Klaipėda kitaip
Geriausias mano sprendimas praėjusią savaitę buvo penktadienį atsistoti, išeiti iš ofiso ir patraukti į geležinkelio stotį, ten sėsti į traukinį Klaipėdon ir po keleto valandų išlipti jau beveik vakarėlyje. Beveik dvi paros joduoto oro ir pagaliau, po nesuskaičiuojamų vizitų alternatyvioje uostamiesčio naktyje, pamatyta ir ta kita. Sakyčiau, net ta tikroji!
Rimtesnių alternatyvų (na, ten visokie IJO, čakai, čekuoliai ir panašūs reikalai) vizitams poptaškuose šį savaitgalį nebuvo, tad teko iš jų išspausti maksimumą. „OMG P*RN SHOW“ ilgą istoriją turinčiame klube „Kiwi“ buvo sustojimas nr. 1.
Jau nebesvarbu, kaip ten buvo anksčiau – eilinė kartą bandėme prisiminti pavadinimų „Dada“, „Indigo“, „Global“ eiliškumą, bet tai, kas šiandien yra „Kiwi“, nė iš tolo netempia iki ankstesnių pasiekimų. Tiesa, prieš trejetą metų iškabą pakeitus dar buvo viliojama proper big room house ir techno atlikėjais, bet galų gale visi suprato, kad bent jau tokiu dažnumu ir tokio dydžio klube Klaipėdoje tai niekam neįdomu. Įdomiau sriptizas, papai ir radijo hitai, todėl ant klubo sienos pakabintame plakate puikuojasi ne Alan Fitzpatrick, o Lady Gaga ir Rihanna. Dar ne mažiau įdomu greitai ir efektyviai prisigerti, todėl barmenai net nesistengia išpildyti kažkokių rimtesnių pageidavimų (niekada negalvojau, kad dėl to turėsiu nusiskundimų, bet štai). Vienoje iš net trijų klubo salių pliekė kačialkos hitai (net nėra ką cituoti), pagrindinė, „Ritmo“, išvis vangiai atsidarinėjo, ir tie tušti juodi užkaboriai atrodė kažkaip apverktinai. Ne, tikrai, negi patiems darbuotojams ten gera būti? Kodėl?!
„Mondayjazz“ štai neseniai viešėjo klube „Sputnik“, ir ten jiems patiko labiau, nei dar anksčiau „Kingstown“ (šią urbanistikai dedikuotą vietą lankiau per Velykas, buvo repo ir buvo tuščia, keletą mėnesių padirbęs šiuo pavadinimu klubas nebeveikia). Po „Kiwi“ nesėkmės (ta prasme, striptizo antrą nakties vis dar nebuvo, o daugiau ką veikti tarp tik nuotraukose gerai atrodančių, negausiai susirinkusių lankytojų nebebuvo ką, jautėmės nesuprasti ir vieniši) nusprendžiau, kad vertėtų pasikliauti kolegų rekomendacijomis.
Na, klydau. „Užsitūsink iki galo“, - rėkė pačiame miesto centre, prie Danės, ten, kur ir kiti madingi barai, esančio „Sputnik“ afiša. Ne kažką. Kačialkos hitai, persikėlę iš ano tūso, dar ir pasiremiksavo, kai kuriuos girdėjome jau po trečiąkart tąvakar. Merginos gražesnės, vaikinai – sportiškesni, visi labiau pasitempę, gal dėl to, kad centras) Klubo konstrukcija gana keista, vietos mažai, bet yra antras aukštas su balkonu – gal tam, kad vienos galėtų žiūrėti iš aukšto, kiti – viršun? Barmenai ne itin vaišingi, vėliau ir rimtesnių istorijų šia tema išgirdau – ta prasme, stebėkit, už ką mokat, ir nemokėkit dukart.
Nežinau, koks stebuklas buvo įvykęs „Mondayjazz“ proga – gal beatseriai susirinko anksčiau už nuolatinius lankytojus ir klubą tiesiog takeoverino. Reziume – kai nori kažko akims ir kepenims, gal ir gerai. Jei veikia dar ir ausys – sudėtingiau. Aš, manau, daugiau neisiu, kaip ir į „Kiwi“.
Šeštadienis tuo tarpu pradėtas daug žadančiai – po jūros Juodkrantėje iškart kilom į 21-ą „K“ dangoraižio aukštą, tą, kur jau ant stogo. „Sky 21“ terasoje šią vasarą tvarkosi mano senas pažįstamas Uncle Roll (jis savo laiku bandė maksimumą spausti iš „Kiwi“), jo pasakojimų papirkta čia norėjau apsilankyt nuo pat atidarymo. Tiesą sakant, užėjusi kiek nustebau, nes nuo tada, kai čia buvo „Dr. Who“ terasa, o anksčiau ir „Viva la Vita“, esmė tikrai nepasikeitė. Visgi esmių esmė tokiame aukštyje yra ne kėdžių spalva, o labai toli siekiantis panoraminis vaizdas, nors ir per stiklą. Jei vaizdą pildo artimos sielos ir maloni muzika, viskas yra gerai. Už tai mokėti 10 Lt prie įėjimo man atrodo tikrai normalu, nors buvo dar anksti ir programa net nebuvo prasidėjusi.
Skrajutėje įrašytą Laurį Lee esu girdėjusi ne vieną tuziną kartų, tiesa, visus gana seniai, dar gyvuojant „RyRalio“. Tad toks Kauno ir Klaipėdos sutapimas vienoje vietoje man pasirodė labai džiugus, deja, paties Lauryno nebesulaukiau. Bet jaunasis jo pasekėjas Modaco buvo pasiruošęs iš peties. Net tokias reivo senienas, kaip „Underworld – Born Slippy“, jis bootlegų pagalba nudažė saulėlydžio tonais, dar pasikinkė senus gerus „RyRalio“ draugo Rithma nusidainavimus funk ir šeško tema, ir užsidėjo mano įsivaizduojamame DJ reitinge didelį pliusą. Kaip ir pati terasa – ne penkių žvaigždučių restoranas, bet aukštai ir jaukiai. Būsit – eikit.
Fast forward į naktį. Įvykiai ėmė ridentis sniego gniūžte. Užsukus į Velykų vakarą tikrai pozityviai nuteikusią surinktinę menininkų kavinę „Balta varna“ pasitiko stikliukus kilnoję vyručiai. Nepasilikom. Svarstėm, į kurį iš centro (to, kur palei Danę) barų šįkart eiti – labai norėjau į „Mr. Bond“, kur šeštadienį turėjo darbuotis St. Stereo. Vietinė draugė patikino, kad mūsų tikrai neįleis – ta prasme, tas, kur su sijonais, pakvies, bet fullcapai liks už durų.
Ji buvo visiškai teisi, ir nei raudoną kilimą aukso kulniukams, tigro juostelėms ir bronzos įdegiui patiesusio „Mr. Bond“, nei greta (įėjimus skiria gal du metrai) esančio „Killer Disco Bar“ apsaugininkams laisvas aprangos stilius įspūdžio nepadarė. Gaila. Bet toks sprendimas – irgi įvertinimas. Beliko eiti į čia pat esantį ir nuo amžių amžinųjų buvusį „Mėmelį“. Šaika, nepatikėsit, ten vis dar vyksta karaoke vakarai, žiauriai populiarūs. Vardan nuotykio buvom pasiryžusius kažką užtraukti ir mes, bet laimingo atsitiktinumo dėka likimas mus sustabdė. Atrodo, tąvakar pasiekėme pramoginį dugną. Daugiau niekada!
Sekmadienį prieš kelionę namo labai pozityvų sustojimą atlikau aludėje „Herkus Kantas“. Du prūsai viename, ir karvedys, ir filosofas. Juk ir tiems, ir tiems reikia atsigaivinti. Dar prieš porą mėnesių baras vadinosi „Rio Pub“, bet, pasirodo, jau metų pradžioje ano šeimininkas Andrius (jį dažniausiai sutiksi „Vienuolyno kieme“ Vilniuje) visus reikalus perleido vietiniams entuziastams. Vienas jų, „Ore.lt“ redkolegijos narys ir šiaip rašantis melomanas, Tomas, pasakojo, kad štai jau trečiadienį pradės kviesti į žemaitėškas vakarones aludės terasoje. Pati kol kas pabūsiu sostinėje, bet mielai duodu nuorodą į „Čystā liuosē“. Būtinai eiti!
Taigi. Klaipėda yra unikali vieta. Miestas gražus (centras gražėja ir gražėja, o dar tie laivai ir stiebai...), vietos visiems užtenka, barų ir klubų taip pat vis pridygsta, bet klausimas, kas juos užpildo? Arba niekas, arba tie, kurie muzika domisi tik tarp kitko. Kaip sutraukti kritinę ausylesnių piliečių masę, aš tikrai nesiimsiu spręsti. Bet kol kas yra tik potencialas. Aišku, jūra yra neatremiamas koziris ir vasarą čia smagu bet kuriuo atveju, o jei ką, visai greta ir tikrieji kurortai – kad ir Palanga su „Exit“ ar madingas sporto šakas populiarinanti Svencele. Nesėdėkit ant betono.
D.D. 2004 - 2016
Degalai Mushroom CMS