1-800-DAINAD : ARCHYVAS : KITA : „WeBoogie“ atveš naujų bass vėjų (pasakoja Genys)

Padorią šiemetinės programos dalį festivalyje užims „WeBoogie“ atstovai ir svečiai. „WeBoogie“ – tai Berlyne vykstantys bass ir boogie mylėtojų renginiai, o vienas jų organizatorių – mūsiškis Genys, klaipėdiečių „One Ear Stereo“ narys ir apskritai „Satta“ draugas nuo baro laikų.

Paskambinome jam į Berlyną ir paprašėme papasakoti apie „WeBoogie“ plačiau, taip pat pridėjome ir asmeninių didžėjaus gyvenimo detalių.

Girdėjome, kad pakeliui į „Satta Outside“ dar spėsi paatostogauti?

Taip, važiuosiu į Turkiją – ne protestuoti, tik pailsėti. Dabar geriausias momentas tai padaryti, nors „Satta Outside“, manau, irgi bus kaip atostogos.

Ar ilgai ruošiesi pabūti festivalyje?

Su kelione susidarys visa savaitė. Visas „WeBoogie“ važiuos autobusu – matyt, kompanija susirinks didelė.

Ar atsimeni savo pirmąjį susidūrimą su „Satta“ apskritai? Ar pažinojai komandą dar iki tol, kol atsidarė baras?

Taip, Andrių pažįstu jau tikrai seniai, nuo tada, kai abu augome Klaipėdoje. Vėliau susidūrėm ir su Hugo. Apie „Satta“ kalbėdavom dar tuomet, kai „Fishday“ vyko „Žalioje papūgoje“. Jie man sakė, kad atidarys barą saviems ir aš kartu su „One Ear Stereo“ komanda jame būtinai grosiu. „Sattos“ komandai mes buvome geriausia, kas tuo metu skambėjo Vilniuje. Ir „Fishday“ bare vyko tiek, kiek aš gyvenau Lietuvoje. Tiesa, baigėsi ne tik dėl to, kad išvažiavau – tiesiog žmonės ten pradėjo eiti ne dėl muzikos, o dėl mados. Tad viskas sutapo.

Beje, Deneez turi planų, susijusių su „Fishday“ atgaivinimu. Pamatysim.

Kodėl Berlynas, ne Londonas ar kiti populiarūs tarp lietuvių miestai?

Palyginus su Londonu, man Berlynas daug labiau patiko dėl savo atsipalaidavimo. Viskas čia geriau, artimiau ir saviau. Su transportu nėra problemų, kainos nedidelės, žmonės mieli – nėra snobų. Londone mačiau per daug kostiumų ir labai kietų žmonių.

Beje, su tuometine žmona svarstėme ir Lisabonos variantą – žodžiu, ieškojome, kuo pakeisti pabodusią aplinką Lietuvoje, kur ir darbinė situacija labai gerai nesiklostė. Berlyne jau buvo lietuviškos „Panke“ užuomazgos, tad turėjome, pas ką atvažiuoti.

Ar lengva buvo surasti bendraminčių, su kuriais galėtum kartu groti, kažką organizuoti?

Viskas pavyko savaime. Kai baigėsi „Panke“ remontas, ieškojau jiems atlikėjų, taip susipažinau su daug įdomių žmonių. Su keliais jų „Panke“ organizavom tuomet dar madingo dubstep renginius, tad pažinčių ratas vėl prasiplėtė. Čia pirmąkart susidūriau su Timu iš „WeBoogie“ (nors tuomet šio projekto dar nebuvo) – vis trumpai pakalbėdavom apie muziką.

Galiausiai Timas man papasakojo apie tai, kad mėgsta visą naująjį boogie skambesį ir turi idėją jį apibendrinsiančiai serijai „WeBoogie“. Aš prie serijos prisijungiau vėliau, Timui su kolega viską jau pradėjus, mat vienu metu buvau įsisukęs į darbus ir asmeninius reikalus ir kiek atitolęs nuo šokių.

Ar dienos metu irgi dirbi su muzika?

Pagrindinis, kasdienis ir daug laiko suvalgantis mano darbas – garso dizainas. Ne visai muzika... Taip pat testuoju turinį. Dirbu „BitWig“ kompanijoje, ji ruošia į „Ableton“ panašią programinę įrangą muzikantams.

Kaip tavo muzikinis skonis keitėsi nuo tada, kai, neslėpkim gi, buvai repo grupės „Uzi“ narys?

Nepasakyčiau, kad jis keitėsi – labiau plėtėsi. Pradedant nuo hiphopo „Uzi“ laikais, peršokant prie Detroit techno ir house, grįžtant prie hiphopo, prijungiant reggae ir dub... Supratau, kad nesu vienos krypties atstovas – tiesiog mėgstu gerą muziką ir jos galima rasti kiekviename stiliuje.

Atsiradus dubstep jį tikrai pamėgau, buvau susikoncentravęs, o vėliau pasinėriau į post- bangą. Man patinka viskas, kas nauja, priimu tai gana greit, bet nepamirštu ir senų meilių. Patinka ir tai, ką klausydavau seniau.

Kaip tau gyvenant Berlyne atrodo lietuviška scena?

Labai gerai! Išvažiavus ir pasimatė, kokia ji graži ir sparčiai auganti. Kai pernai su „WeBoogie“ važiavom į „Outlook Festival“, perspėjau juos, kad vyks ir lietuviškas boat party, kuriame privalėsime sudalyvauti. Ir, ką gi, kolegos buvo tokie patenkinti išgirdę Nightjar, Fingalick, Vaiper, kad lietuvius pavadino geriausiais festivalio atlikėjais. Pasižadėjom sau atsigabenti juos į Berlyną, po truputį planą ir įgyvendiname. Pasiteisina visada!

Papasakok plačiau apie „WeBoogie“ vakarėlių specifiką. Kur jie vyksta, kas juose vyksta?

Prasidėjo viskas nuo mažų renginių įvairiose vietose aplink Kreuzberg rajoną. Surengėm prieš pat Justo Fresh setą policijos užrauktą openair’ą – nors ne iki galo, bet labai pavyko. Po truputį susibūrė draugų ir gerbėjų ratas.

Tuomet Timas surado klubą „Chesters“ ir sutarė dėl vieno renginio, kuriame kaip tik grojo Vaiper ir Fingalick. Patiko visiems, taip pat ir klubo savininkams, tad dabar „Chesters“ šokam kas mėnesį.

O kas yra „WeBoogie“, manau, pasako pavadinimas. Deklaruojame jei ne patį boogie, tai naują bass skambesį, į kurį įeina hiphopas, trap’as, juke, ballroom house ir daugelis kitų priemaišų bei atmainų. Programos pagrindas nėra superžvaigždės – tai gali būti nauji ar tiesiog Berlyne dar nepažįstami vardai, svarbu, kad patys jais tikėtume. Norim, kad žmonės ateitų ne dėl vardų didumo, o dėl nuotaikos, apie kurią gandai tikrai sklando.

Berlynas eilinio kluberio akimis yra techno ir house miestas. Ar „WeBoogie“ su savo bass pranašystėmis turi daug konkurentų bei sekėjų?

Dabar konkurentų daug neliko – anksčiau vyko panašios stilistikos renginiai klube „Horst“, gaila, jis užsidarė. „Gretchen“ šiuo metu siūlo panašiausią programą ir „eina ant vardų“, nes yra dideli ir patyrę. Tad niša visai nebloga, aišku, naujų promoterių vis atsiranda, tiesa, taip pat greitai jie ir dingsta. Pavyzdžiui, „Berghain“ siūlė bass ir dubstep, bet pastaruoju metu galutinai sutechnėjo.

Kaip „WeBoogie“ prezentuosite festivalyje? Kodėl būtent šie artistai įtraukti į jūsų programą?

Mūsų nuomone, visi jie šiuo metu geriausiai atstovauja „WeBoogie“ nuotaikai. Ir festivalyje visi drauge pristatysime stiprų naujos klubinės bass muzikos miksą.

DJ PayPal – crazy selecta, nuoširdžiai groja viską nuo pagreitinto disco iki ballroom ir footwork – nešokti neįmanoma. Obey City irgi garantuoja viso ko mums artimo mišinį su gera boogie dvasia. Slick Shoota – nuo „WeBoogie“ neatsiejamo footwork atstovas, dažnas mūsų renginių dalyvis. Sarah Farina, manau, yra puikiausia Berlyno didžėjka, pastaruoju metu ruošianti 130 bpm ballroom, ghetto tech, uk funky mišinius. Visi jie įmaišo gero trap’o, kuris irgi mūsų neapleidžia. Chesllo Junior, beje, manau atsiveš ir naujojo hiphopo.

Paskutinis klausimas – nebūtinai rimtas. Kas Berlyne blogiau nei Lietuvoje?

Man asmeniškai čia gal per daug Azijos virtuvės ir kebabų – mėgstu lietuvišką maistą, vokiškas – irgi gerai, bet ir jo čia sunku rasti. Kas dar? Iš esmės Berlyne viskas tik geriau. Alus, ir tas pigesnis. Nebent trūksta senų draugų, bet jie dažnai aplanko. Ir internetas galėtų būti geresnis – Lietuvoje nei greičiu, nei aptarnavimu tikrai nereikėtų skųstis.

Originalus tekstas www.sattaoutside.lt