1-800-DAINAD : YRA : Katės maiše nėra, arba išankstiniai festivalių reikalai

Maišas juk seniai atrištas, jei kalbame apie festivalį, kuris vyksta penktus, septintus, devintus metus. Taip, tokių Lietuvoje yra bent keletas. Juk logiška, kad „Sūpynėse“ headlineris nebus Snoop Dogg, o „Tundros“ psy arenoje greičiausiai neverta tikėtis Henrik Schwarz. Tad jei tau festivalyje patiko vieną ar du kartus, labai tikėtina, kad patiks ir trečią. Ir gal net nebūtinai dėl muzikos – čia jau atskira tema, bet geriausias vasaros savaitgalis yra daug daugiau, nei mylimi atlikėjai programoje. Nors pastarasis dalykas tikrai yra pagrindas.

Antras argumentas – taupa (aha, netaupyk, bet sutaupyk)! Kam gi nesmagu pasilikti ant alaus ar dešros? Statistika sako, kad pirmieji bilietai į festivalį maždaug dvigubai pigesni, nei „ant durų“. Sakai, taip toli neplanuoji? Nežinai, ar vasarą leisi užsienyje, ar čia? Bet juk tą pigesnį visuomet galėsi pelningai parduoti. Jei ką. Ir vėl biznis. Kitu atveju pirksi paskutinę dieną ir skųsies, kokie visi dideli verslininkai, bet juk tik tavo teisė rinktis.

Dar vienas dalykas – solidarumas. Organizatoriai neturi neriboto kredito limito ir ankstyvos pajamos jiems reiškia daugiau galimybių ruošiantis festivaliui. O į tai įeina ir infrastruktūros gerinimas, ir galimybė greičiau užrezervuoti geidžiamus visame pasaulyje vardus. Juk jų visuomet visi reikalauja, ar ne? O jei lauksi iki vasaros vidurio, tuomet ir tenkinsies B kategorija. Tokia šou verslo aritmetika.

Juk didieji Europos festivaliai bilietus į kitų metų susitikimą išdidžiai paleidžia vos savaitgaliui pasibaigus. Aišku, jiems – ne penkeri metai, bet ir ne tūkstantis. Ir jie nuo kažko pradėjo. Ir jais žmonės pasitikėjo. Tiesiog.

Nelaistysi – neaugs. Ir pas mus festivaliai vis dar vieni pigiausių Europoje, nors ir brangsta kasmet. Bet ir scenų daugėja, o atlikėjai ryškėja.