Pagaliau
Daina Dubauskaitė 2006-01-08 00:00
Pagaliau nugalėjau "nesavų" vietų kompleksus ir penktadienį ėjau ten, kur nuoširdžiai norėjau, o ne ten, kur nešė kompanijos banga.
Žinoma, artinantis prie Subačiaus g. 99 kojos linko iš susijaudinimo, o besibūriuojanti minia prie vartų į purviniausią sostinės klubą nerimą stiprino dar labiau - o jei nebeįleidžia? O jei šiaip nepatiksiu apsaugai? O...? Kol laukiau savo eilės, nori nenori išgirdau porą linksmų šalimais besitrinančių piliečių dialogų ir monologų: "Aš šiaip pirmą kartą "Vault", visada einu į "Galaxy", nors namie šiaip klausau dramenbeisą". Štai tokia įdomi vaikino vertybių sistema... Vėliau jį mačiau visiškai išskridusį anapus ir jei jis grįžo į save, "Galaxy" šokių aikštelė jo dar ilgokai neišvys.
Pasirodo, sambrūzdis lauke vyko ir dėl to, kad saugumas bei jaukumas bunkeryje buvo užtikrinamas ypač kruopščiai. Nesu tikra, ar nebuvo pažeistos kokios mano teisės, bet apsaugos darbuotojas be jokių švelnybių mano piniginę po kortelę ir po banknotą išnarstė savavališkai. Na, jei tik kam nuo to geriau.
Gaila, kad dėl užsitęsusios kontrolės išgirdau tik pačią Pagalvės muzikinio sveikinimo Androidui gimtadienio proga pabaigą. Jau taip retai beištaikau pas "Techstylism" užsukt, kad liūdesį pamiršau tik gavusi patvirtinimą, kad jau visai greitai jie patys šokius surengs. Ir vėl pataikys ten, kur reikia - trijulė man žavi tuo, kad visada atspėja, ką ir kaip groti. Bet ne jų juk šventė šįkart.
Už pulto prasidėjo sveikinimai, šampano atidarinėjimai, o salėje - skanduotės. Oho - nė nebūčiau įsivaizdavusi, kad Androidas turi tokį atsidavusių fanų būrį. Gal tik Zabielos gerbėjai kažkuo panašūs, bet, pvz., Igno i.v. nėra net palyginimo verti. Pikčiausių Utenos rankų savininkas nuoširdžiai maivėsi ir rodė užrašą "Evilspot" ant marškinėlių, žodžiu, tetrūko "Ilgiausių metų".
Laiko dainoms nebeturėjom, nes po poros minučių be ritmo staiga sprogo tokia bomba, kad dingti nebuvo kur - skridau su visais. Schranz pasąmonės lygmenyje nėra neatvažiuojančių taksi, piktų darbdavių, blogos savijautos, plikledžio ir eilių parduotuvėse - šie nykios realybės likučiai nespėja paskui 140 ir daugiau švininių BPM, kuriuos skersai išilgai narsto synth kulkos ir perkusijos. Muzika šoko už mane, taigi tik pasidaviau jos nurodymams. Ištisą valandą. Šalia skraidė atitinkamai originaliai pasipuošusios merginos - viena su raudonu kombinezonu, kita indiškais kaktos papuošalais pasidabinusi, o trečia neįmanomą šukuoseną pasidariusi - vieni originalai!
Nusprendusi pailsėti šiek tiek apsigavau, nes, nepaisant visų gerų dalykų, kuriuos radau klube, baras čia - bene baisiausias iš man kada nors matytų, neskaitant neklubinių vakarėlių. Įbruko man tokio nesuvokiamai blogo skonio kokosinį miksą, kad nė kramtomoji guma vėliau nepadėjo. Bet paburbėjusi trenkiau sau per veidą ir tariau: "Bijai vilko - neik į undergroundą". Tuo tarpu jubiliatą jau keitė ir taip visą laiką šalia maklinėjęs (tai ne tie progressive selebričiai, kurie mėgsta dingti ir vėluoti) Tomash Gee su savo žaviąja czarna dziewcyna.
Tomasho Gee mano neužgrūdintam organizmui užteko labai mažai - labai jau prislėgė ta vieno iš schranz akcininkų šlovė... O ir ausys pavargo, taigi jau prieš antrą sėdėjau, tiksliau, šokinėjau svečiuose ir draugams pasakojau, "ant kiek". Jie į mane žiūrėjo susirūpinusiais veidais ir klausė, ar negėriau kokių įtartinų ne savo gėrimų, bet kokosai juk negali taip pakenkti?
Draugai dar bandė mane išgelbėti "Cozy" terapija, bet tik numojau ranka ir važiavau namo. Šeštadienio rytą nevalingai įsijungiau tą patį prieš porą dienų sukrėtusį miksą, bet greitai buvau nuraminta aplinkinių. Ir tik dar beveik po paros, po space disco porcijos, pradėjau grįžti į save. Bet kelias slidokas, nes pati nežinau, ar noriu grįžti! Cha.
O, Androidai.
D.D. 2004 - 2016
Degalai Mushroom CMS