"Tik negrokit gitarom"
Daina Dubauskaitė 2005-10-03 00:00
Pirmiausia norėčiau paklykti. Aaaaaaaaaaaaaaaaaaaaa. Na va, penkiolikai minučių užteks, tada ir vėl laisvinsiu emocijas. Viskas dėl to, kad spalio 29-ąją ant Lietuvos nukris Ivano Smagghe žvaigždė. Nieko smagesnio tikėtis nebenoriu.
Tai va, džiaukis ir tu, ir perduok draugams, o aš dar pasidžiaugsiu prabėgusiu savaitgaliu.
Penktadienį rimti žmonės surengė rimtą vakarą "Intro". Pavadinimas "Subject 01" leidžia tikėtis tęsinių - 02, 03... Matysim. Gal jie bus linksmesni?
Nors man visai nuoširdžiai patinka bene visi tą vakarą groję ir atlikinėję, na bet jau taip liūdna pasidarė atėjus, taip liūdna... Kol Walkman klaidžiojo savo minimalistinėse džiunglėse, vaikinai nuskriaustais veidais ir dailiais megztukais glaustėsi su sienomis, o mergaitės nykiai durstė aplinką žvilgsniais. Atsiradus bytui, drąsesni ėmė šokti, o aš patraukiau dub salėn, kur buvo bent šiek tiek smagiau. Nes grojo "Dublicate". Gražiai jie ten vartė savo savotišką dubą, net pakilti nuo pagalvių nesinorėjo ilgokai. Gerai būtų kokį jų įrašą gauti, nes tokia muzika man priimtinesnė sekmadienio popietėmis, o ne penktadienio naktimis.
Kad visiškai neužmigčiau, nors praleisdama "Fusedmarc" ir Deneez, nutariau sprukt į "Gravity". Ten - "RyRalio" ir DaSunlounge, o "RyRalio", anot vieno mano draugo Audriaus, visada nuteikia tautiniams šokiams. Nepamiršk - čia tik citata. Bet šokiams jie tikrai nuteikia, ypač visas tas naujas "Gravity" rezidentes - prisiekiu, daugelį mačiau pirmąkart. Bet grožis puošia aplinką, juk taip? Dar nustebino ir pralinksmino gaujelė dreduotų ir pan. reperių, besimokančių 125 BPM ritmu raitytis. Sakau, bent neliūdna ir miegas neima! Atmosferą šildė Karalius ir nuo to lankytojai Martynai šiaušėsi rankų plaukai. Tai šaldė ar šildė?
Gan greit pasitikom ir DaSunlounge. Ir nors tai darėm visai maloniai beigi aktyviai, vyrutis bandė dar labiau įtikti lietuviškai publikai pasiūlydamas "RyRalio" ir Rithmos bendrą kūdikį "Funk is Still Alive". Miniai tai nesukėlė per daug nuostabos ar džiaugsmo, valio, vadinasi, kūrinys nenusileidžia importiniams.
Neužsibuvau, nes šeštadienį laukė džiaugsminga ir ilgai laukta kelionė Utenon, į "Space Invaders". Šveicarijoj pardavinėja marškinėlius "Zurich - techno city", tuoj tokius galės gaminti ir "Utenos trikotažas", tik su savo miestu.
Negaišom laiko ir į "Tornado" brovėmės lengvai po vienuolikos. Neapsirikom, nes didžioji dauguma atėjo dar anksčiau. Taaaaip, vidun patekus atrodė, kad ta Utena nuo Vilniaus kokius 15 km tenutolusi - tokie daugelis gerai iš matymo pažįstami. Vieni grojikus atlydėję, kiti tėviškėn grįžę - geri muzikinio skonio genai šitoj žemėj! Dar apsilankė ir keletas iš užsienio tėviškėn grįžusių, ir buvo netikėtai draugiški bei supratingi.
"Nenorit iki picerijos? A tai spardysit šiandien, ką? Kiek mergų aplink mane...Tik negrokit gitarom. Man patinka "Skamp", jie turi savo stilių. Na, nenori, tai nekalbėk, nelįsiu". Sakau, draugystė, taika ir tolerancija tąvakar alsavo iš stroboskopų. O ir kolonėlių - net ir pakankamai skirtingo temperamento ir kolekcijų savininkai sugebėjo išlaikyti tikrai kokybišką ir "teisingą" muzikinę liniją bei vienodai euforišką nuotaiką visą vakarą. Tai apie visą vakarą iš eilės.
Pedro džiaugėsi įveikęs kompleksus dėl savo grojimo ir ta proga klampoką setą puošė savo šilta šypsena. Šypsojosi ir publika. Mes pasišypsot pavėlavom, et...
Geriausias mūsų schranzeris Androidas šį kartą pasistengė ir mestelėjo electro setą. Gerokai nustebau, įeidama išgirdusi "Sunglases at Night" - galvojau, gal nebeprimatau, gal čia koks kitas ant scenos. Cha! Įvairiapusiškumas sveikintinas... Be to, žinant, kad šis tikras uteniškis groti išmoko būtent "Tornado" klube ir iki šiol ten veda ne pačios įdomiausios muzikos diskotekas, belieka džiaugtis, kad taip gražiai moka derinti pašaukimą su darbu - schranz su... hm... kažkuo visai prėsku.
Manfredas savo ruožtu dekoravo muziką degtine ir nuogu kūnu, pateisindamas jau platokai pagarsėjusį "Nesakyk mamai" įvaizdį. Karštai reagavusi publika vos spėjo fiksuoti kiekvieną momentą fotoaparatais, ta proga dar ir radijo diskžokėjas pasijautė tikra roko žvaigžde. Ir vėl visi palaimingai šypsojosi, šįkart prisijungiau ir aš.
Tuoj po jo stojęs Kym Wild kažkodėl vaikė šokėjus savo psichodelikos kolekcija. Bet, sakė, jam nesvarbu - yra egoistas ir groja sau. Ir dar labai norėtų sumažinti BPM skaičių šokių aikštelėse. Ir turi konkrečių planų visiškai užvaldyti Lietuvą - nuo didmiesčių iki provincijos... Bus įdomu.
Daimon į salę rinkėjų balsus sugrąžino tuoj pat. Žinai, kartais sapnuose po vakarėlių matau tokią viziją - diskžokėjas "užtempia" minią iki maksimalaus prichodo, tada išsitraukia kulkosvaidį ir pasimėgaudamas sušaudo nuo euforijos besitampančius kūnus. Kažkodėl gūdžią šeštadienio naktį pamaniau, kad šiam vaidmeniui puikiai tiktų Daimon. Toli gražu ne dėl rūstaus žvilgsnio, o tik dėl kraują paleidžiančios muzikos.
P-Shaver, nors ir labai skubėjo, nebesuspėjo patenkinti visų apsilankiusiųjų - kadangi žmonės rinkosi anksti, tai ir skirstytis pradėjo gerokai anksčiau, nei saulė išlindo. Tai pusvalandį dar pasimakalavo visi ir buvo baigta. Ankstokai ir tai, ko gero, vienintelis vakaro minusas (o Kaune "RyRalio" nesėkmingai tris kartus bandė pabaigti vakarėlį, bet publika nepatingėjo sukurti ir atlikti net 7 minučių trukmės švilpimo ir plojimo simfoniją...).
Dar bene pusvalandį visi draugiškai spaudė viens kitam rankas, dėkojo už vizitus, žadėjo dar ir šiaip džiaugėsi gyvenimu bei vieni kitais. Organizatorius Linas, stebėtinai panašus į Dieselboy, liko maloniai patenkintas. Nors prieš tai vykę "Rūkas" ir "Migla" esą žmonių gausa buvo sėkmingesni (600 ir 300, o dabar - 250), bet "Space Invaders", teigia išminčiai, - stipriausias nuotaikos prasme. Pasisekė mums.
Dar norėčiau ten sugrįžti, o kol kas planuose - Alytus.
D.D. 2004 - 2016
Degalai Mushroom CMS