Abi naktys keistos, abi tikrai įdomios, bet tiek šeštadienio, tiek sekmadienio rytą man kilo daug klausimų.
Penktadienį Brentas Newittas iš drum'n'bass krikštytų, breaks išpažįstančių "Aquasky" džiaugėsi, kad pagaliau lanko merginos protėvių žemę ir klausinėjo, ar labai čia perka jo ir jo bendrų įrašus. Pasiėmė kolekcijon "Bassment Rok" skrajutę (sakė, anksčiau rinkdavo visų smagių renginių, kolekcija "Ebay" būtų verta labai daug, bet dabar apsieina tik su tais, kuriuose groja), meiliai patapšnojo plokštelių krepšį - dar nesiruošia pereiti į skaitmenos lygį - ir patraukė ovacijų sulaukusiu "Gravity" koridoriumi.
Salė ovacijų, matyt, irgi laukė, bet pradžioje joms kilti nebuvo dėl ko. Nebent dėl "Urbanbreakdown" raitomų melodijų - šie vis tobulėja, ačiū už įgrūstą kompaktą, tikėkimės, miksas ir internete greit pasirodys. Pasigedau tik daugiau tokių, kaip aš - kolonos liūdėjo neramstomos, o barmenai iš nuobodulio kokteilius plakė iki tobulybės. Netgi rūkomasis neaidėjo nuo įprastų susižavėjimo šūksnių.
Kur buvęs kur nebuvęs B.Newittas nusprendė, kad laikas apšildyti stoti pačiam, ir trenkė iš peties. Kaip ir žadėjo, beje - sakė, "more technical and strong stuff". Mano ausų iki tol nepasiekę britiški breaks kai kam visgi buvo per stiprūs - bevaliai spruko iš aikštelės. Vėliau apsiramino ir pats svečias, palaidė kiek mikštesnių strėlių, taigi viskas baigėsi kiek džiaugsmingiau, merginos ir barmenai šypsojosi, o kolonos tebeliūdėjo, nes visi šoko. Brentas galų gale nebuvo toks patenkintas ir galvojo, ką gi darė blogai. Galiausiai pridėjo, jog tikisi, kad kitą kartą bus geriau. Aš irgi.
Prabudusi ilgai galvojau, kuo lietuviams neįtinka pilnas sales Britanijoje ir kitur guldantys breaks. Juk tai šimtą kartų šokliau, nei, tarkim, minimal (su visa derama pagarba ir susižavėjimu), be to, ne taip perdėtai aštru, kaip adekvačiai kojas kilnojantis drum'n'bass. Keista. Tiesa, vėliau kiek nurimau išgirdusi, kad ir kitos Vilniaus vietos penktadienį kentėjo nuo sausros. Greičiausiai visi buvo Kaune, kur "Terrarium" surinko rekordinį kiekį teigiamų emocijų ir atsiliepimų. Baisu tik, kad pastatą, kuriame yra buvęs klubas "Terra X" ketinama nugriauti ir anksčiau ar vėliau naujus butus ten pirks jau kiti laimingieji.
Diskusijas su savimi nutraukiau pamačiusi, kad jau metas žengti lemiamą žingsnį į "Life". Oh, life. Pradžiugino patogi erdvė ir visai jaukus (veidrodis lubose nesiskaito) interjeras - tie raštuoti tapetai ir raminanti bordo visada viską sustato į vietas. Išgąsdino praėjusio šimtmečio estrados šedevrai, pagal kuriuos sukosi iš pradžių žmogus-ploščius, tada seselė-intrigantė. Neklausk, ar nusirengė - klubinėtojo akis tokių dalykų nefiksuoja.
Dar pradžiugino tai, kad į vertus didžiausio dėmesio, pagarbos ir plojimų, bet nepelnytai nereklamuotus "Sofa Surfers" visgi susirinko, nors ir ne gausiausiai, padorūs žmonės (aišku, liko ir "Gelbėtojų šou" fanų, bet visi sutarė draugiškai). Tie, kurie jų klausė prieš kokius šešerius metus ir su nostalgija atsimena turbūt iki skylių išdilusį albumą "Sofa Surfers Remixed And Dubbed". Ieškau jo iš naujo.
Pagaliau nubaidę DJ Arą nuo pulto austrai apsibarikadavo vaizdu ir pradėjo. Pradėjo taip, kad loštelėjom - matyti, kad ne sekmadienio popietės paminėti susirinkta! Iš nuostabos liko gal keletas neiškėlusių rankų į breakbeat toną. Beliko šokti ir spiegti, spiegti ir šokti, o pažįstama mergina, straksėjusi šalia, dar ir diskžokėjų įsimylėti suspėjo (žr. iliustraciją). Vaizdas ekranuose tuo tarpu priminė "sniego" efektą ir šiūravo taip greitai, kad tikrai nepadėjo nurimti.
"Don't stop till you get enough", - iš garsiakalbių dar įspėjo M.Jacksonas, bet buvau apgauta ir išvežta į "Gravity". "Baik tu, po tokios phat beatz atakos tikrai negros jokio lounge", - ramino baranką sukantis vairuotojas ir įstūmė į vis dar "Nesakyk Mamai!". Brendui birželį bus dveji, o užkimštumas vis dar šimtaprocentinis! Grojo aštraus new wave lengvas trance remiksas, žybčiojo ryškūs ir "priešsisteminiai" užrašai ant marškinėlių, o Manfredas plaikstėsi chalatu. Taip ir nesupratau, ar po juo kas nors buvo.
Tuomet mane pasivijo žudanti žinutė: (kalba netaisyta): "Fat bass.braksinteknogabba.as out...cia p*****". Taip, "Sofa Sufers" sudraskė visas plokšteles ir stvėrėsi semi live! Nusibaudžiau ir išlėkiau namo.
Vis dėlto anksti gulęs nesigailėsi - sekmadienio rytą gaiviai pradėjau su "Life in Loops", ir tai yra vienas gražiausių ir skambiausių "KP" filmų, net jei iš tiesų "tėra" "Megacities" remiksas. Po seanso, beje, pritrenkiau žmogų pasakydama, kad naktį prieš tai mačiau tikrus "Sofa Surfers" - o jis irgi galėjo būti ten...