Klubų gimtadieniai yra sveikintinas dalykas. Nueini sau, gal net gauni ko nors nemokamai, o visi aplink tokie neįpareigojamai džiūgaujantys, lyg jiems tie keleri metai būtų suėję.
"Gravity", palyginti su kitom dabar veikiančiom naktinio gyvenimo irštvom, jau beveik veteranas - na, neįtraukiant į sarašą "Brodvėjaus" ar "Pubo". O einant tuo pramoniniu koridorium ir skaitant pavardes ant plakatų atrodo, kad klubui visi septyneri, o ne treji.
Prisižiūrėję I. Miškinio "Lengvai ir saldžiai" daugelis turbūt keliom minutėm ilgiau užtruko prie veidrodžio, o ir rinktis skubėjo šiek tiek anksčiau. Vienuoliktą barai jau užgulti, nors šoka tik keletas. Groozdas lyg ir retrospektyvą šiokią tokią skelbė nuo diskžokėjo pulto, bet aikštelė prisipildė tik per Cassius "The Sound of Violence" - matyt, visi nusekė vaikiną su užrašu "Follow Me" ant nugaros. Gražu!
Cassius
3:28
Cassius' music video for "The Sound Of Violence"
Publika įvairoka - ir tie per trejus metus nubyrėję grįžo (Gražvydas kaip nusileido per pirmą vakarėlį, taip ir nebeišėjo) ir dabartiniams rezidentams nieko daugiau nebeliko, tik švęsti, ir naujokų nemažai matėsi - vis tas magiškas vardas "Pooley" ir išankstiniai bilietai. Beje, publikos raidą irgi galėjai matyti ant klubo sienų - visos išklijuotos nespalvotom nuotraukom su (turbūt) geriausiom šypsenom iš (turbūt) geriausių vakarėlių. Tiesą sakant, kai kurie gan keistai išrodė tokioj maloniai nuzulintoj vietoj - tikėjausi, kad čia jau nebeprigis baltieji bateliai ir su jais susiję atributai.
Nepasididžiavęs ir nevertęs laukti, Ian Pooley (gero diskžokėjo turi būti daug) dvyliktą rėžė sveikinimo kalbą, pažadėjo visiems nemokamų gėrimų ir pradėjo. Nemokami gėrimai atkeliavo kaip geltona ir raudona želė, o vokietaičio setas tikrai nebuvo toks, koks pavasarį. House? Taip, house. Dar kažko įberta ir pavirinta. Na, žodžiu, nieko naujo ir netikėto. Nenusivyliau, bet ir nepasitenkinau. Na, gal prisiminus, kaip šėlau balandį, buvo "abydna", bet svarbu atsiminti, kad antras kartas pirmą atstoja ir pralenkia retai (išimtis turbūt tik Mr. C). O žmonių šįkart daugiau ir "vaibas" didesnis. Mintyse kilstelėjau šampano taurę už Cukrų, Saulių, barmenus, barmenes, rezidentus ir kitus, kurie to nusipelnė. Su gerb. kolega Višinskiu prasilenkiau, vėliau jis žinutėmis man aiškino, kad Vidį iš "Kitoki" blondinė kabina. Matai …
Šeštadienis neblogai trenkė per galvą kitokia muzika ir kitokia vieta. Buvai kada "Lange"? Bet labai seniai. Ne? Tada turbūt atsimeni "Voodoo" kompiuterinę, kur vietoj el. pašto tikrinimosi užgriūdavai į pačius smagiausius vakarėlius. Paskutinį kartą buvau ten beveik prieš metus, kai "Discomafia" šventė 2004-uosius. Šiandien ten vėl viskas kitaip - Psichas metė tik beužsimezgančią barmeno karjerą ir su pora kolegų jau beveik įrengė "Star Underground". O gal "Underground Star".
Tai va, atvažiavo Lietuvon olandai iš Utrechto "Togetha Brotha Soundsystem" arba, kaip pasiūlė "Verslo žinios", "Drauge su broliu. Garso sistema". Penktadienį jie nurovė stogus visam Kaunui - taip, kad nemažai atvažiavo vėl jų pamatyti pas mus. Iš susidomėjimo vėlgi atsigrūdau gan anksti, tai dar paklausiau "šiaip muzikos" ir smagiai bendravau su itin seniai matytais žmonėm - nuo pankų iki bankininkų. Taip ir visą publiką apibūdint galima.
Įdomiai grojo jie - stovi sau du "Apple" ir skverbiasi iš jų pati ta pasiilgta muzika. Vienu stilium viso to nepavadinsi - nuo gan popregio, dub iki jungle. Sakė, dar gitaristas turėtų būti, bet apsirgo (tradicija), o vėliau dar prisijungė ir gyva perkusija. Vadink tai kaip nori - "live DJ set" ar "live show", bet atlikimo būdas nieko nepagadino. Iš žmonių, nors ir palyginti santūrių, veidų, švietė šypsenos ir net pora besistumdančių jaunuolių (aha, vienas iš jų diskžokėjas, spėk, kuris?) jų neužtemdė.
Labai gaila, bet kai ateini anksti, tai ir išeit tenka anksti… Jei žinai, kaip viskas baigėsi, parašyk man.