1-800-DAINAD : BLOGAS : Metai pradėti sodriai

O nutiko visai nemažai. Nekalbu jau apie pasikeitusį „Delfi“ dizainą. „Gravity“ štai užsidarė – taip kalba viena praėjusį pavasarį klubą perėmusios komandos dalis. Ir žada vardą perkelti kitur. Kita gi dalis ruošiasi tęsti darbus tame pačiame bunkeryje, turi planą iki liepos mėnesio (ir visai neprastą, bet detalizuoti dar nevalia), tik pavadinimo, žinoma, reikės naujo. Vieniems vardas, kitiems patalpos – tokios štai netradicinės skyrybos, o kas iš to išloš? Gal vietos nerandantys Vilniaus klubinėtojai?

Taip pat praėjusią savaitę perkirptos ir dvi raudonos juostelės. „13“ ir „Basement“. Tilto ir Trakų g-vės. Kadangi epizodai iš pirmųjų naktų iškart papuošė geltonuosius tinklalapius, ir juose užfiksuotas ne veiksmas, o vardai bei veidai, tikiu, kad mano palto rūbininkas ten greit, o gal ir niekada, nekabins.

Trečioji juostelė plyš tik dar už kelių dienų, bet apie tai aš ir kiti usual suspects buvome informuoti jau pernai. Vietoj nesėkmingai gyvavimą baigusio, bet audringų reivų mačiusio ir visai neiškilmingo „Roller“ Smetonos g-vėje savo rykus išsistatė „Pantera“. Instaliuota ir prižiūrima kauniškių „Exit“, tad abejoti dėl kokybės neverta.

Penktadienį vyko pirmas pre-vakaras, mes gi užėjom į antrąjį. Užėjom ankstokai, nes atsidūrėme tos keistos valandos tarp pusės dvyliktos ir kažkiek po vidurnakčio, kai veiksmas arba jau pasibaigęs, arba dar neprasidėjęs, gniaužtuose. Žmonių buvo nedaug, bet personalas dėl to nesijautė ar bent jau neatrodė įskaudintas. Iš „Exit“ pažįstamos preciziškos šypsenos bei apranga ir visos kitos detalės. Kaip žinia, god is in the details, todėl jei „Pantera“ ir netaps mėgstama mano laiko leidimo vieta (muzika, deja, už auksą man svarbiau), bent jau geru žodžiu barą (ar klubą?) tikrai minėsiu.

Aukso „Panteroje“ daug. Juodos spalvos, tiesa, gausiau, bet auksinės kolonos, sofos ir kitos smulkmenos verčia pasitempti. Panašiai visada pasijaučiu ir kauniškėje mekoje. Kažkodėl labai prajuokino toršerais besibaigiantys šokėjų stulpai ir akmenys tualeto kriauklėje. Bet štai už rūkomąjį galima girti ilgai. Už R&B – na... „Antra „Exit“ salė“, - replikavo mano kolega. Tikiuosi, nuo žadėtojo house, koks jis bebūtų, „Pantera“ irgi murks.

Kalbant apie stilius tai 2010-ųjų „geriausias sugrįžimas iš naujo“, cituojant „Pravdos naujokus“, man buvo drum’n’bass. Kalti rytiniai festivaliniai atradimai. Todėl penktadienį, pagaliau grįžusi į „Facebook“ ir nagrinėdama savaitgalio renginių pasiūlymus, net nuėjau atsigerti vandens išvydusi, kad šeštadienį „Satta“ šokius su kardais ruoš Intakz, Simao, Roadsman ir Soundchild. Nesakysiu, kiek ir kurie iš šio ketverto dominuoja mano pastarajame DJ TOP5, bet taip tikrai yra.

Žodžiu, buvo gausa. Ir tamsa. Mano išmanusis telefonas šiuo metu džiūva ant radiatoriaus, bet ar daiktuose laimė, kai šeštadienio šokiai trunka nuo dešimtos iki aštuntos? Kai groja iš pradžių po vieną, tada po du, tada po tris, o galiausiai ir po visus keturis? Kai gerbėjai į sceną sviedžia gėles, didžėjai šias kramto ir meta atgalios? Kai vidžėjaus geometrija lūžta atsitrenkusi į plikes ir fullcapus? Kai aikštelė netuštėja, o prie baro nenuobodėja? Kai iš vakarėlio patogiausia grįžti troleibusu, nes grynų ne tiek daug ir beliko? Ehei, vyručiai, kada kitas „Spectral“? Eisiu pirmu numeriu. Negalima taip sakyti, kai buvai tik viename vakarėlyje, bet taip, šis šiemet kol kas buvo best.

Dar du dramenbeisiniai savaitgaliai laukia bent jau šį mėnesį. Šeštadienį su „Mixsubu“ švenčiam „Opium“ – d’n’b ten bus tik maža dalis. Ta, kurią grosiu pati. Baisu, kad neišvaryčiau atėjusių, bet Loranas manimi kažkodėl pasitiki. Dar vėliau, sausio 29-ąją – vėl tie patys Intakz, Simao, Roadsman, tik jau „The Lift“. Kaip pasakyčiau aš sekmadienio rytą, ojojoj. 2011-ieji, važiuojam!

P.S. Prie metų tūso - metų ir laida. Šeštadienio popietę labai smagiai žvygavau į „Mondayjazz“ juokų, o vėliau ir ritmų taktą.