1-800-DAINAD : POSĖDIS : Split Pulse: „Kai apsigyniau magistrą, įsirašiau „Ableton“

Aš su jūsų inžinerija turbūt susipažinau Reformatų parkelio pakraštyje dundėjusiame „The Lift“, dabar kurį laiką „Didžiųjų agregatų inžinieriai“ rezidavo beužsidarančiame „Gluck“. Kaip praėjo kovo renginys su svečiu Violet Poison, pirmasis jūsų ėjimas „Kablyje“?

Žiauriai gerai! Net nesitikėjau. Norėjosi pereiti į naują vietą, pribrendom pakeisti aplinką, bet buvo baisu. Nors viskas pasisekė, aišku, dar tik vienas renginys „Kablyje“ buvo, bet man atrodo, kad mūsų idėjos atitinka tą erdvę. Gerai jaučiausi ten. Atėjo 200 virš žmonių – mums tikrai geras skaičius. Aišku, kuo daugiau – tuo geriau, bet tokios muzikos gerbėjų nėra daug.

Ar žmonės seka paskui jus, o gal atsirado naujų?

Aišku, prisijungė „Kablio“ etatiniai, taip pat tie, kurie norėdavo pas mus ateiti anksčiau, bet buvo atbaidyti „Gluck“. Aš tą suprantu, nors, atrodo, muzika – svarbiausia, bet juk vakarėlis – tai laisvalaikis, aplinka būtinai turi būti tau maloni. Negali eiti kažkur per prievartą.

Kur pats Vilniuje mėgsti lankytis?

Nesu labai smarkus klubų ir barų lankytojas. Dažniausiai kažkur apsilankau netyčia. Kur negroju, nevarau. Iš barų mėgstu „Marsą“, nors užsuku gal kokį kartą per mėnesį. Va, pakalbėsim ir eisiu susitikt ten su draugais. Skanūs ten burgeriai, turbūt niekam ne paslaptis.

Nenoriu vertint vietų, kuriose esu grojęs, nes tai nebūtų visiškai objektyvu. Nors dabar labiausiai patinka „Kablys“ – pastatas žavi autentiškumu, vidus jaučiasi, kad įrengtas prisiderinant prie jau buvusių dalykų ir nuotaikos.

Kodėl nevaikštai į kitus renginius? Nematai sau įdomių ar tiesiog nesi tūsovičikas?

Nesu didelis tūsovčikas, tikrai. Yra taip, kad žiauriai vertinu savaitgalius, kai negroju, turiu laiko sau, draugei, pomėgiams. Kai galiu veikti, ką noriu. Kai atsikėlus nereikia pračekint trilijardo naujų relyzų, nors esu jau visus praklausęs.

Laisvas laikas – jėga. Jei atsiduriu kažkur, kai negroju, kaip ir sakiau, tai būna random vietos ir renginiai. Nelabai manęs žavi tas laisvalaikis klubuose. Groju daugiau nei 6 metus, gal jau atsibuvau?

O už DJ pulto užlindai iš tūsovčiko, prisižiūrėjusio pavyzdžių, pozicijos, ar visgi iš naminio melomano?

Didžėjų buvau matęs labai nedaug, ir klubų aplankęs mažai. Gal 15-os pradėjau giliau domėtis techno. Mano močiutė – matematikos mokytoja, dalyvaudavau olimpiadose, neturėjau laisvės eiti į klubus. Net 18-os dar neturėjau galimybės. Pirmąkart atsidūriau klube jau baigęs 12 klasių. O domėjausi muzika ilgai, tad ir užsimaniau būti ne tik stebėtoju, bet ir dalyviu. Sukosi mintis pradėti groti, ėmiau ir įgyvendinau.

Kaip?!

2007-ais Energetikos muziejuje, renginy „1 Gram of Eros“ susipažinau su Vytautu – Delonge. Jis buvo mano draugės vaikinas. Užsiminiau jam, kad būtų įdomu pagroti – jis tuo metu jau pirko plokšteles. Pakvietė apsilankyt DJ mokykloje, apie kurią jau buvau girdėjęs. Nuvariau ten, Vidmantas Snow pamokė, tada jau Mindaugas Kosmosas perėmė. Iš pradžių, kad būtų aiškus ritmas, miksavau house.

Vėliau gal mėnesiui pasiskolinau patefonus iš Vytauto, tada su Tomu Guzovich, su kuriuo buvom pažįstami gal nuo penktos klasės, susimetėm pinigų ir nusipirkom savo setup’ą. „Techics“ patefonus ir labai šūdiną „Gemini“ mikšerį. Prasidėjo plokštelių pirkimai ir grojimas po 8 valandas per dieną…

Užtekdavo plokštelių tokiems setams, ar tas pačias sukdavai?

Tas pačias, tas pačias... haha. Tai po truputį viskas ir peraugo į tai, kas yra dabar.

Trise vadinotės „On The Wave“, taip?

Aha. Darydavom tūsus „Cozy“ trečiadieniais, Mindaugas Nostra parekomendavo mus į „Funky Munky“. Ten buvom ketvirtadieniais, viskas vyko sklandžiai, gavom penktadienius, taip atsirado „Kas kaip moka, tas taip techno“. Panašiu metu susipažinom su Rolu iš tuometinio „Woo“. Ten grojom daug kartų, paskui Rolą nusekėm į „Havana Social Club“... Kai tik atsidarė „Opium“, ten irgi teko pagrot.

Niekad negalvojai, kad ši veikla gali tapti rimtesniu užsiėmimu, nei tik savaitgalio pagrojimai?

Galvojau ir galvoju, yra tų minčių. Esu giliuose apmąstymuose, kaip ką daryti. Nežinau dar, ar norėčiau, kad tai būtų mano pragyvenimo šaltinis. Galbūt dingtų romantika, ir tam tikrais momentais reikėtų paminti įsitikinimus. Slidus klausimas, nors taip, tai vilioja.

Bet laisvalaikio užsiėmimas reiškia, kad gali groti, gali ir negroti. Ne šimtas procentų.

Aš į šį hobį žiūriu gana rimtai. Atiduodu visas jėgas ir laiką, jei ruošiuosi grojimui. Nematau tikslo daryti bet kaip. Aišku, tie, kurie turi dar daugiau laiko ruoštis, gal ir geriau pagroja, bet, abejoju.

Dėl technikos tau turbūt niekas neturi priekaištų?

Ne visai apie tai... Laikui bėgant atrandi sistemą, kaip ieškoti patinkančios muzikos. Kai yra sistema, susitaupo daug laiko ir procesas paprastėja. Svarbu rasti laiko pasigroti namuose, sau, pažiūrėti, kaip kas skamba. Per ausines ir per kolonėles efektas labai skiriasi. Turi labai gerai žinoti kūrinius, kuriuos groji, kad gerai sumiksuotum.

Kaip atrandi savo muziką? Kas tavo pagrindiniai šaltiniai?

Na, jei taip plačiai, tai internetas... Haha. Tam tikri tinklapiai – „Boomcat“, „Junodownload“, „Beatport“, „Decks.de“, „Hardwax“. Dar „Bandcamp“ randu gerų dalykų.

Blogų vengiu. Dėl to, kad visi esam žmonės ir pasiduodam įtakoms. Man labai patiko Tyler, The Creator sprendimas neduoti savo albumų išankstinėms perklausoms bei apžvalgoms dėl to, kad niekas neturėtų išankstinės ne savo paties sudarytos nuomonės.

Plokšteles, beje, vis dar perki?

Šiuo metu retai, bet planuoju vėl pradėti. Kažkaip pirkdavau ir negrodavau iš jų – susiskaitmenindavau ir grodavau digital. Ta prasme, nesinešioju vinilų.

Labiau duoklė muzikantams?

Jo, savotiška. Nors iš pačių vinilų jie ne ką ir uždirba. Bet tiesiog gerai jautiesi įsigijęs plokštelę. Tai viso ko šaknys.

O pasirinkęs vieną formatą apriboji muzikos srautą, gal tai gerai?

Tiesa. Visuomet jaučiasi konkretus stiliaus braižas tų, kurie groja tik iš vinilų. Negali turėti visko, negali groti visko. Iš vienos pusės tai gerai, iš kitos – nebūtinai. Pavyzdžiui, latviui Gesta techno yra geriausias dalykas gyvenime ir jis perka tik techno plokšteles. Netgi yra paskaičiavęs, kad jam užtenka turėti 650 plokštelių. Tiesiog parduoda ir tada perka naujas, kad nebūtų per daug. Sako, čia jam idealus kiekis grojant techno. Kolekcionuojant, aišku, kitaip.

Nemanai, kad gryni žanrai šiandien yra išsisėmę?

Faktas! Dėl to jie ir maišosi bei gimdo naujus stilius, lyg girdėtus, bet skambančius šviežiai. Nežinau, kiek čia dar jie maišysis, nes ir tam turėtų ateiti pabaiga. Bet viskas eina ciklais...

„Didžiųjų agregatų inžinieriai“ yra techno platforma... Nesijauti apribotas? Man atrodo, tu iš visos jūsų komandos esi atviriausias. Viskam.

Jaučiuosi, taip, bet labai džiaugiuosi dėl to. Mes ir esam apie tai. Apie techno, pure as it is. Man tai labai tinka. Aišku, užplaukia, nugrybauju kur nors iš techno ir būna sunkoka grįžti, bet tai yra grynas reikalas ir jo, suformuoto per daug metų, reikia laikytis ir jį dar puoselėti. O visa kita pagroju kitur.

Tavo kolegos dėl to nepyksta?

Ne! Juk groju kitokią muziką. Kažkada esam apie tai kalbėję, bet konfliktų tikrai nekyla. Tiesa, bandžiau bandyti turėti keletą vardų, bet nusprendžiau, kad neverta maišytis.

Aha, buvo Micromanager?

Jo... Tuo metu veikė „The Lift“, jame grodavau pure techno, 130-134 bpm. Bet tuo metu turėjau labai daug muzikos, kuri buvo iki 130 bpm, jei taip didžėjiškai žiūrėt. Norėjau groti ir ją, tad sugalvojau atskirti tas dvi sritis, kad žmonės žinotų, ko tikėtis. Bet kažkaip nesuveikė. Yra ir kitų būdų informuoti, ką grosiu. Tie, kurie mane seka, įsivaizduoja, ką galiu groti vienoje ar kitoje vietoje. Juk akivaizdu, kad „Studio 9“ techno nebus. O šiaip stengiuosi negroti dažniau nei dukart per mėnesį, kaip ir sakiau, dėl laisvalaikio vertinimo.

Repas. „Patamsių gaivalai“. Ar tik šitie reikalai nebus iš dar seniau atėję, nei techno?

Oi, iš žymiai seniau. Buvau užleidęs tą muziką. Dabar tai beveik vien tik repą namie klausau. Techno gerai groti, ir tie kurie eina į „DAI“ renginius, žino, kad bus „techno be nesąmonių“. Nežinau, kas sugalvojo šitą posakį, bet labai tinka. Tai va, kai ruošiuosi vakarėliui, tenka labai daug to techno klausyti. Bet jei skaičiuoti proporcijas, manau, nugalėtų kita muzika. Norisi įvairovės.

Grįžtant prie „Patamsių gaivalų“... Renginių serija buvo labai trumpa, neplanuojat atgaivinti?

Čia mano draugo Antano reikalas. Smagiai buvo, padarėm tuos kelis renginius, norėjom lyg tęsti ir šį sezoną. Bet kai neišeina savaime, manau, nėra reikalo pushinti. Bet kažkur repą dar tikrai pagrosiu. Antanas tai tikrai pagroja, o aš planuoju mixtape’ą įrašyti. Tik nežinau, kada, nes daug kas prašo miksų, jaučiu, kad net per daug jų leidžiu.

Dainos Dainai #26 Split Pulse: It's All Good, Yeah Knock On Wood! by Daina Dubauskaitė on Mixcloud

Kaip manai, miksai veikia kaip promo priemonė? Kai jų tiek daug visi įrašinėja visiems blogams ir vakarėliams ir festivaliams... Ar turi žmonės laiko juos nuoširdžiai perklausyti?

Neįsivaizduoju. Statistika juk nerodo realių perklausų nuo pradžios iki galo... Taip, tai promo priemonė, tad gal geriau jie būtų kuo trumpesni. Aš dėl to per daug nesuku galvos, tiesiog noriu įamžinti savo vienu ar kitu metu pristatomą muziką, kad pačiam būtų įdomu vėliau pasižiūrėti.

Daug laiko praleidi sukdamas galvą dėl savo renginių promo, kaip ką daryti?

Ne. Aš tikrai nesu geras renginių organizatorius. Nesidomiu naujomis reklamos galimybėmis ar panašiai. Apskritai esu atsiribojęs nuo realaus renginių darymo. Didžiąją dalį „DAI“ reikalų sutvarko Rokas. Gal rudenį kažkas pasikeis, bet kol kas tai nenoriu. Kažkada turėjom susirinkimą su „Minimal.lt“ kolektyvu, ten irgi pasakiau, kad nenoriu su organizaciniais rūpesčiais turėti nieko bendra. Noriu tiesiog grot.

Kodėl?

Kai darai renginį, labai sunku po to dar ir gerai pagroti. Mintys kitur laksto, laikas dingsta. Noriu atsidėti muzikai, kad nerūpėtų, kaip nuvežti ir parvežti atlikėją, kada kur ką papostinti ir taip toliau. Džiaugiuosi „Inžinierių“ serija, kuri man šiuo metu kaip ir vienintelė, bet prisidedu prie jos tik kaip atlikėjas.

Ar dieninis tavo darbas, susijęs su logistika, padeda hobiui?

Taip, padeda. Darbiniai įpročiai leidžia ir laisvalaikiu susidėlioti viską tvarkingai, kad įvyktų laiku. Išmokau disciplinos. Va, pernai per „Sūpynes“ sudėliojau 27 atlikėjų atvežimo ir išvežimo grafikus, viskas pavyko, nors buvo sunku.

„Sūpynės“ tau – geriausias festivalis?

Manau, kad taip. Lietuvoje – tikrai. Man patinka, kad tai turbūt vienintelis festivalis, pateikiantis tokį 4x4, bet tuo pačiu ir tikrai įvairų muzikos turinį. Scenos tikrai pakankamai skirtingos ir nenusileidžiančios viena kitai kokybe. Gal tik „More“ ir „High“ scenos pakankamai panašios.

Na, viena – afterinė...

Jo, neturiu nieko prieš, bet muzikos prasme tai ryte groja tie, kurie galėtų ir peak time’u pagrindinėj scenoj.

Pats tiek neištrauki?

Ne, neturiu tiek sveikatos. Ne mano tai sritis. Geriausiu atveju iki kokių 8 gal išbūčiau.

Kai kuriems atlikėjams, manau, ši sporto šaka suteikia kitokio požiūrio į muziką. Ne?

Gal prideda šiokio tokio fake’o. Tave mėgsta ne kaip atlikėją, o kaip asmenį. Kažkiek išplečia bendruomenę, kuri tave žino, bet ar klauso nuoširdžiai, domisi, tai nemanau. Nemanau, kad tai gerai. Bent jau artistiškumo tai neprideda.

Kame matai techno romantiką? Matematikoje, tikslume?

Nežinau, kiek ten tos matematikos. Pavadinimas „Didžiųjų agregatų inžinieriai“ atsirado pakankamai nerimtai. Žirmūnuose pas mane maldavom šūdą ir Antanas kažkaip metė tą frazę, kuri man įsiminė ir būtinai turėjau kažkur panaudoti. Beje, „Kas kaip moka, tas taip techno“ – irgi Antano idėja.

Šita man viena geresnių... Reikėtų knygos skyrių kada taip pavadinti. Na, bet visgi. Techno. Kodėl?

Nes labai smagu miksuoti greitai ir agresyviai. Daryti žiaurius perėjimus. Tai energinga muzika. Aišku, kaip ir visur, taip ir čia yra ir šaltesnio, ir labiau groovy skambesio. Anksčiau grodavau šalčiau, bet ilgainiui supratau, kad žmonės – didžioji jų dalis – į renginius ateina gerai praleisti laiko. Todėl orientuojuosi į dancefloorinį skambesį. Ne big room, bet groju tai, kas šokama. Ir man pačiam tai labai patinka. Daug energijos! Lėkštės, hihat’ai, groovas!

Pats nebandei daryti muzikos?

Bandžiau. Bet nustojau. Net nežinau, kodėl – visada galima pasiteisinti, kad neturėjau laiko... Tikrai turėjau, bet buvo kitų dalykų, kurie išsekindavo. Dabar vėl daug apie tai galvoju. Kai apsigyniau magistrą, įsirašiau „Ableton“. Galvoju prisėsti ir pamėginti.

Turi skambesį, atlikėją ar leiblą, kurie būtų tavo siekiamybė?

Man patinka daug gerų leidyklų, bet jos nėra siekiamybė. Net nežinau, ką norėčiau sukurti. Nenorėčiau padaryti taip, kaip kažkas. Ar būtų įdomu? Techniniai dalykai greitai išmokstami, techno apskritai nėra sudėtinga muzika – dabar kas nors pasakys „Tai ko nieko nepadarei ir neišleidai?“, haha! Bet kaip sukurti savo idėją, išdėlioti ją kūrinio struktūroje? Tai man yra didžiausias iššūkis. Galvoju. Kol kas be konkrečių rezultatų.

O gal yra siekių renginių srityje? Ką norėtum atvežti ar pagal ką pasitūsinti?

Hm, geras klausimas. Didžiausia daugelio renginių organizatorių klaida, manau, yra bookinimas pagal kūrybą. DJ setai – visai kitas reikalas. Būna tikrai geras kūrėjas, bet groja visiškai šūdinai.

Konkrečių vardų, kuriuos noriu pasikviesti, dabar neįvardinčiau. Pastaruosius keletą metų nebeturiu idealų. Yra, kas tikrai patinka ir žiauriai gerai varo, ir planuose jie yra, bet neišskirčiau vieno ar dviejų. Gal Inigo Kennedy tikrai norėjau, bet jis jau ir buvo.

Daug laiko praleidi feisbuke – tai laiko stūmimas ar sugebėjimas multitaskinti?

Feisbukas visada įjungtas, darai kažką kito, pasižiūri, kas parašė, kas ką papostino, pasharino, ir tiek. Randi kažką „Youtube“ – pasidalini.

Manai, svarbu tau, kaip didžėjui, viešesniam asmeniui, palaikyti kontaktą su žmonėmis?

Aišku, tikrai svarbu. Didžiajai daliai žmonių patinka tas aktyvus, gyvas – nors ir virtualus – bendravimas.

Turi gerbėjų, ateinančių paspausti rankų? Rašančių laiškus?

Ateina, paspaudžia, laiškų negaunu... Nors neseniai gavau žinutę su padėka už tai, kad dalinuosi savo muzika. Labai pradžiugino.

Dažniau merginos ar vaikinai dėkoja?

Ir tie, ir tie. Oi, dabar prisiminiau, vienas draugas tokį juodą yra pasakęs, nors nepritariu: „Jei merga klauso techno, žinokit, kad jai kažkas negerai“. Netiesa, bet juokinga.

---

Galima padėkoti Split Pulsui jau šįvakar, balandžio 5-ą, „Kably“ pas inžinierius. Arba sek feisbuką ir sužinosi apie kitas progas.

Daug garso: https://soundcloud.com/split-pulse