„Harmony in Chaos“ - reivas be patogumų
Alpinija 2009-03-30 00:00
Retkarčiais vis atsiranda entuziastų, norinčių reivui dedikuoti visai tam netinkamas vietas. Netinkamas tik iš pirmo žvilgsnio, beje. Taksi parkas toks ir buvo - kažkur Naujininkuose, aptriušęs, apgriuvęs. Gaila, bet ne izoliuotas, todėl interesantai prisistatė muzikai vos pradėjus kalti... Buvo super! Hard techno salėj prastovėjau valandą, norėjau verkti. Gaila, kad pagrindinis renginio organizatorius jau spėjo emigruoti į Londoną.
Paskutinį kovo penktadienį atsitiko bent jau šiais metais turbūt įdomiausias man renginys - „Harmony in Chaos“, kurio kaltininkai - pirmą kartą iš Londono atgužėjusi skvoterių kompanija „DataBlender“, prieš kelerius metus įkurta lietuvio Noizbar. Renginys nebuvo skirtas lepioms asmenybėms dėl dviejų priežasčių - muzikos ir vietos.
Internacionalinis Lietuvos, Japonijos, Vokietijos ir Anglijos muzikantų būrys, vienijamas Londono ir ideologijos, propaguoja kietą industrinį techno ir hardcore skambesį, tad ir vietos jų sutiktuvėms reikėjo neprastos bei neįprastos. Parinkta ji idealiai - apleistas ir gaubiamas ne tik sutemų, bet ir rajoninės dvasios taksi parkas Naujininkuose. Galybė jo aukštų ir akimis neaprėpiamos erdvės kiekviename jų. Ir lygiai trys muzikinės oazės - ramesnioji elektronikos bei visiškai nurautos hardcore bei hard techno.
Įprastai teigčiau, kad iš trijų „Harmony in Chaos“ erdvių stilistiškai artimiausia man - pirmoji, freeform danceable electronics. Joje užlipus kelis laiptų maršus pasitiko kaip visuomet dailus ir gyvas Mookid skambesys. Negausiai susirinkusi jo gerbėjų minia visgi neįtikino, todėl apsisukau ir vėl lipau aukštyn. Ieškodama hardcore kampo dar aptikau ir lazerių būstinę - pasirodo, šaudytis galėjo kiekvienas norintis. Na, ir papildomų pinigų turintis.
Neužtrukusi ir prie hardcore dalybų nuklydau ir iki esminio renginio taško - erdvės, kurioje liejosi hard hard hard hard hard techno. Jį pylė išskirtinai tik „DataBlender“ nariai, tiesa, prisijungė ir vietinės techno scenos pažiba Pagalve. Efektą pajutau bematant. Užgulė ausis, aptemo akys, kojos ėmė drebėti, o rankos, banalu, kilti viršun. Visą vakarą ir naktį už vairo praleidusi, galiu ranką prie širdies pridėjus pasakyti - stogą nurovė lyg po butelio degtinės, jei niekas nesupyks už tokį palyginimą.
Aplink šokinėjantys, manau, dalinosi tokiu pačiu efektu. Abejingų nebuvo - jie, manau, net nesivargino ateiti. Džiugino retokai matomi, bet dėl mylimos muzikos kalnus nuversti galintys veidai ir žmonės, nevaikštantys į madingas sostinės vietas, bet taupantys save tokiems nuotykiams, kaip naktis taksi parke. Nemačiau nė vieno konflikto ar nesusipratimo. Šypseną kėlė gal tik patys jauniausi, kurie, kaip taisyklė, ir prieš dešimt metų, ir dabar atrodo taip pat - kasytės, glowstickai ir kiti „reiveriški“ atributai. Bet, kaip sako naujoji lietuvių tautosaka, kas kaip moka, tas taip techno!
Bandžiau ištrūkti iš hard techno glėbio ir riedėjau laiptais apačion paklausyti „Techstylism“ nario Moon Disco sukamo laužyto electro boogie seto. Juokinga - labai jį mėgstu, tačiau penktadienio nasruose jis pasirodė... per lėtas. Todėl grįžau ten, kur virė juodžiausia smala. Tikrai smala, nes klampino.
Taksi parke nebuvo nieko, kas stovėtų tarp lankytojų ir muzikos. Jokios apdailos, radiatorių, sofų, „Pinacolada“ plakančių barmenų, dvimetrinių veidrodžių tualetuose ir kitų buržuazijos atspindžių. Tik keli alternatyvūs paveikslai, skubotai išeksponuoti ant apsiverkusių sienų. Paprastai, purvinai ir industriškai. Priminė jau amžinai užbarikaduotą „Vault“ Markučiuose. Ir iki tobulybės netrūko visai nieko.
Miesto IQ.
D.D. 2004 - 2016
Degalai Mushroom CMS