Mumdance: „Dar pernai savo eksperimentais ir kontrastais šokių aikšteles valiau, dabar – pritraukiu“
Daina Dubauskaitė 2014-12-31 12:05
Vienas gerų dalykų šiaip jau vargingoje ir turbūt paskutinėje „Sattoje“ šiemet buvo britų Mumdance ir Logos back2back’as. Kadangi man, kaip ir visiems kitiems, prireikė laiko susivokti po savaitgalio Latvijoje, ir pokalbis su Mumdance kantriai laukė savo eilės. Manau, geriausi šio prodiuserio ir didžėjaus laikai – dar ateityje (vos prieš mėnesį jis buvo „Red Bull Music Academy“ studentas, tai irgi turėtų pasitarnauti), tad tikrai nevėluoju. O papasakoti jis turi ką – žingeidumas Mumdance jau apsuko aplink visą pasaulį. Ne kiekvienas madinguolis galėtų pasigirti darbu su egiptiečių ar brazilų geto superžvaigždėmis, tiesa?
Dar gegužę kartu su Pinch išleidote kompiliaciją, kuri taip ir vadinasi – „Mumdance B2B Pinch“. Ką apie ją gali papasakoti?
Tai buvo Pinch idėja. Esame dirbę kartu ir anksčiau, turime nemažai bendra, nors esame iš skirtingų pasaulių. Sakyčiau, ieškome tos pačios garso bangos. Be to, gerai sutariame, esame bičiuliai, tad bendras projektas buvo kažkaip natūralu. Norėjosi fiziškai apčiuopiamo produkto, kuris taptų dabartinės šokių muzikos eros archyvu. Dabar tikrai įdomus metas, vyksta tūkstantis dalykų – reikėjo tai uždokumentuoti ir pristatyti tiems, kurie dar nežino. Lengva užsimiršti savo burbule, bet iš tiesų mūsų scena gana maža ir uždara. Kodėl gi nepritraukus į ją daugiau žmonių?
Kompaktas – natūralus pasirinkimas. Internetinių miksų ir taip begalės. Pats vis dar turiu CD grotuvą automobilyje, mėgstu vairuodamas klausyti miksų. Radijo laidos tam dažniausiai per ilgos, valandos trukmės kompiliacija – pats tas!
Dažnai grojate kartu su Logos. Kaip susipažinote?
Išgirdau vieną jo kūrinį – labai patiko. Supratau, kad veikiame tuose pačiuose dažniuose, jei taip galima pasakyti. Parašiau jam, ėmėme kartu dirbti, tiek tos istorijos. Sakyčiau, su Logos bendradarbiaujame daugiausiai, ir mums tai sekasi tikrai gerai bei nesudėtingai. Organiškai, kaip ir su Pinch. Tai man svarbiausia. Turi būti smagu, juk tai muzika. Kas savaitę susitinkame studijoje bent vienai sesijai. O kai grojame kartu renginiuose, išvis prisigalvojam keisčiausių dalykų, nes vienas kitą įkvepiame kasti vis giliau.
(Rudenį Mumdance ir Logos įkūrė bendrą įrašų kompaniją „Different Circles“ – yra kuo pasidžiaugti!, - D.D. past.)
Tavo biografijoje rašoma, kad už atradimą esi dėkingas Diplo. Kaip tai atsitiko?
Vienu metu dirbau „Vice“ žurnale – organizavau jų renginius. „Vice“ leidykla išleido grupės „The Black Lips“ albumą, o Diplo įrašė jiems remiksą. Aš tą remiksą dar kiek pamodifikavau, pasikviečiau grime’o MC Jammer ir padariau bootleg’ą.
Per „Myspace“ nusiunčiau visa tai Diplo, jis gal po savaitės atsakė ir net pagrojo manąją versiją per „BBC Radio1“. Iškart po to pasiūlė kontraktą su „Mad Decent“, o po trijų mėnesių jau skraidžiau po pasaulį. Kreizi iš tikro.
Ką veikei prieš dirbdamas „Vice“?
Organizavau renginius – drum’n’bass ir panašiai. Bet pirmas rimtas darbas buvo „Vice“, patekau ten dar būdamas studentas, kaip stažuotojas. Sakyčiau, tikrai pasisekė. Patirtis buvo nuostabi ir turėjo daug įtakos mano asmenybei.
Tavo kūryboje nemažai world muzikos pėdsakų. Iš kur tas susidomėjimas?
Mane visuomet domino pati įvairiausia muzika. Paauglystėje mėgdavau lankytis visokiose išparduotuovėse ir secondhand’uose, ten pirkdavau daug keistenybių. Dažniausiai rinkdavausi aklai, pagal viršelių įdomumą. Tuomet visko dar tikrai nebuvo internete, tad paklausyti nelabai būdavo kaip.
Prieš porą metų būtent ieškodamas įdomios muzikos lankeisi Meksikoje...
Taip, ne be „Mad Decent“ pagalbos. Juk taip pat jų globojamas Toy Selectah yra iš Meksikos. Susipažinome – tiesa, pirmiausia jis apsilankė mano namuose Anglijoje. Čia praleido keletą dienų, klausėm daug muzikos. Toy Selectah turėjo projektą su už britų kultūros sklaidą atsakinga organizacija „British Council“, jie mane ir išsiuntė į Meksiką dalyvauti „Notre Sonoro“ projekte.
Tris dienas dirbome studijoje su vietos muzikantais, o vėliau tiesiog šmirinėjau. Vėliau grįžau dar savaitei – visą ją įrašinėjome, o po to viską, ką sukūrėme grojome festivalyje. Meksika – nuostabi šalis, jos kultūra labai turtinga, ir muzika joje užima be galo daug vietos. Žmonės ten aistringi! Myliu Meksiką.
Kokie dar pasaulio regionai tave domina?
Brazilija… Ten lankiausi ir bendravau su electropop grupe „Bonde do Rolê“. Teko ir prisidėti prie jų albumo, o vėliau visi kartu keliavome į atokią tropinę salą pavadinimu Ilhabela. Dar teko pažinti „Bonde do Rolê“ vadybininko grupę „Banda Uó “, kuriančią Brazilijoje žiauriai populiaraus stiliaus tecno brega – o tai reiškia cheesy techno – muziką. Buvo nuostabu sėdėti prie baseino ir tuo pačiu kurti muziką. Dar dvi dienas tiesiog pirkau muziką San Paule… Nerealu buvo.
Taip pat Egiptas, tiesa?
Aha, pavasarį kartu su Pinch buvome Kaire. Dirbau su mahraganat ir electro chaabi žanrų muzikantais. Tai – labai intriguojantis pasaulis. Mano ausims šis skambesys visiškai šviežias ir įkvepiantis. Egipte daug talentų ir jie tikrai turi perspektyvų, bėda tik tame, kad šalyje muzikos industrija tiesiog neegzistuoja. Čia, Europoje, galim tik džiaugtis visa indie kultūra, nepriklausomomis leidyklomis ir panašiai. Egipte viso to nebuvo ir nėra. Tad nuostabu, kokio gerumo muziką jie gali sukurti tomis sąlygomis. Ir yra labai populiarūs Kaire! Geto superžvaigždės. Maži vaikai gatvėse prašo nusifotografuoti, kilometrą ėjom pusvalandį…
Manau, Egipto muzikantai turi šansų Europos leidyklose…
Tikra tiesa – nors nesupranti nė žodžio jų tekstuose, energija perduodama skambesiu. Visai kaip „Buraka Som Sistema“ ir jų kuduro atveju prieš keletą metų. Jie dainuoja angolietiškai, bet visas pasaulis ploja ir džiaugiasi. Aistrai vertėjų nereikia.
Ar teko Egipte ir pagroti?
Taip, dalyvavau festivalyje. Programa buvo tikrai gera – vienas užsienietis, vienas vietinis, ir taip toliau. Grojau UK grime’ą, o egiptiečių MC varė ant viršaus. Geras laikas buvo, norėčiau grįžti!
Ar jau žinai bet kokioje šokių aikštelėje veikiančio gabalo receptą?
Muzikoje mėgstu erdvę. Daugelis mano kūrinių yra nustrippinti iki minimumo, be jokių nereikalingų detalių. Atrodo, tai klubuose veikia. Svarbu stiprūs, efektingi garsai. Manau, drop’ai ir build up’ai nebėra būtini, žmonės vis labiau atsiveria naujoms patirtims. Dar pernai savo eksperimentais ir kontrastais šokių aikšteles valiau, dabar – pritraukiu.
Kur jautiesi geriausiai – studijoje, klube, o gal festivalyje?
Esu studijos žmogus. O jei jau tenka išeiti laukan, labiau mėgstu didelius festivalius, dideles garso sistemas... Maži klubai sukelia daug streso – visi taip arti, žiūri tau į akis! Man labiau patinka, kai publika veikia, ką nori, nebūtinai koncentruojasi į tave. „Fabric“, pavyzdžiui, jaučiuosi visai gerai.
Ar studijoje kaupi vis daugiau instrumentų, ar, atvirkščiai, bandai sumažinti jų skaičių?
Oi, mano studija labai komplikuota. Turiu daug seno hardware’o, iš viso daugiau nei 30 instrumentų. Gali įsivaizduoti, kiek metrų laidų ir kilogramų dulkių visa tai reiškia.
Ar gali dirbti keliaudamas, laptope?
Tenka. Bet prieš tai turiu prisiruošti garsų hardware’u, o keliaudamas juos apdirbu. Skaitmeninė produkcija ne man, bent jau ne šiuo metu.
Ką veiksi po apsilankymo Latvijoje (kalbėjomės rugpjūtį, - D.D. past.)?
Dar laukiu „Outlook Festival“, savo debiuto „Berghain“ ir, žinoma, „Red Bull Music Academy“ – drauge planuoju ir šiokį tokį Azijos turą. Be to, daug, daug laiko studijoje. Noriu kurti.
Ar pirmąkart pildei „Red Bull Music Academy“ anketą?
Ne, antrą. Pernai bandžiau patekti į Niujorką, bet nepavyko.
Kaip manai, kuri tavo anketos dalis papirko komisiją?
Tikrai stengiausi pildydamas ją abu kartus, bet šįkart jaudinausi daug mažiau. Tiesiog supratau, kad esu tas, kas esu, ir nėra čia ko apsimetinėti – komisijai tai arba patiks, arba ne. Manau, dvasios ramybė ir padėjo. Kai persistengi, irgi nieko gero, tiesa?
Ko tikiesi iš akademijos?
Nesu buvęs Japonijoje, tad vien tai mane jaudina. Noriu patirti tenykštę kultūrą! Be to, laukiu ir „Red Bull Music Academy“ paskaitų, ir darbo studijoje. Viskas, ką jie daro, yra patrauklu ir įdomu, manau, pasisemsiu daug įkvėpimo.
Ar manai, kad „Red Bull Music Academy“ pavadinimas, nuo šiol būsiantis šalia tavo vardo, padės karjerai?
Nesu apie tai susimąstęs. Bet kuriuo atveju ši sąsaja man tikrai nekliudys – manau, „Red Bull“ yra vienas nedaugelio prekių ženklų, kurie labai stipriai tiki tuo, ką daro, bent jau muzikos kontekste. Jie pristato daug naujų artistų, suteikia jiems techninių galimybių įrašyti muziką, prisideda prie įvairių renginių visame pasaulyje – vien tik pliusai.
--
Akademija Tokijuje jau baigėsi, dabar visi planuoja Paryžių, o, kiek teko skaityti, Mumdance iš Japonijos parsivežė devynias galybes kompiuterinių žaidimų muzikos. O čia ir jo studijų dienoraštis.
Neabejoju, kad patirtį ir įkvėpimą britas taip pat ištransliuos naujos kūrybos būdu. 2015-ieji turėtų būti Mumdance metai – įdomu, ar pavyks jį greitu metu vėl pamatyti kažkur netoli?
mumdance.com
facebook.com/mumdance
soundcloud.com/mumdance
redbullmusicacademy.com
D.D. 2004 - 2016
Degalai Mushroom CMS