Mantas Daugėla („Local Underground“): Tarp Šunskų ir Škotijos
Daina Dubauskaitė 2016-03-13 21:20
Praėjusiais metais išgirdau ugningą istoriją apie Velykų šokius netoli Marijampolės esančiuose Šunskuose, vietoje pavadinimu „Štatai“. Užfiksavau. Šiemet paskelbus apie ta pačia proga rengiamą „Local Underground“ vakarėlį susidomėjau, o netrukus pati sulaukiau laiško iš serijos „Local Underground“ iniciatoriaus Manto Daugėlos. Tiesa, laiškas atkeliavo ne iš Suvalkijos, bet iš Škotijos, kur Mantas šiuo metu semiasi patirties leidybinėje kompanijoje „Soma Records“. Jis man pasiūlė pakalbinti kovo 27-ąją „Štatuose“ grosiančius ispanus „Gemini Voice Archive“. Visgi pamaniau, kad vertingiau ir įdomiau šiuo atveju būtų daugiau pabendrauti su pačiu Mantu. Apie tai, kas vyksta „Štatuose“, ką jis pats veikia Škotijoje, ir apie naujas velykines tradicijas. Viskas labai įdomu!
Papasakok daugiau apie „Štatus“. Kas tai per vieta, ar lengva ją pasiekti? Ar tai nuolat veikiantis klubas? Kaip jis įrengtas, kas rūpinasi juo?
„Štatai“ yra nutolę ~8km nuo Marijampolės ir įsikūrę mažame miestelyje, pavadinimu Šunskai. Norint aplankyti renginį „Štatuose“ reikia automobilio arba taksi paslaugų, kurios mūsų mieste kainuoja tikrai nedaug. Visgi tai nėra veikiantis klubas, bet mes jį padarom vienos nakties klubu, kadangi išplanavimas yra labai parankus organizuoti renginius. Pastatas turi ir gyvenamąją dalį kurioje yra apsistojęs „Štatų“ siela ir savininkas R.V. Viskuo rūpinasi jis ir jo sūnus, kuris ir įkūrė „Štatus“ su savo draugais.
Jeigu reikėtų apibūdinti „Štatus“ trumpai, tai tiksliausias apibūdinimas būtų Meninės saviraiškos erdvė, tačiau gan uždara, kalbant apie renginių organizavimą. O šiaip tai yra sovietinių laikų pastatas, kuris taip ir niekada nebuvo pilnai įrengtas – pagal tuometinį planą tai turėjo būti „pramogų kompleksas“ su pirtimis, masažo kambariais ir baseinais rūsyje. Pirmame aukšte yra baras ir pasirodymų salė, kuriuos mes ir naudojame savo renginiams, yra ir antras aukštas, bet kam jis turėjo būti skirtas, nežinau. Bet jau nuo 90-jų vidurio pats patalpų savininkas organizuodavo reivus, taigi, nors „Štatai“ pradėjo savo veiklą 2013 metais nuo roko muzikos renginių, praeitis siejama su reivo kultūra.
Kokie žmonės atvažiuoja į jūsų renginius? Girdėjau, kad ne tik marijampoliečiai. Kaip manai, kas traukia kitų miestų gyventojus? Beje, kaip dėl patogumų – kur nakvoti atvykėliams?
Sakyčiau, kad mūsų auditorija yra pasidalinusi į dvi dalis: viena – tai jaunimas kurie atvyksta vedami smalsumo, o kita - žmonės nuo 18 iki 40 metų, žinantys, ko galima tikėtis iš tokio tipo renginių. Manau, kad šios dvi skirtingos grupės išlaiko gan gerą balansą, nes tas jaunimas, kuris dar tik ieško savęs, pamato ir supranta, kad renginio atmosfera priklauso tik nuo to, kaip jie patys bus nusiteikę. Iš tiesų kartais renginiuose sulaukiam žmonių iš netikėčiausių miestų ir netgi kitų šalių, ko gero, labiausiai buvau nustebęs kai per 2014 m. Kalėdas sutikau merginą, kuri buvo iš Brazilijos (šito tikrai neišsigalvoju). Manau, kad visiems pradeda nusibosti įprasti klubai, todėl elektroninės muzikos mylėtojai ieško kažkokios naujos patirties, kurią mes ir stengiamės pasiūlyti. Nakvynės vietų pasirinkimas Marijampolėje svyruoja nuo tikrai aukštos klasės svečių namų iki 4**** viešbučio.
Kaip pradėjai suktis naktiniam gyvenime? Iš didžėjaus ar iš organizatoriaus pusės? Kokie renginiai buvo tau pavyzdžiais?
Viskas prasidėjo, kai pradėjau studijuoti Vilniuje kultūrinės veiklos vadybą 2010 metais, pradžioje tiesiog kaip renginių dalyvis, tada sekė keletas dūzgių su draugais išnuomotuose butuose, vėliau teko atlikinėti praktiką viešoje renginių organizavimo įstaigoje, sekė praktika „Studio 9“.
Paskutinius metus, kuriuos praleidau Lietuvoje, gyvenau Klaipėdoje – ten prisijungiau prie vietinių promoterių, turėjom labai smagų renginių ciklą ant marių kranto – „Apollo“.
Gero įdirbio pavyzdys man yra „Minimal Mondays“, kuris apskritai yra fenomenalus ir man ypač patinkantis renginių ciklas Lietuvoje, tačiau vienareikšmiškai galiu pasakyti, kad klubas „Opium“ ir jo renginiai man padarė didžiausią įtaką. „Trip“ baras taip pat buvo smagi vieta, kur praleidau nemažai laiko. Iš vyresnės sesers daug girdėjau apie senąjį Kauno „Exit“, žinojau apie „Gravity“, vėliau jau pats pradėjau šniukštinėti po djscene.lt forumus, išgirdau apie „Vault“, kuris dar ir dabar man neišeina iš galvos, ir, žinoma, Reformatų parko „Lift“. Labai gaila bet neteko aplankyti nei vienos iš šių vietų.
Koks tavo paties suorganizuotas renginys, manai, sėkmingausias buvo? Na, ir koks – didžiausia pamoka?
Jeigu kalbame apie asmeniškai mano renginius, tai, ko gero, 2015 metų Velykos „Štatuose“ buvo sėkmingiausias, nes susirinko toks žmonių skaičius, kurio tikrai nesitikėjau, bet buvau tam pasiruošęs ir viskas praėjo daugmaž sklandžiai. Visgi po kiekvieno renginio pamatau krūvą klaidų ir vietų kur būtų galima tobulėti, ko renginio dalyviai, ko gero, nepastebi.
Didžiausia pamoka, kaip ir galima tikėtis, buvo pirmas renginys, kurį organizavau rugpjūčio pradžioje, kai lauke buvo +30, o viduje, ko gero, +40, bet tai buvo tik bėdų pradžia – bare neužteko alkoholio, patalpos elektros įvadas buvo per silpnas, todėl negalėjom atsukti pilno garso, šviesos buvo kaip kaimo šokiuose...
Velykos
Velykos
Kodėl išvykai į Škotiją – studijuoti? Ar šiai šaliai jautei simpatijas, ar taip sutapo?
Išvykau į Škotiją jau pabaigęs studijas Lietuvoje su mintimi, kad noriu įgauti patirties ir naujų kontaktų. Ankščiau buvau aplankyti pusseserę kuri gyvena Glazge, patiko ir pats miestas, o taip pat žinojau, kad techno scena čia didelė ir su giliomis tradicijomis.
Papasakok, kaip patekai į „Soma Quality Recordings“? Ar norėjai būtent šiame leible dirbti, ar ieškojai apskritai tokio tipo patirties? Ar lengva elektroninės muzikos leidykloje gauti praktiką ir joje dirbant dar ir uždirbti?
Tik atvykęs į Glazgą planavau, kad ieškosiu darbo tik pagal specialybę ir tik elektroninės muzikos scenoje. Mano radare buvo ir „Sub Club“ ir kitos man įdomios vietos, vieną dieną susiradau „Somos“ adresą ir patraukiau jų ofiso link. Paskambinus į duris, jas kaip tyčia atidarė direktorius Glenn Gibbons, kuriam drebančiu balsu pasakiau, kad labai myliu techno ir ieškau darbo bei norėčiau įteikti savo CV su portfolio. Jis davė man savo vizitinę kortelę ir pasiūlė parašyti laišką. Pabendravome elektroniniu paštu, galiausiai jis man pasakė, jog laisvos darbo vietos neturi, bet yra praktikanto vieta, kurios aš tikrai negalėjau atsisakyti. Mūsų vadovas Glenn visą laiką kartoja, jog čia nėra pinigų ir, jeigu nori užsidirbti, tai įrašų leidybinė kompanija tikrai ne ta vieta.
Visai neseniai vienas lietuvių prodiuseris feisbuke pyktelėjo, kad „Soma“ neleido jam viešai publikuoti neoficialaus „Slam“ remikso. Ar daug panašių prašymų tokio kalibro leidykla sulaukia? Ar jie bent perklausomi, ar visgi norint, kad tavo demo kažką konkretaus pasiektų, reikia turėti pažįstamų?
Tikrai sulaukia, bet viskas vyksta gan griežtai – jeigu skambesys neatitinka „Somos“ ar „Slam“ kriterijų, remiksas ar EP tikrai neišvys dienos šviesos ir nieko nereiškia ar tavo vardas yra žinomas, ar ne. Visai neseniai sulaukėm poros Monoloc remiksų Slam kūriniui „This World“, vienas jų iškarto buvo nulinčiuotas, nors man asmeniškai pasirodė visai neblogas, kitu, kiek supratau, irgi nebuvo labai patenkinti, taigi viską lemia skambesys.
Ši įrašų leidykla, ko gero, kaip ir visos kitos, visą laiką ieško naujų vardų su jų standartus atitinkančiu skambesiu. Pažįstamų turėti nebūtina, bet žinoma pravartu, tokiu atveju kelias iki atsakingų žmonių ausų žymiai sutrumpėtų, vis dėlto siunčiant demo vertėtų padigginti daugiau ir susiradus atsakingų žmonių el.paštus siųsti jiems, o ne į info adresą, nes dažnai laiškai tiesiog pasimeta tarp srauto. Ypač kai yra siunčiama keliems gavėjams labelams, tai iškarto atrodo kaip spamas. Bet kokiu atveju didžioji dauguma demo yra perklausoma.
„Gemini Voice Archive“, kurie atvyksta į „Štatus“ – iš tavo leiblo. Gavai juos patogiomis sąlygomis ar išties tai tavo mėgstami artistai?
Nemeluosiu ir pasakysiu, kad tai yra visiška šviežiena – apie juos sužinojau tik pradėjęs veiklą „Soma“, bet iškart susidomėjau ir pradėjau daugiau klausinėti, o paklausęs neišleistus jų EP supratau, kad jeigu neužbookinsiu jų dabar, tai kitais metais jau nebeįpirksiu. Manau, kad tai labai perspektyvūs atlikėjai. Jokių nuolaidų ar geresnių sąlygų vien dėl to, kad esu leible, negavau, nors atlikėjai ir žinojo, jog esu susijęs su kompanija, bet viską tariausi tiesiai su jais ir jų vadyba.
Ar nesunku šventinę dieną buvo prisikalbinti lietuvių didžėjus? O gal kaip tik lengviau šventinę, nei įprastą penktadienį?
Kol kas renginių neorganizuoju kiekvieną savaitgalį dėl to, kad kiekvienam atsakingai ruošiuosi iš anksto, todėl dažniausiai nekyla problemų bookinant lietuviškus vardus. Gal kartais honoraras būna šiek tiek didesnis negu įprastą penktadienį, bet ir patys lietuviai didžėjai jau yra girdėję apie „Štatus“ ir nori ten pasirodyti, todėl daug įkalbinėti nereikia, sunkiau buvo pirmus porą renginių.
Ką iš škotiško naktinio gyvenimo, muzikos vartojimo kultūros norėtum pritaikyti Lietuvoje? O ko – ginkdie ne?
Škotijoje klesti stiprios renginių serijos, kurios gyvuoja metų metus, išlaikydamos tą pačią kryptį. Dauguma jų yra organizuojamos tomis pačiomis savaitės dienomis, nemažai jų yra vidury savaitės. Taigi lietuvių promoteriam reikėtų būti drąsesniems ir pasiūlyti vieną kitą renginį vidury savaitės. Savaime aišku, būtų naivu tikėtis didelės sėkmės suorganizavus renginį trečiadienį, bet šiame versle viskas reikalauja originalumo, drąsos, kantrybės, įdirbio ir kokybės.
Ko niekados nelinkėčiau, tai 3AM licencijos – visi barai ir naktiniai klubai Škotijoj turi užsidaryti 3 valandą ryte, labai išimtinais atvejais 4 valandą ir tai labai nervina, kai esi pripratęs šokti klube iki 6 ryto, o po to nueiti į kitą klubą ir pratrypti iki vidurdienio. O šiaip čia man daug kas sako, jog šalys, kaip Lietuva, turinčios neribotas licencijas, turėtų tuo naudotis sudarinėdamos ilgesnius lineupus ir taip stengtis ilgiau išlaikyti klientus.
Gal dar apskritai papasakok apie Marijampolę. Ką dar ten verta pamatyti, jei jau atvyksime į „Štatus“ pavelykauti? Mėgstu, kai muzikinis turizmas būna išplėstinis!
Marijampolė per paskutinius 10 metų labai stipriai pasikeitė ir atsinaujino Europos sąjungos fondų dėka. Miesto centras yra visiškai atsinaujinęs, turim nuostabaus grožio parkus, senamiestį, su jaukiomis vietomis pasėdėti, iš esmės tai jaukus ir ramus miestas kuriame viską galima apeiti pėsčiomis, kadangi Marijampolė yra gana nedidelė. Manau, kad po Velykų „Štatuose“ ramus miesto centras ir prie pat jo esantis parkas bus pats tas atgauti jėgas.
---
Local underground | Gemini Voice Archive 2016.03.27
D.D. 2004 - 2016
Degalai Mushroom CMS