1-800-DAINAD : ARCHYVAS : PRAVDA : Ben Mono ir jo blitz interviu
Ben Mono ir jo blitz interviu
Iš tiesų jis visai ne Benas, o Paul Beller. Jis vokietis, bet visai kitoks, nei daugelis jo tautiečių, gerai pažįstamų šiandienos diskotekose. Benas daro viską – kuria, groja krūva instrumentų, remiksuoja, maišo stilius ir didžėjauja. Jo multitalentai jau seniai žavėjo „Despotin‘ Fam“ tėvą Vaiperį, todėl sausio 23-oji yra ta diena, kai Ben Mono viešės Vilniuje. Penktadienį jam patikėta garbė pradėti naują ciklą klube „Woo“ – „Tape Blaster“.
Prieš tapdamas Ben Mono ir 2003-aisiais debiutuodamas „Compost“ vadinaisi Sonic Surfer. Kaip baigėsi ši istorija?
Projektas „Sonic Surfer“ buvo skirtas kitai mano kūrybos pusei, vėliau juo rūpinęsis „leiblas“ bankrutavo, o aš nusprendžiau susikoncentruoti ties vienu vardu.
Nuo „Dual“ iki antrojo tavo albumo „Hit The Bit“ praėjo net ketveri metai. Kodėl tiek daug?
Vokietijoje turim tokį posakį apie tai, jog geri dalykai užtrunka. Jei jau kuriu muziką, tai užima laiko, todėl verčiau palauksiu tris mėnesius, bet kūrinį baigsiu gerai, nei paskubėsiu ir jį sugadinsiu. Gali paskaičiuoti, kiek laiko tuomet reikia praleisti kuriant albumą, che che.
Naujausias tavo hitas vadinasi „Jesus Was A B-Boy“. Kaip manai, jei ne bybojumi, kuo dar galėjo būti Jėzus?
Geras, nors sudėtingas klausimas – nesu labai religingas. Manau, jis buvo išties optimistiškas bičas – ir pats stengiuosi taip gyventi.
Tavo muzika nėra labai „vokiška“, jei šnekėtume bendrai – jokio minimalizmo! Ką pats apie tai manai?
Mane sutikę žmonės dažnai sako, kad visai neatrodau panašus į vokietį. Manau, mes, vokiečiai, iš esmės esame subtili tauta ir nenorime savo gyvenimo būdu pasirodyti akivaizdūs. Kartais dėl to tenka atsisakyti linksmumo ir susiturėti, kad neduokdie nesuklystume. Toks požiūris, deja, kartais veda prie ne itin triukšmingų rezultatų tiek gyvenime, tiek muzikoje. Aš bandau šį tikrai tipišką vokišką požiūrį į muziką pakeisti.
Savo stilių vadini bit-hop. Kokia šio termino etimologija bei muzikinės šaknys?
Jame telpa ir skaitmeninis pasaulis (electro bei sci-fi garsai), ir klasikiniai hip-hop elementai. Šiandien, aišku, tai nebėra kažkas naujo, bet naująjį savo albumą kūriau jau prieš trejus metus. Nesu kaltas dėl to, jog Kanye ir Timbaland taip daro dabar. O gal ir aš, che che.
Tavo muziką mėgsta išties skirtingų scenų atstovais paprastai besivadinantys žmonės. Turbūt ir pats nevengi paklausyti visko, o ar yra stilius, kurio tikrai nemėgsti?
Labai sunku atsakyti. Jei trumpai, nebeklausau nuobodžios muzikos, kokio stiliaus ji bebūtų.
Šventės jau praėjo, bet geriausias jų akimirkas atsimenam ilgai. Kokia smagiausia šių Kalėdų dovana tave pasiekė?
Labai netikėtai, bet mama nusprendė prisidėti prie naujojo mano „MacBook“. Labai materialistiška, bet už tai ją ir myliu, bendrai kalbant.
Esi iš Miuncheno. Kuo ten gera? O bloga?
Ten tylu, todėl lengva susikoncentruoti. Kita vertus, ten brangu, todėl reikia daug uždirbti. Jau pusantrų metų gyvenu Berlyne, o čia viskas atvirkščiai. Tiesa, čia negaliu kasnakt prisigerti su naujais savo draugais, kurie gyvenime turi tik vieną tikslą – hedonizmą. Nežinau, gerai tai, ar blogai, che che.
Mylimiausias tavo muzikos instrumentas.
Bosas. Jis labai nuvertinamas, nes žmonės nelabai žino, kaip jis veikia. Bet vakarėlis be tinkamų bosų neišvestų merginų iš proto...
O keliais instrumentais apskritai moki groti?
Žiūrint, ką laikysi instrumentu. Manau, penkiais.
Kokia tavo mėgstamiausia muzikos kūrimo programa?
„Logic Pro“ ir myliu, ir nekenčiu.
Kokiu savo firminiu receptu didžiuojiesi?
Manau, man pagamintas indiškas dahl tikrai skanus.
Įsivaizduok, kad savo kūrybą turi pristatyti žmogui, nieko apie tai nenutuokiančiam. Ir gali jam pagroti tik vieną kūrinį! Kurį pasirinktum, kaip geriausiai save apibūdinantį?
Šį darbą puikiai atliktų „Beatbox“.
---
www.myspace.com/benmono
DISKOTEKOS