1-800-DAINAD : ARCHYVAS : MIESTO IQ : Atšvęsta šventė alaus darykloje

Esminius Vilniaus klubus aplankiau jau ne po dešimt ir ne po dvidešimt kartų. Todėl pastaruoju metu labiausiai džiugina tai, kas laikina ir vienai nakčiai. Praėjusį mėnesį bėriau nuotrupas iš taksi parko, šiandien gi vis dar alsuoju alaus daryklos atsiminimais.

Taip, ketvirtasis kasmetinis sunkiosios šokių muzikos daugiasalis reivas „Blitzkrieg“ šiemet įvyko panosėje mums visiems stūksančioje vietoje – jau kuris laikas nebeveikiančioje „Tauro“ alaus darykloje, savo pareigas prideramai atlikusioje daugiau nei šimtą metų. Po tiek vargo galima ir reiveriams sandėlius užleisti, ar ne?

Į tris daryklos sandėlius sudėliota muzikinė „Blitzkrieg“ programa atrodė maždaug taip – techno, drum’n’bass ir electro. Tai – bendriniai pavadinimai, norėčiau pabrėžti prieš leisdamasi į ekskursiją po betoninius užkaborius, piešiniais išmargintas sienas, dulkes, sėdančias ant sportbačių, ir laidų pynes bei stroboskopų voratinklius.

Kiekviena viešnagė prasideda nuo vaišių, o vakarėlis – nuo baro. Atstovėjus išties netrumpą eilę prie įėjimo (sunku laukti, bet gražu žiūrėti, kaip visi nori šokti nuo pačios vakaro pradžios), jis aplankytas tiesiu taikymu. Kiek išgąsdino alaus kaina – net 7 Lt už skardinę, o tai yra lygiai tiek pat, kiek už bokalą „Havana Social Club“! Na, bet tikiu, kad renginį rengiant kartą per metus, išlaidų tikrai atsiranda...

Už alaus kainą šokiuose visgi šimtąkart svarbiau yra tai, kas tuos šokius veda. Jau minėtos trys erdvės trimis stiliais tikrai neapsiribojo. Apsidairiusi pirmosiose iškart moviau į techno. Ten, mano susižavėjimui, už pulto stovėjo ir schranz plytas laidė ne vienas Android, kaip įprastai, bet ir jo antroji pusė Anber. Vienas kietas techno didžėjus – puiku, o du vienu metu, ir dar puikiai susigroję – jau tikra velniava. Man tai buvo bene geriausia renginio dalis.

Dar paminėčiau drum’n’bass erdvėje breakcore luitus į minią leidusį ST ir šalimais, electro salėje, pirmą kartą gyvai išgirstus naujokus „Sneekers“. Jų electro visgi man buvo panašiau į disco, bet kadangi pasirodymą stebėjau tik dešimt minutėlių, gali tikti ir daug daugiau epitetų.

Pagrindinės vakaro žvaigždės – „Current Vallue“, DJ Proton ir „Joe & Will Ask?“ nebuvo tai, dėl ko penktadienį rinkausi „Blitzkrieg“ (o rinkausi dėl fantastiškos vietos ir apskritai renginio idėjos), tad ir išskirti kažko ypatingo iš jų negalėčiau. Blogai tikrai negrojo niekas!

„Aš nuoru šventę švęst“, - apie trečią ryto pasklido iš electro erdvės. Ir tai nebuvo grupinė haliucinacija, kaip daugelis dar ir šiandien įsivaizduoja. Pasirodo, jokių šventųjų neturintys „Metal on Metal“ spėjo iš „Youtube“ išlupti vos mėnesį besitransliuojantį videopasveikinimą iš Mažeikių (ar Biržų?) ir panaudoti jį reiverių šokdinimui. Plojimai!

Keletą šimtų jaunuolių ir saują muzikos inteligentų džiuginusi šventė baigėsi ankstokai, kaip nešukuotam pogrindžiui – prieš penkias. Kita vertus, šešios valandos linksmybių – lyg ir pakankamai dar nestartavus atviro oro renginių sezonui. Jis jau čia pat, bet, atrodo, nuotykiai nesitrauks ir iš industrinių sostinės erdvių. Gegužę ketinu apsilankyti Ševčenkos g. esančiame fabrike – jei viskas bus gerai, papasakosiu.

Miesto IQ.