyvenimui įpūsti prasmės.
Kaip suprantu, aplinkos garsus, iš kurių sukonstravai albumą „Vapor“, įrašei Japonijoje. Ar bandai įrašinėti ir kitose šalyse? Kaip skiriasi pasaulio skambesys?
Taip, „Vapor“ įrašytas Japonijoje. Pirmam albumui norėjosi vien tik japoniškų garsų. Dabar, kaip jau minėjau, esu Europoje, aišku, su savimi turiu ir įrašymo techniką. Jau fiksavau Lenkijos ir Prancūzijos garsus, tikrai įrašinėsiu ir Lietuvoje.
Tie garsai tikrai skiriasi. Galvojau, kodėl. Manau, bene daugiausiai įtakos skirtumams turi klimatas. Jis juk susijęs su gamta, maistu, mintimis, gyvenimo būdu, religija, istorija. Ir su garsu.
Manau, man pasisekė, kad galiu pažinti tiek daug skirtingų šios planetos garsų ir žinau, kad muzika gali įveikti bet kokias sienas.
Garai – „vapor“ – išnyksta gana greitai. Juos sunku sulaikyti. Kokios šios substancijos savybės tinka tavo muzikai?
Manau, kad neišnyksta. Jei albumas privertė apie tai susimąstyti, gal dėl to, kad mane ypač domina šviežumas, hehe.
Kokius beatsų scenos kolegas labiausiai vertini?
Dabar naują albumą ruošiasi išleisti Daisuke Tanabe. Jis – puikus muzikantas ir, kaip sakiau, geras draugas. Taip pat labai laukiu Kidkanevil albumo – beje, su juo Londone netrukus įrašinėsim drauge.
Ar persikraustytum į Europą ar JAV dėl karjeros?
Kartais susimąstau apie tai, kad muzikantui Europoje ar JAV tikrai lengviau. Bet Japonijoje man labai patinka keturi sezonai, o ir mano muzika yra potyrių, atsiminimų ir emocijų rezultatas. Vieta, kurioje gyvenu, man labai svarbi.
Dabar viskas įmanoma, jei tik turi elektros ir interneto. Tą viską ir bandysiu pasiekti Japonijoje, bent jau kol kas.
---
Yosi Horikawa @ Soundcloud
„nowJapan“ antradienį Šv. Kotrynos bažnyčioje, ketvirtadienį „Lofte“, savaitgalį – Kongresų rūmuose. Rinkis.
D.D. 2004 - 2016
Degalai Mushroom CMS