Nuo tvankaus, bet išties saulėtai pasibaigusio Caribou ir jo draugų koncerto „Lofte“ prabėgo štai jau visas mėnuo; per tą trumpą laiką klubas išėjo atostogų, mes atidarėm festivalių ir namo grįžimo prašvitus bet kurią savaitės dieną sezoną, Vidis debiutavo Ibizoje, bet žada grįžti ir liepos 5-ąją pakviesti į antrą serijos „Silence Live“ seansą. Jau net dvi grupės! Ir jokio stogo, nes veiksmas keliasi į „Vasaros terasą“.
Šildančiuosius – estus „Kosmofon“ – jau lengvai patardė kaimynai Suru.lt, man žurnalistinę ruletę sužaidus atiteko dekadą scenoje atšventusių indie popierių australų „Architecture in Helsinki“ kontaktas. Į trumpos ir iš didžėjinęs į atlikėjinę kiek pakeistos anketos klausimus atsakė grupės frontmenas Cameron Bird. Belieka priminti, kad du koncertai (australai turo metu pristatinėja prieš porą mėnesių išleistą ketvirtąjį savo albumą „Moment Bends“), Mario & Vidžio live ir diskoteka – jau antradienį, pradžia žadama nepadoriai anksti – šeštą popiet. Pabaiga – po kokių dešimties valandų. Bilietai – „Vasaros terasos“ bare.
Helsinkio architektūra!
Ir čia Helsinkio architektūra...
Ką apie jūsų karjerą jos pradžioje manė tėvai? Ir ką mano dabar?
Visų mūsų šeimos ypač palaiko tai, ką darome. Žinoma, kai pradėjom muzikuoti, tai jiems buvo naujas dalykas. Dabar jie viską supranta ir jiems patinka!
Kokie stereotipai apie muziką tave juokina? Arba pykina?
Tai kad visas šis dalykas yra vienas didelis juokas.
Gal galėtum paaiškinti, kodėl žmonėms apskritai reikia koncertų?
Pozityvi energija ir fizinis prisilietimas prie muzikos.
Kuri koncerto dalis sunkiausia?
Daiktų pakavimasis.
O kuri – smagiausia?
Bendravimas su publika.
Mėgstamiausia koncertų salės vieta. Išskyrus sceną.
Dušas.
Mėgstamiausias „Architecture in Helsinki“ kūrinys.