Tomas Ramanauskas: „MUMS REIKIA DOKUMENTINIO FILMO APIE REIVĄ LIETUVOJE 2000-2013, jis bus fantastiškas“
Daina Dubauskaitė 2013-11-29 17:25
Jis buvo Auksarankis, ir DJ 1 (o gal DJ 2), bet dažniausiai pasirašinėja tikra pavarde, o groja pakeitęs lytį į Miss America. Anksčiau „Ore.lt“, „Pravdos“, „Nesakyk Mamai“, „Metal on Metal“, dabar – „Pasakos“, „New!“ užsukėjas, idėjininkas ir kūrybinis vadas. Visuomet turintis idėjų ir visuomet mokantis jas įtikinamai pateikti. Ir dar blogeris. Jau beveik metus su kolega Stunt! jis naujais keliomis prasmėmis įrašais pildo savo muzikinį tumblr’ą „Neue Scheisse“.
Kadangi kitą šeštadienį gręsia to paties pavadinimo twerkoteka, pamaniau, pats laikas Tomą pakalbinti ir savo bloge. Tiesa, nepavyko apsistoti tik ties nauja šaize, nes pakalbėti tikrai yra apie ką. Ir minčių išgirdau smagių.
Beje, tiesą sakant, nežinau, kaip būtų pasisukęs Dainos Dubauskaitės likimas, jei jos, vos pradėjusios narplioti naktinius voratiklius, į tuomet visai šviežią „Pravdą“ nebūtų pakvietęs tas pats Tomas Ramanauskas. Kokie 2004-i... Čia šiaip toks lyrinis nukrypimas prieš jungiant pavyzdines 100 „Neue Scheisse“ sekundžių.
Warum būtent vokiškas jūsų blogo pavadinimas?
Mintis kilo skaitant retą Martino Heideggerio veikalą „Kant und das Problem der Metaphysik: Neue Scheisse“. Bet gal daug labiau todėl, kad Lietuvoje vokiškų vardų taip mažai.
Sąmoningai apribojote projekto interesų sritį. Kokio senumo kūrinių jau nebeapžvelgiate – mėnesio, metų, savaitės..?
„Neue“ kalba ne apie datą, o apie skambesį. Jei jis šviežias, įdomus, kitoniškas, nesvarbu, kada sukurtas. Juk „nauja“ yra kintantis jausmas, tačiau ne linijinis („ėmė ir praėjo ir nebenauja“), o sugrįžtantis („buvo nauja, paseno, vėl nauja“). Tiesa, penkias dienas postiname naujienas, o penktadienio svečiui ir sekmadienio rubrikai „Sena šaizė“ leidžiame nieko nepaisyti.
Electroclash – indie – real trap shit – zigzagai nemenki, ar juos lemia daugiau noras nuolat išbandyti kažką nauja, ar neatsilikti nuo madų?
Kai domiesi muzika metų metais (fucking dešimtmečiais jau!), turi surasti formų, kurios tą ugnelę palaikytų – pavyzdžiui, blogas. Jis verčia pasitempti: daugiau paieškoti, pasiskaityti, pastudijuoti. Ne tik daliniesi, bet ir sužinai. Manau, Daina, tu pritarsi, nes pati tą darai.
Tam tikra prasme šitas blogas yra represijos prieš nenumaldomą žmogaus norą patinginiauti ir apsileisti. Stilius stengiamės ignoruoti, nors labiausiai viskas lenda po bass/beats etikete. Todėl, kad šiuo metu tai yra daugiausiai naujų idėjų prakošianti scena.
Kokios jėgos tave vis grąžina į diskotekas, kai bendraamžiai ar bendramoksliai jau seniai rūpinasi solidesniu laisvalaikio praleidimu?
Didelis nenoras mirti. Kalbu, žinoma, ne apie fizinę mirtį, o jausminę. Sėdėti prie židinio su brendžiu ir atrajoti prisiminimus dar suspėsime.
Kurios iš naktinių iniciatyvų, Vilniuje apsireiškusių per keliolika metų, tau šiandien atrodo įdomiausios ir vertingiausios?
Mes turime kuo didžiuotis. Mūsų naktinis gyvenimas tikrai įvairus, kaip tokio dydžio šaliai. Menkabiudžečiame Vilniuje (vs Europa) groja visas šiuolaikinis DJ elitas – ačiū „Opiumui“. Mūsų didžiausias festivalis yra beatsų festivalis. Mes turime klubų atskiroms scenoms (pvz., „Gluck“). Pilna promoterių, kurie puoselėja savo scenas. Ir tai, kas įvyko su mūsų elektronikos ir šokių muzikos kūrėjais yra dėsninga – jie girdimi pasaulyje. Pasakysiu tai garsiai, capsais: MUMS REIKIA DOKUMENTINIO FILMO APIE REIVĄ LIETUVOJE 2000-2013, jis bus fantastiškas.
Ko naktiniame Vilniuje šiandien trūksta, ką tavo komunikacinės rankos mielai pakoreguotų, patobulintų?
Trūksta diskotekų, kurios išsisuktų su vienu ar dviem vietiniais vardais. Neatsivežęs užsieniečio nedrįsk lįst į didesnį klubą, neturėdamas septyniolikos draugų grojančiųjų sąraše – nebandai prašyti už įėjimą.
Kalbant apie įėjimą, manau, labai trūksta brangesnių įėjimų. Klubinė naktis, jei gera, yra magiškas dalykas. Geriausias juk atsimeni visą gyvenimą. O mes vis dar turime aršias diskusijas apie sąrašus ir nuolaidas. Džiaugiuosi, kad „Opiumas“ bando atstovėti 20 ir daugiau litų įėjimus. Vienu metu buvome beveik pasilaidoję su „nemokamo įėjimo + gėrimo“ politika.
Trūksta dar daug ko, bet nejau imsiu ir pasakysiu. Geriau imsiu ir padarysiu.
Beje, kodėl į tūsus vežatės šokėjas? Kodėl ne aktualius vardus iš savo blogo? Ar tai nėra kažkaip seksistiška, o gal tiesiog labai smagu?
Labai seksistiška, lygiai taip pat, kaip vežtis dydžėjus vyrus. Šokėjas vežamės, nes darome vakarėlį į kurį patys eitume. DJ vardų yra per akis – daug kas gali juos atvežti, tam nereikia fantazijos, tam reikia geros vadybos. Šokėjos yra kitaip – os tinka prie mūsų muzikos, jos elektrifikuoja vakarą. Praėjęs buvo smagus, šiame šoks dar smarkiau. Be to, mes baisūs egoistai – norime pagroti patys. Patys! Dviese! Skamba skandalingai.
Neabejoju, kad vienais ar kitais diskotekiniais amplua esi grojęs viską. O klausai ko? Kas sukasi ofise, namuose, automobilyje?
Paklausk kino studento, ką jis galvoja apie Hitchcocko įtaką kinematografui! Čia tema, kuria plėstis galima valandomis. Bet vardinu, kas KĄ TIK grojo. Šiandien darbe klausiausi: Erik Satie „Gymnopedie“, ankstyvųjų „Simple Minds“ („Real To Real Cacophony“), „Guided By Voices“ albumo „Bee Thousand“. Net sakyti neverta, kad tai yra nuostabūs įrašai.
Namuose klausausi tik plokščių – konkrečiai naujausio Bill Callahan albumo. O automobilyje jau repetuoju būsimas šaizes: Raffertie, Lizzo, DJ Nate, Vatican Swag, Cakes Da Killa ir garantuotą gruodžio 7 šokių aikštelės magnetą M.I.A. „Y.A.L.A.“.
Kurie iš rimčiau bei nuosekliau į DJ profesiją žiūrintys lietuvių kolegos tau labiausiai patinka? Pagal ką smagu šokti, jei tenka?
Labai mėgstu „Smalą“ ir Manfredo atsidavimą naująjam techno. Nepaisant to, kad tas pizdukas mano muzikos nekenčia. Tikiuosi, jis skaito ir iš gailesčio apsimes, kad dabar jau tai patinka. Ką padarysi. Seniai negirdėjau, ką groja Kym Wild, nors neabejoju, kad varo puikiai. Gerbiu ir mėgstu Mantą Synthsoulsizerį, ar kaip jis ten pasivadinęs naujausiai. Apie Vidžio indėlį į viską išvis atskira kalba. Taip pat – Vaiperis. Čia pirmieji, kur į galvą ateina, bet nereiškia, kad jų nėra daugiau.
Geriausia Vilniaus vieta (tikrai nebūtinai klubas, gali būti ir gatvė).
Sutikti draugus: „Marsas“. Pašokti: „Opium“. Viskelio: „King & Mouse“. Greitas maistas: „Briusly“, „Food“, „Drama Burger“. Namų maistas: „Bel Ami“, „Piccolo Canopi“. Lėtas maistas: „Stebuklai“, „Marche“. Kinas: „Pasaka“. Gatvių gatvė: „Literatų“. Aiškiai kažką pamiršau.
---
Paklausk Tomo dar ko nors gruodžio 7-ą „Neue Scheisse“ naktyje.
NeueScheisse.tumblr.com
D.D. 2004 - 2016
Degalai Mushroom CMS