1-800-DAINAD : BŪTA : Diskožiema: nuo Suomijos iki Venclovų

Pradėkim, pavyzdžiui, nuo gruodžio 6-osios Jimi Tenor koncerto „Lofte“. Buvo ketvirtadienis, tad pradėjom anksti, baigėm laiku, ir susirinko tik tie, kuriems iš tiesų šis suomių pranašas kažką virpina. Dar nuo sovietinių laikų kelią į Lietuvą žinantis maestro scenoje vienišavo – lygiai kaip kadaise „Cafe de Paris“ vykusiame „One Man Band“ festivalyje, bet atmosferos sukūrė net daugiau nei koks vyrų choras.

Kai reikia, jis nuveda į romantinį kino filmą, kai nesitiki – į prancūzišką restoraną, kur klavišais barbena kažkur kampe, už užuolaidos. Ir tai, kad Jimi Tenor panašus į visus nuo Andy Warhol iki jauno Aleksandro Demjanenkos, tik padeda laviruoti tarp nuotaikų. Geidulingumas irgi kelių laipsnių – nuo subtilių aranžuočių iki agresyvaus „Take me Baby“, kurio jau bijojau neišgirsianti, bet kurgi tau.

Vien komplimentai „Mondayjazz“ adresu už šventinį Bok Bok, visai ne brito, o iš Ukrainos kilusio pulto didmeistrio, vizitą. Jei „Opium“ seriją „DJ Culture“ niujorkietis Tim Sweeney dar lapkritį pradėjo labai inteligentiškai ir tik tiems, kurie bent kartą laidos „Beats in Space“ klausė, tai gruodžio 7-ąją klubas apvirto aukštyn kojom. Kaip ir prognozavau, pagal aktualiausią pasaulyje šokių ritmą plyšo gietrai ir dužo širdys, gal ir stiklinės. Didele dalimi prie to prisidėjo ir Quazaras su Freshu, iš širdies šildę „Opium“ DJ pirtį, ir, po galais, iki anos nakties tokio lygio diskotekos antrame aukšte aš dar nebuvau užgaudžiusi. Aišku, čia labai subjektyvu. Kita kultūristų serija – vasario 1-ą su „Metal on Metal“ ir Ivan Smagghe, bijau, šįkart apvirs ne tik klubas.

„Kurak“ nuotykį Menų spaustuvėje jau apipasakojau. Buvau ir nufilmavusi, bet, kaip vėliau sužinojau, medžiaga saugoma didesnėms kameroms ir tvirtesniems mikrofonams. Radijo studija? Jei ką, aš nieko nesakiau...

Iškart po to praėjusį penktadienį vėl stojau į eilę, ir vėl prie „Opium“. Taip, pusę dvyliktos jau eilė, vidurnaktį jau pilnas klubas. Du aukštai. Po „Midnight Magic“ koncerto, neįpareigojančiai disco’iško, atsivėrė ir klubo senbuvių pasiilgtas rūsys. Su kaupu.

Taip, šiandien Vilniuje įmanoma ne tik už bilietą padorios sumos prašyti, bet ir klubinėtojais pripildyti tris aukštus. Tereikia įdirbio, entuziazmo ir geros progos. O gimtadieniai dar niekada nepavedė. Neįtikėtina, bet smala antrame aukšte virė iki pirmos valandos dienos, minios neišbaidė net neryškus gruodžio rytas, visai kaip Berlyne. Ištvermingiausio DJ titulą šįkart pelnė Manfredas.

Šeštadienio vakaras prisirpo pakankamai anksti. Ne tik dėl to, kad temsta greitai, bet ir dėl išskirtinės nuotykio vietos. Muziejus, pripažinkit, ne kasdien priima šokėjus ir muzikos leidėjus. Tarp „Play“ ir „Pramogų banko“ ant kalnelio įsitaisiusių Venclovų namų-muziejaus šeimininkai pakankamai liberalūs ir galbūt taip bando vilioti jaunimą užeiti ir šviesiu paros metu, o gal tiesiog labai pasitiki. Rudenį čia jau vyko J. Cage šimtmečiui skirtas „Agharta“ inicijuotas koncertas, o dabar aplink eglutę sukosi sovietinio vinilo traškesio paveikti entuziastai.

„Soviet Grooves“ vakaronėje jaučiausi lyg filme „Tarnybinis romanas“. Na, stalo su užkandžiais nebuvo, bet knygų lentynos, sofos, limonado buteliukai, paveikslai ir labai padoriai besielgęs gal koks šimtas su kaupu šokėjų – kažkas įstabaus.

Patikslinsiu, kad proga – ne vienkartinė. Ankstesni dešimt serijos šokių, jei neklystu, vyko ne mažiau nostalgiškoje, bet ne tokioje tikroje „Jaltoje“. O ciklo iniciatoriai Genn Bo ir Souldatov šįkart pasistengė tikrai šventiškai ir renginio metu pristatė vinilą menantį „Soviet Grooves“ kompaktinį diską su dailiu miksu bei zinu, kuriame išsamiai aprašė reto tarybinio grūvo istoriją ir svarbą. Nuostabu, kad pagaliau atsigręžiam ir į tai, kas visiškai greta, o ne alpėjame nuo vakarietiškų legendų. Neneigsiu, kad sovietinis funk ir džiazas turi labai daug tos vakarietiškos įtakos, bet vis tiek vertinga.

Visa tai vos per porą savaičių. Įkarštis! Šiandien dar tik pirmadienis, bet šaltis neturėtų įkalinti namuose. Linkiu po darbų užeiti į „mmpsuf“ koncertą „Minimal Mondays“ rezidencijoje „Opium“. Neįtikėtina, bet nemokamai.