1-800-DAINAD : ŽIŪRIU : „Vice“ pasakoja apie diskotektūrą
„Vice“ pasakoja apie diskotektūrą
„Discotecture“ yra vienas iš begalybės „Vice“ sukurtų žiauriai įtraukiančių dokumentinių filmų. Neseniai kokią savaitę žiūrėjau jų keliones po pasaulio mados savaites, kurios iš tiesų atskleidė visai kitus dalykus, o prieš keletą dienų skaitytojas Gabrielius pasidalino nuoroda į šį, pristatytą pernai, bet į „Youtube“ sukrautą tik prieš Velykas.
Valandos trukmės filme (pavadinimo dizaino sprendimas neįtikėtinai primena „Hooked On“ serijos logotipą) pasakojama lyg ir apie „Heineken“ dizaino inovacijas – projektą, kuris praėjusių metų Milano dizaino savaitėje virto ateities naktiniu klubu. Jį sukūrė keletas, turbūt reikėtų sakyti, laimingųjų – mados ir pakuočių dizainerės, interjero dizaineris, renginių idėjų kūrėjas. Jie plušo ir eksperimentavo ilgai, ir netgi gaila, kad bendras darbas - nuo uniformų ir alaus butelių iki origamio įkvėptos erdvės - buvo prieinamas tik dizaino savaitės lankytojams.
Bet tuo pačiu „Discotecture“ pristatė daug įdomių ir man iki šiol nebūtinai negirdėtų naktinio gyvenimo asmenybių. Ne tų miksavusių ir plokšteles liejusių, bet tokių, kurie savo rankomis lipdė Niujorko naktį, kurie turi ką papasakoti ne tik apie grūvą ir vaibą, bet ir apie formules, iš kurių šie susideda.
Nors ką čia – formulės nėra. Klubą, jo interjerą, temą gyvu padaro iš skirtingų socialinių sluoksnių viena laiminga minia tampantys žmonės, o juos sutraukti yra šimtai skirtingų būdų. Nuo vandenyje tirpstančių ir kvietimu virstančių tablečių iki... Po miestą važinėjančių automobilių su šviesdėžėmis. To filme nerodė, tą esu mačiusi Vilniuje.
„Discotecture“ pašnekovai nuostabiai aistringi. Jie ne dvidešimtmečiai ir profesinę patirtį jau papildę ne vienu penkmečiu šokių aikštelėje ar greta jos. Nuo savininko iki apsaugos darbuotojo. Tokie pokalbiai įkvepia, ir nors vos ėmęs generuoti idėjas atsimuši į biudžetinę realybę, tikiu, šešios filmo dalys gali tiesiogine ar pasąmonine prasme pagyvinti Lietuvos diskotekas, kurių daugelis apsiriboja kreizi skrajute ir grotuvais ant baro.
Tai, ką pamačiau filme, savo laiku išbandė gal tik „Baltas Batas“, pasižymėjęs aštriu feiskontrolu ir dar aštresnėmis idėjomis. Nors ne visai – juk yra buvę ir Vidžio suorganizuotų plėšrūnų diskotekose, ir šokių aukščiausiuose taškuose ar vandens parkuose, ir išvykų į kopas ir dar daug ko. Ir bus, aišku kad bus, leiskit tik sniegui nutirpti. Jau turiu porą minčių. Gal ir be didelio rėmėjo jas galima įgyvendinti?
Filmas patogiai sudalintas į 6 dalis, tad gali žiūrėti ir visą savaitę prie kavos.
www.vice.com
