1-800-DAINAD : BŪTA : Todd Terje, Isolée, Slow Magic: visiems po 10

Ketvirtadienis. Todd Terje vizitas tapo nemažu check’u Lietuvos renginių istorijoje. Sudėjus su Helovynu ir įžanga į trijų parų poilsį „Opium“ virto per kraštus. Nesumeluosiu ir neperdėsiu – vakaras buvo ypatingai draugiškas, šypsenos tik į viršų drauge su rankomis, jaunimas balansavosi su senimu, buvo ir ko pašokti, ir ko pasijuokti. Rūkomajame susidarė dar vienas steidžas, kaip ir rūsyje – tiek disco įkvėptų bendravimų vyko. Todd Terje gi į reikalą žiūrėjo profesionaliai ir drauge jūreiviškai – gelbėjimosi ratai miksavosi su laivo virvėmis, galėjai ir pritarti dainuodamas, ir shazaminti nekantraudamas sužinoti, kas čia per šedevras.

Būna, kad įsijautimą į „Opium“ naktį sutrikdo darbo reikalai, bet ne šį kartą. 10/10, buvau labai laiminga. Bandžiau ir kitas laimes, pavyzdžiui, „Studio 9“ bordelį su olandu De Dupe, bet kai pusę pirmos aikštelėje šoka tik discoballai...

Penktadienis. Planų horizonte bolavo techno šokiai „Peak“ su Abdulla Rashim, bet po „Machete Kills“ seanso „Gluck“ pasirodė labai jau tolimas. Liudininkai teigia, kad visgi buvo verta ir lapkričio 1-osios mistika entuziastų neišgasdino. Ir gerai!

Šeštadienis. Oras buvo bjaurus. Tik didelė simpatija Isolée talentui privertė per lietų nubėgti iki Islandijos g., kurioje vienintelis solidus taškas ir vėl buvo „Opium“. Nepalyginsi „Playhouse“ ir „Pampa“ pristatomos Isolée kūrybos gerbėjų kiekio su jūreivių būriu ketvirtadienį, bet užuolaidoms atsitraukus pirmą nakties artistas nusivilti neturėjo. Kaip gi nusivilsi, jei ir ne tokius kertinius diskografijos kūrinius šokėjai atpažįsta iš pirmųjų slaptų akordų? Pagrojo ir visus tuos, kuriais karjera grįsta – „Beau Mot Plage“ nesitikėjau, ir štai, prašau. Ačiū maestro ir įdomauju, kas bus sekantis „Briusly gyvas!“ serijos svečias. Beje, smagu buvo klube pamatyti ir „Sutemų“ herojų Walkman, pirmą kartą čia viešėjusį ir gal dėl to taip drąsiai vokiškai techninusį vakaro pradžioje.

Sekmadienis. „Loftas“ jaukiai artipilnis, atrodo, visi žino, ko atėjo, ir nesivėlina, nes pirmadienis nėra juokai. Trečias kartas per metus Slow Magic pasirodyme. Nėra ko slėpti, pirmasis, po „Kablio“ palmėmis pernai gruodį, buvo pats efektyviausias. Jo kaukė tuomet buvo pagaminta iš batų dėžės, o mes visi, nors ir tikėjomės bei su kūryba susipažinę buvome, lengvai šokiravomės nuo tokio betarpiško bendravimo ir netikėtomis prasmėmis gyvos elektronikos.

Gyvastis niekur nedingo. Gal dėl to, kad prieš pat išeidama į „Loftą“ baigiau skaityti „Šantaramą“, linguodama su Slow Magic jaučiausi kaip kokioje nerūpestingai indiškoje šventėje, kai spalvų daugiau nei dalyvių, o erdvės netramdo jokie stogai. Knygoje lokį perrengė Ganeša, „Lofte“ prieš pasirodymą laidus ramiai sau susijungęs neišskirtinės išvaizdos vyrutis su nauja mirguliuojančia kauke tapo aukštesniu už publiką. Dar ir dar, taip aš noriu leisti sekmadienius, ačiū.

AraabMuzik, programoje žymėtas kaip svarbiausias vakaro akcentas, yra ne mano arbatos puodelis ir apskritai atrodo kiek pervertintas. MPC valdyti – jėga, gerai valdyti – dar didesnė, bet lietingą sekmadienio vakarą trap’as man daug tolimesnis, nei begaliniame festivalio parytyje vasarą. Užtrukau porą kūrinių. Tiesa, dar ir dėl to, kad ausis buvo pradėję nebemaloniai mausti.

Kaip jau minėjau, lapkritis nėra labai džiaugsmingas metas, bet nepasiduokim gi. Draugėje, susiglaudus naktį tamsoje, smagiau.