grad_u: „Redscale“ plokštelių Lietuvoje nuperkama tik 1-2%“
Daina Dubauskaitė 2014-04-08 11:17
Senas ūkanoto dub techno miško lapinas, o gal vilkas? Grad_u vardas tikrai girdėtas tiems, kuriems ne pirmi metai pakeliui į „Sūpynes“ ar „Minimal Mondays“, o anksčiau tekdavo laukti netleiblo „Sutemos“ naujienų. Prieš keletą metų Aleksandras su kolegomis įkūrė savo skaitmeninę leidyklą, bet štai jau kuris laikas leidžia vinilus. Savo, bet ne tik sau. Pats pasibeldė su žinia apie jau penktąją leidyklos „Redscale“ plokštelę, tad nepraleidau progos paklausinėti apie šį Lietuvoje vis dar retą, bet ne tik dėl to žavingą procesą daugiau. Taip pat ir apie kūrybinius grad_u pasirinkimus.
Leidyklai jau pora metų, tiesa? Dabar gal kvaila to klausti, bet kas paskatino įkurti nuosavą – ar nematei, kur savo kūrybą išleisti, ar kitos priežastys?
Tiesa. Mintys apie nuosavą leidyklą galvoje sukosi gana ilgai. 2009 m. su bendraminčiais nusprendėme atidaryti netleiblą „Dumblys“, tačiau laikui einant supratau, kad tai nėra tai, ko man reikia – vis gi labiau linkau prie fizinės laikmenos.
Muziką visada yra kur išleisti. Po kelių sėkmingų relyzų leidykloje „Knowone“ sulaukdavau vis daugiau kvietimų išleisti savo kūrybą. Kadangi susidomėjimas augo, nutariau surizikuot ir atidaryti savo vinilinį leiblą. Norėjosi būti nepriklausomu, pačiam spręsti kokius gabalus leisti, kokį dizainą naudoti ir taip toliau. Taip 2012 metais dienos šviesą išvydo pirmasis „Redscale“ vinilas.
Kur vyksta „Redscale“ vinilų gamyba – distribuciją, kaip mačiau, kuruoja vokiečiai?
Taip, distribuciją vykdo vokiečiai. Norėjau, kad mano relyzai būtų aukščiausios kokybės, tad nebuvo daug variantų, kur juos spausti. Europoje beliko keletas pressų, iš kurių bene geriausią kokybę užtikrina Vokietijos „Pallas“.
Masteringas (ir lacquer cut) atliekamas taip pat Vokietijoje. „Schnittstelle“ vyrai dirbo prie KNOWONE007 relyzo ir likau labiau nei patenkintas rezultatais. Jie taip pat garantuoja hi-end kokybę, todėl iš karto žinojau, kad „Redscale“ masteringą darysiu pas juos.
Ar Lietuvoje tavo akimis yra rinka plokštelėms? Kiek jų nuperka čia, kiek –užsienyje?
Lietuvoje rinka jeigu yra, tai sakyčiau, kad labai maža. Plokšteles perka labiau kolekcionieriai, o plokštelėmis grojančių didžėjų yra, sakyčiau, mažuma... Nors pasaulyje vinilo pardavimai vis kyla.
„Redscale“ plokštelių Lietuvoje nuperkama tik 1-2%! Visą kitą nuperka užsieniečiai.
Kiek mačiau, keli relyzai yra išpirkti. Sveikinimai! O jei ne paslaptis, koks jų tiražas?
Dėkoju! Taip, šiam momentui pora relyzų yra išpirkti. Atsiranda melomanų, kurie nuperka po kopiją visų relyzų. Praėjusią savaitę vienas norėjo gauti visus penkis, tik, deja, naujausias dar buvo gamyboje.
Limited relyzų problema yra ta, kad beveik visą kiekį greitai superka perpardavinėtojai ir siūlo už kosmines kainas, kurias gali mokėti tik kolekcionieriai. Paprastam klausytojui kaina būna gerokai per didelė.
Todėl „Redscale“ tiražas nėra ribojamas. Pradžioje išeina 200 vnt., vėliau padaromas „repress“, „repress“, Kalbant skaičiais, 01 relyzo jau parduota virš 600 kopijų, 04 relyzo – apie 500 kopijų, kitų – šiek tiek mažiau. Dėkui, draugai, už palaikymą!
Ar vinyl-only pasirinkimas yra labiau pozicija? Nenori, kad tavo muzika pasklistų ir internete? Juk esi išleidęs ir kitų formatų…
Taip, be vinilo, esu išleidęs muzikos ir failais, ir CD. Tačiau vinilas iš visų formatų man mieliausias. Ko gero, nuo vaikystės, kai valandų valandas praleisdavau prie VEGA patefono su šūsnim plokštelių. Vėliau, paauglystėje, ir didžėjauti pradėjau plokštelėmis. Vinilas yra mano gyvenimo dalis.
O muzika internete šiaip ar taip pasklinda. Tik išėjus plokštelei internete ripus galima rasti praktiškai tą pačią dieną...
Visgi manau, kad tas, kas gali sau leisti įsigyti plokštelę, ją vistiek įsigys, o tas, kuris negali sau to leisti, nepirks nepriklausomai nuo to, galima atsisiųsti, ar ne.
Pastaruoju metu sulaukiu daug paklausimų iš žmonių, kurie norėtų įsigyti skaitmenines įrašų kopijas. Reikės apsvarstyti šį variantą.
Kuo skiriasi „Redscale“ ir „Greyscale“?
Skiriasi laikmena – „Redscale“ yra vinilai, „Greyscale“ yra CDr, formatu – „Redscale“ – EP, Greyscale“ – LP, dizainu – „Redscale“ – raudonas, „Greyscale“ – juodai baltos analoginės fotografijos.
Taip pat „Redscale“ skirtas tik asmeninės kūrybos eksperimentams, o „Greyscale“ planuoju leisti tiek savo, tiek kolegų kūrybos. Jau yra suplanuotas vieno bičiulio albumas.
Relyzus į priekį planuoji gan toli. Ar esi daug prikūręs, ar tiesiog lengviau baigti darbą, kai jau garsiai pasakai, kad išleisi?
Nebaigtų kurinių niekur neskelbių, planuojamų išleisti – irgi ne. Apie išleidimą paskelbiu tik tada, kai viskas būna nuspręsta ir paruošta gamybai. Po įrašymo kūriniai praeina savotišką atranką – ilgą klausymą vairuojant automobilį. Kartais mėnesį ar porą klausau vien 2-3 gabalų ir tada nusprendžiu leisti ar ne, taip pat ir visus su tuo sisijusius niuansus.
Manau, kad į priekį planuoti reikia visada. Dar prieš atidarant „Redscale“ turėjau planą penkiems relyzams. Tad taip, juos planuoju gan toli. Muzikos įrašęs esu gana daug. Išeis dar keletas leidinių, nepaisant to, kad nuo 2012-ųjų vidurio iki dabar kūryba neužsiimu, išskyrus dviejų dienų pauzę, kai buvo įrašyti du gabalai, kuriuos iš karto išleidau 04 numeriu vietoj anksčiau suplanuotų gabalų.
Kaip su gyvais pasirodymais? Nesi dažnas renginių dalyvis. Bent jau ne tų, kurie patenka į mano akiratį. Ar kruopščiai renkiesi, kur pasirodyti, ar kiti dalykai?
Tiesa, renginiuose pastaruoju metu dalyvauju gana retai. Dub techno, sakyčiau, yra nišinė muzika, kuri Lietuvoje neturi daug gerbėjų. Dėl to manau, kad negaliu groti kiekvieną savaitgalį – po kelių kartų paprasčiausiai niekam nebus įdomu. Kita vertus, pastaruoju metu esu ypatingai užimtas ir dažnai tenka tiesiog atsisakyti kvietimų pagroti.
Seniai tave girdėjau gyvai. Bet pasiklausius „Soundcloud“ matau, kad esi ištikimas savo, pasakyčiau, gamtiškam dub techno. Nebandai eksperimentuoti kituose žanruose?
Šitoje vietoje vertėtų paminėti, kad grad_u yra būtent dub techno projektas, atitinkamai ir „Soundcloud“ sudėta šios krypties kūryba. Kitų alter ego buvo visada, jie yra ir bus ateityje. Tiesiog stengiuosi nepainioti klausytojo ir stilistiškai skirtingus projektus vadinti skirtingais vardais.
Savo laiku eksperimentavau drum’n’bass, trip hop, hip hop, house žanruose. Ateities eksperimentai kol kas liks nutylėti – viskas savo laiku.
Kur Lietuvoje geriausiai atsiskleidi grodamas? Ar groji užsienyje?
Geriausiai atsiskleidžiu grodamas savo studijoje, kadangi kiekvienas mano gabalas yra įrašytas gyvai. O kalbant apie renginius, tokiu galėtų būti bet kuris renginys, kuriame yra „that special vibe“, su pakankamai žmonių ir kai groju geru laiku. Tuomet visiškai įsijaučiu ir atsiskleidžiu.
Teko groti daugybėje festų, kur man paskirtas laikas būdavo 7 ar 10 valandą ryte, kai visi yra išlūžę, groji pats sau ir po pašėlusios nakties dancefloor‘e besimėtančiai krūvai šiukšlių... Toks grojimas būna neįdomus ir netgi nuobodus... Ką jau kalbėti apie atsiskleidimą.
Taip, užsienyje kartais irgi pagroju. Mėgstu pamatyti kitų šalių scenas, apskritai aplankyti kitas šalis. Ypač mėgstu skraidyti. Iš įsimintinesnių užsienio grojimų buvo muzikos ir meno festivalis „Lab30“ Augsburge, Vokietijoje.
---
Perklausiau visus „Redscale“ leidinius – nuostabu! Buvau nesąmoningai pasiilgusi. Imuosi „Greyscale“ ir pažadu atidžiau sekti grad_u kūrybinį kelią. Naujausią plokštelę, beje, jau galima užsisakyti decks.de parduotuvėje. Bet ji, kaip ir visos ankstesnės, tikrai bus ir mūsiškiame Vinylshop'e!
grad_u @ Soundcloud
grad_u @ Facebook
D.D. 2004 - 2016
Degalai Mushroom CMS