1-800-DAINAD : BŪTA : Laukas, festivalinės kalbos ir amerikietiškas surfas

„Kablys“ – kultūros baras, klubas, kavinė, jaunimo taškas, skeitparkas, koncertų salė – gi mėgins kombinuoti. Penktadienį pakvietė ateiti į kiemą, bet lyg tyčia ant laiptų Kauno g-vėje buvo vėsoka ir tamsoka. Visgi iš dėžių (kaip naujoviška) sumeistrauti gultai buvo nugulti, hamakai irgi nekabojo dyki. Didžėjus grojo kažkur už kolonos, manau, pagarbesnę vietą muzikai dar bus galima atrasti, nes dabar net pažinti nesugebėjau iš taip toli.

Tiesa, vakaro pradžioje buvau užsukusi, vėliau, girdėjau, viduje šokiai užsisuko, ir rytas atėjo nelauktai. Gegužę pakabliuoti ant laiptų ar po stogu dar bus progų – pavyzdžiui, po poros savaičių Messiah čia pristatys savo albumą (interviu mano bloge – jau tuoj pat, gal net šią savaitę). Dar numatomas beatbox turnyras ir, emmm, sunkiosios muzikos fiesta „Armageddon Descends“. Nežinau, kaip su tokiais kalendoriaus išsišokimais reikės nuolatinius lankytojus pririšti...

Einam toliau. Į „Cafe de Paris“ irgi suspėjau dar iki vidurnakčio, kol Sythsoulsizer, Biberkopf ir Daugvino tunelis dar tik pildėsi. Užtai spėjau papletkinti net apie du festivalius!

Ericas, „Cafe de Paris“ šeimininkas, savo gimtadienį pavertęs į „PKSTVL“, papasakojo, kad šiemet jungiasi su pernai debiutavusiu „Play Fest“. Liepos 18-20 (plius minus, atrodo) vyksiantis reikalas vadinsis „What The Fest“, bus gyvo regio, dubo, didžėjų, šeimynų, šunų ir kitų draugiškų dalykų.

Savaite anksčiau, liepos 12-14, Molėtų rajone kils, kaip jau buvau užsiminusi, „Surf Through Rock Country“ palapinių miestelio kuorai. Synthsoulsizer iniciatyva apie gitaras ir bangas jau pasireiškė daugeliu nedidelių pasilingavimų sostinėje, belieka tikėtis, kad visi entuziastai įsigys kelialapius į buvusią pionierių stovyklą „Ereliukas“. Susivienijimo „The Lift“ nariai ją jau išbandė ir liko patenkinti – nujaučiu, kad Jakko Eino, Lebanon Hanover, Melting Hearts ir kiti surfrokerių programos pagardai ten irgi puikiai tiks. Daugiau apie stovyklą bus galima sužinoti ateinantį sekmadienį Vilniuje vyksiančiame „STRCamp Yard Sale“.

Iš flashbacko nejučia persijungiau į anonsus, bet viskas iš penktadienio, viskas tikra. „Soul Box“ laukas irgi atrodė labai tikras – tankus it miškas, senokai kirvio nematęs. Renginyje „People to People“, skirtame pranešti faktui, kad baras nupirks lėktuvo bilietą politiniam pabėgėliui ir taip parems Raudonąjį kryžių, grojo tikrai daug puikių bass ir hiphap artistų, bet įdomūs jie buvo turbūt tik vieni kitiems. Tie 10% (žr. formulę įžangoje) man pasirodė tiesiog... liūdni. Ir galerijoje taip atrodo. Ehei, juk penktadienis.

„ŠMC kavinėje“ procentai vyravo tie patys, tik baras ten labai arti šokių aikštelės, tad pildydami bokalus visi spėdavo ir uodegas pavizginti pagal techno. Taip, „K.U.B Collective“ atstovai, Kauno atlantai Pakas ir Roadsman ramiais veidais sau vyniojo 4x4 melodijas, dar papildavo rūgšties, viskas buvo pozityvu ir niekas nieko nelaužė. Aš apie ritmą. Man – naujiena, bet smagi, jiems tinka.

Pusę dienos atkepę Vingio parke (nauja – tai iš naujo sužaliavę sena), šeštadienį gi lankėmės XI20, klube be adreso ir kitų koordinačių. Kol viršuje raivėsi nepilnamečiai reperiai, rūsyje gitarą, semplerį ir būgnus glamonėjo pora smagiai aptriušusių amerikiečių.

Tai buvo pavasarinio drąsiausių šalies promoterių „Agharta“ ciklo apie viską „Zen Dada“ priešpaskutinis renginys. Amerikiečiai vadinasi „Tonstartssbandht“, ir šio pavadinimo užrašyti koncerto metu instagramindama ir vine’indama be salės pagalbos aš nepajėgiau. Tokia ir muzika – kosminis surfas, psichodelinės senenados, basos aidinčios kojos ir būgnininkas, kurio balsas raiškesnis už vokalisto. Šiaip labai gerai, dulkėta ir tikra, jokių pseudo išsikalinėjimų ir sceninių pastatymų. Ne kasdienai, bet patiko. Publikai irgi. Ir buvusiems mano kursiokams rimtiems teoretikams, ir gyvenimu besižavinčiai gražiajai lyčiai.

Trečiadienį „Agharta“ kviečia „Zen Dada“ jau ir pribaigti šiam kartui – ten pat, XI20, koncertuos elektroakustikos projektas „Helved Rüm“ (Prancūzija) ir, chm, rusai „Asian Women On The Telephone“, kurių aprašymas manęs nesužavėjo, bet...

O šiaip ką – šylam. Klausinėjau pažįstamų apie jų savaitgalį, visi it sutarę minėjo „nesusirinko“ arba „vėlai rinkosi, anksti pabėgo“. Jei net „Exit“ kviečia šokt po 10 Lt, tai ką čia bepadarysi.