Mokykla, kino teatras, parazitai ir techno
Daina Dubauskaitė 2010-11-08 00:00
Jei ilgąjį visų šventų ir nelabai savaitgalį nieko įspūdingesnio ir lankytinesnio sostinė nepasiūlė, tai pastarosios laisvos naktys buvo net labai teigiamos. Abi. Penktadienį trumpai, bet efektingai grįžau į mokyklą, šeštadienį pirmu numeriu patikrinta dar viena seniai nelankyta erdvė.
„Senoji mokykla“. Sako, trečia, nors iš tiesų gal ir ketvirta ar net penkta, jei skaičiuoti ir klasės ekskursiją į „Be2gether“ bei atpirkimo naktį po to, kai pernai gruodį loftuose dingo elektra ir pamokos buvo nutrauktos. Iš pirmo žvilgsnio kiek netikėta, kad tokį masyvų judesį reperiams organizuoja tokie kitokio kampo diskotekų eržilai, kaip Quazar, Justas Fresh, ir Manfredas, bet juk juose glūdi nemažas hiphopo palikimas. Spėju, kad idėja gimė netikėtai, bet sutikta iškart buvo šiltai, o ir palaikymo iš „kasdieninių“ reperių netrūko. Pirmosios „mokyklos“ aplankytos tūkstančių, ne išimtis ir pastaroji.
„Ateikit anksti“, perspėjama buvo ne kartą ir ne du, prisimenant praėjusių kartų grūstis. Ir iš tikrųjų. Pusę vienuoliktos pastovėjom tik kuklioj eilutėj, o prieš pirmą, kai jau bėgom iš pamokų, vos pavyko išsivaduoti iš minios, bandžiusios patekti į ir taip prigrūstą „Lofto“ vidų.
Taip, šįkart pamokos vyko „Lofte“, bene labiausiai išmarketintoje erdvėje visame rajone. Eina kalbos, kad renginiai čia vyksta beveik kasdien – didesni, mažesni, uždari ar atviri. Erdvė tam paranki, nes didelė ir lengvai transformuojama. Šįkart, beje, nepadaryta nieko. Įeini ir jau renginys, pasislėpti nuo gausos įmanoma gal tik balkone (vienas atviras visiems, antras – vipinis), o prisėsti jau tenka visiems po kojomis.
Žmonių tikrai buvo daug. Nuo labai rėksmingai ir nemandagiai jaunų tokių, kurie tikrai lankė „Senąją mokyklą“ ir atėjo atiduoti pagarbos bei pasidairyti į senus pažįstamus ir naujas scenos viltis. Prie scenos, rūbinėje, rūkomajame, po baru – visur. Tokia gausa džiugino net ir neturint kur atsiremti.
Pirmas numeris programoje, neskaitant vietoj generatoriaus patalpų apšildymu užsiėmusio Justo Fresh – „Renegades of Bump“. Kompai, sempleriai, bosas, saksofonas ir gyvi būgnai – solidu, kaip vakaro atidarytojams, Daug grūvo, daug semplų, man tik trūko vokalinės partijos. Bet tada atėjo Shidlas ir viskas buvo labai gerai. Shidlas, beje, yra kaltininkas to, kad negaliu nesiriesdama iš juoko skaityti skelbimų apie tai, kad kažkas kažką rado. „Rasta piniginė!“.
Masyviausias respektas Shudlui ir „renegeidams“ už šaknų prisiminimą ir UZI prikėlimą. Gal ir ne visas „Loftas“ repavo „Boso Bizz“, bet buvo verta.
Boso Bizz
Shidlas ir Renegades of Bump
NUORODA
5:09
Shidlas @ Senoji Mokykla 3 pt.2
Vakaro vedėjas, o iš tiesų mokyklos direktorius Liezhuvis pranešė, kad Dee & Kamy, kaip perspektyvūs mokiniai, repuos angliškai. Man asmeniškai tai silpniausia šių „Pravdos naujokų“ vieta. „Gi be akcento“, - sakė kolegė iš kairės, bet vis tiek. Kažkaip. Netikra ir kopijuota tai atrodo, kaip ir riebi grandinė ant vieno jų kaklų. „When I say „Real“ you say „Shit“, liepė jis miniai, ir tai, kad visi saugė „Shit“, atrodė kiek komiškai.
Buvo dar krūva pasirodymų, battlų, improvizacijų ir netikėtumų (pavyzdžiui, repuojantis Mamania), palikom tai pareigingiems moksleiviams. Vos pavyko išsigelbėti iš „Lofto“, bet jau po keliolikos minučių apžiūrinėjom „Juo skubini, juo subinė“ – „Partyzanai“ su draugais vadindami vakarėlius grįžo prie senos geros patarlių skrynios.
„Cafe de Paris“ IQ vidurkis tąkart tikrai viršijo likusio naktinio Vilniaus statistiką. Architektai, dizaineriai ir šiaip ponai, prie baro susitinkantys padiskutuoti aukštesnėmis (ar gilesnėmis?) temomis, nei techno mados. O mes norėjom šokti. Todėl banginį Emį palikom glostyti plokšteles ir traukėm toliau.
Toliau buvo „Opium“ ir dar vienas labai lietuviško pavadinimo vakaras – „Dainuok, kai nutyla visi“. Ir dainavo, parazitas tikrai dainavo. Tiesa, prieš tai techno riebalais šokių aikštelę ištepė Kill My Disco arba Billy Kristal – vis dar jų neskiriu, nors duetas yra iš mano asmeninių šiemetinių atradimų topo.
Golden Parazyth koncertas buvo klubinis, neliūdnas, visai nesentimentalus ir nedrovus. Garsus ir šienaujantis rankų mišką, kuris visai nepriminė proskynos ar sausros. Taip, „Opiume“ susirinko minia. Užimtos buvo visos zonos nuo pirmos iki šeštos, ir netgi pirmajame parke vyko ne šiaip poilsis, o judesys. „Last Rainbow“ tebeveža. Duokit dar! Gerai, kad Parazitą moku vartoti taupiai – šiemet jį girdėjau gal tik trečią kartą.
Apie po to grojusius „Ubertone“ girdėjau dvi labai priešingas nuomones – pirmoji tokia, kad duetas nepasiruošė ir buvo nei techniška, nei įdomu. Antroji – kad labai pasistengė ir kalė iš peties. Abu gandus palieku jūsų teismui, nes aš jau sapnuose ruošiausi įtemptam šeštadieniui.
Vestuvės, ruoša, puoša ir… opera! Elektroninė ir ne po LNOBT sietynais, o bomžų nugyventoje „Lietuvoje“. Kiną čia žiūrėdavau labai dažnai – mokiausi kitoje gatvės pusėje, tad langus tarp paskaitų leisdavom prasmingai. „XYZ“ persikėlimas čia buvo labai netikėtas, bet, atrodo, tikrai sėkmingas. Ar bus tai pavyzdžiu kitiems organizatoriams (gal net reivų?), matysim. Vieni koją įkelti bandė dar pavasarį – nepavyko, gal dabar bus paprasčiau?
Čia turiu išsiduoti, kad „XYZ“ man nebuvo naujiena – rugsėjį stebėjau generalinę projekto repeticiją. Tada labai patiko pati muzika ir trikdė visa kita. Scenografija atrodė šimtąkart matyta, projekcijos – žemiau kritikos (patobulėjo šįkart bet vis tiek... skraidantys kubai? Come on), ir šiaip visko buvo labai jau gausu. „Lietuvos“ scenoje situacija pagerėjo daugybę kartų.
Visų pirma dėl pačios erdvės. „Lofte“ jos daug, „Lietuvoje“ – ištisa galaktika. 9x12 metrų ekranas atrodė mažutis! Čia nebeliko jokio interjero, tik plikos sienos, betonas po kojomis ir metalinės konstrukcijos viršuje, taigi ir taip labai erdvioje buvusioje kino salėje dabar dar daugiau vietos fantazijoms. Du butaforiniai barai scenoje, tiesa, liko tie patys, bet kadangi akims buvo ką veikti ir taip, šįkart per daug neerzino.
Žmonių – jūra. Dvidešimt viena eilė po keliasdešimt vietų – aritmetika paprasta. Dominavo su elektronine muzika bendra turbūt daug neturintys asmenys, bet jei jiems patiko ir plojo visi atsistoję, vadinasi, ji nėra kažkoks velnio prakeiksmas, kaip daug kas galvoja. Skeptikų šioje vietoje, aišku, irgi nemažai – keturi kompai, pamanyk, ot tai tau orkestras. Tai padarykit tą patį kad ir su šešiais ar dešimt. Užkurkit tokį šou ir tada pasakysiu, geriau tai ar ne. Visgi skųstis visada daug lengviau.
Kūrinių Mario Basanov, Vidis, Leon Somov ir Few Nolder su operos solistais šįkart suruošė daugiau nei dvidešimt – programa padalinta į dvi dalis! Operos, kuriu fragmentai pasiskolinti – pačios įvairiausios. Kai kurios arijos pažįstamos ir didžiausiems šios srities analfabetams, bet skamba visiškai kitaip. Man patiko ir jau „Youtube“ matyti pasirodymai, ir daugelis kitų. Pradžia gal vyko kiek statiškai, bet antrojoje dalyje, šou užsisukus maksimaliai, nusėdėti buvo sunku. Ir ne tik dėl sulankstomų kėdžių – iš scenos sklido grūvas, norėjau šokti, bet kur ir kaip?
Energiją liejom visai netoliese, ir vėl tam pačiam „Opium“. Teisinga „Partyzanų“ ir „Minimal.lt“ formulė su priedais. Laimingas Nostra, laimingas shn, laimingas Ernestas Sadau, laimingas Mantas T., laimingas Mark Splinter... Jo vien lietuviškos muzikos setas, pristatantis projektą „Stableface“ (daugiau apie tai jis pasakoja čia), stebino net labai maloniai (iš tiesų jis atliko du setus, kitas buvo gana tarptautinis ir neplanuotas, nes teko laukti kolegos). Visi kiti tiesiog nuoširdžiai šokdino save ir kitus. Kitų vėl netrūko, visos vietos prie pulto užimtos, jokių minusų. O ar gali jų būti renginyje pavadinimu „+++“?
Live @ Mixsubas 2010 11 06
Ernestas Sadau
NUORODA
Gaila tik, kad tai buvo ir Shn išlydėtuvės į Islandiją – nors ir ne visam laikui, prarandam labai teisingą ir pozityvų žmogų. Trūks. Ir kas bus su „Minimal Mondays“???
D.D. 2004 - 2016
Degalai Mushroom CMS