1-800-DAINAD : BŪTA : ba.: turas baigėsi, teprasideda turas

Kai Benas dainuoja, arba kai kalba, ar rėkia, ar net gitarą lamdo, aš tikiu. Tikiu ir tuo, kad jo laukia daug didesnės auditorijos, nei sausakimšas, bet iš tiesų nedidelis, gyvos muzikos klubas. Per priverstinę (muzikantams irgi) pertrauką su pažįstamais juokavom apie verslo planą „BArena“ ir skaičiavom, kiek metų jam prireiks užpildyti kaunietišką „Žalgirio“.

Tam reikia daugiau ir didesnių svajonių, daugiau ir sunkesnio darbo, bet jis tai gali. Juk koncerto metu sakė, kad vis sapnuoja, kaip krenta, o tai turėtų reikšti augimą. Nes dabar -iolika, tikrai joks metas baigt svajot.

Koncertas išties buvo labai stiprus! Nenorėčiau lyginti su kitais lietuviškais act’ais, nes nesu dažna indie renginių lankytoja, bet tai, kaip publika mato, supranta ir palaiko Beną, yra pavydėtina. Stagediving’as, aišku, buvo. Daug apsikabinimų – irgi.

„Sugebėt pasikeist“ skambėjo abiejose dalyse, baigiant pirmąją – remikso pavidalu, o antrosios piko metu Beno balsas praktiškai galėjo ilsėtis, nes jo darbą atliko publika. Apskritai antroji, ilgesnė ir ugningesnė (liepsna plieskė net per medliaką „Į mane“, kuris Benui visai gali atnešti ir svajonių jaunikio titulą), dalis man patiko net labiau. Net Jonas Butvydas, vienas iš ba. tėčių, kažkaip meiliau barabanijo. Gal ir dėl to, kad į pirmąją dalį išvis sugebėjau pavėluot, nors net bėgau Vokiečių gatve. Vis tas įpratimas, kad koncertai prasideda valanda vėliau, nei nurodyta programoje.

„Klaidos“ buvo paskutinės ir išties simboliškos. Manau, klaidų dar tikrai bus. Pergalių irgi. Kurių daugiau, ne taip ir svarbu. Svarbiausia, kad skambėtų.

P.S. Kadangi operatorius antradienio vakarą buvo visateisis grupės narys ir beveik visą laiką leido scenoje, tikiuosi netrukus išvyst ir stiprų koncertinį klipą. Na, ir albumas „Rasti/Pasilklysti“, jau taip gerai pristatytas, Kalėdoms gal?

ba. @ Facebook

ba. @ Soundcloud