Marius Stavaris ir „Hamletas“, arba „Kinas, teatras, postdraminis vaidinimas, ir tai dar ne viskas“
Daina Dubauskaitė 2015-12-28 14:08
Visai simboliška, kad trumpas ir strategiškai itin aiškus pokalbis su scenos artistu, dabar jau drąsiai vadintinu kompozitoriumi, Mariumi Stavariu įvyko metų pabaigoje. Simboliška ir pokalbio priežastis, Kauno nacionaliniame dramos teatre neseniai įvykusi institucijos 95-mečiui skirta spektaklio „Hamletas“ premjera. Apskritai nustebau spektaklį kūrusių asmenų sąraše, kurio viršuje – Vidas Bareikis, išvydusi kompozitoriaus Mariaus vardą, nors, tiesą sakant, būtent šiemet jaučiuosi galutinai su juo, kaip reiškiniu, susigyvenusi.
„Verslo Rizikos Rezervą“ mėgau dar lėto interneto epochoje, kai mintys apie mirusį techno gerbėją jau buvo juokingos. Vėliau – kiek mažiau, matyt, buvau pavargusi nuo artisto pozos, pamenu, vos ne asmeniškai įskaudinta pasijaučiau perskaičiusi kad ir šį Stavario interviu. Bet su laiku imi į dalykus žiūrėti paprasčiau ir šypsotis plačiau.
„Tytia Mina Teremina“ šlagerį „Didžėjaus žmona“ taip pat įrašyčiau į Lietuvos naktinio gyvenimo aukso fondą, na, o grįžtant į šiemet raudonai pabraukti galiu Stavario projektą „Darbo džiaugsmai“, kurį scenoje puošia Pauliaus Burako iš „Kala Soundsystem“ ir „Ministry of Echology“ bei Gintauto Rožės, „Cutthroats“ bei VRR nario, stotai. Taip pat vasarą ėmiau klausyti (ir niekaip nebaigiu) Mariaus archeologinių-muzikinių kelionių po pasaulį, kurios kas dvi savaites transliuojamos „Neringa FM“ eteryje. Bet dabar apie teatrą ir, atrodo, pačiame darbo žydėjime esančio Stavario darbą jame. Ne paskutinį, neabejoju, nes teatras kaip forma iš žmogaus, aktorius jis, režisierius ar kompozitorius, reikalauja tiek daug, kad „vienam kartui“ prasidėti paprasčiausiai nebūtų verta.
„Darbo Džiaugsmai“ festivalyje „Sūpynės“. Luko Šalnos nuotr.
„Darbo Džiaugsmai“ festivalyje „Sūpynės“. Luko Šalnos nuotr.
Ar tai tavo pirmas darbas teatre? Kieno iniciatyva užsimezgė bendradarbiavimas?
Teatre – pirmas, apskritai teatre nuo mokyklos nesilankiau. Tiesa, sykį Kaune su Kastyčiu Minkausku („Turboreanimacija“, „N-14“) prieš koncertą neturėjom kur dėtis, tai nuėjom į spektaklį, nes tai buvo dvasingiau ir pigiau, negu sėdėti bare. Rodos, apsilankėme kaip tik toje pačioje salėje, kurioje dabar rodomas „Hamletas“, dar gūdžiais 2001 Viešpaties metais. O bendradarbiavimas savaime užsimezgė, vis pastebėdavau Vidą Bareikį palaiminguose „Darbo džiaugsmų“ (VRR naujadaras su trimis scenos ikonomis – Stavariu, Pauliumi Buraku ir Gintu Rože) koncertuose. Daina „Žmonės kūrybingi“ režisierių labai įkvėpė, o man nurodė tolesnės kūrybos vektorių.
Kiek komponuodamas muziką spektakliui galvojai apie tai, jog dirbi su teatro ir literatūros klasika? Ar visgi tave domino tik konkreti Vido Bareikio interpretacija, tai, kaip jis mato šią pjesę? Tai yra, klausai Šekspyro ar režisieriaus?
Daugiausia klausiau savęs ir Šekspyro aido. Viskas prasidėjo nuo pjesės skaitymų: galvoje dėliojosi muzika, ir tai buvo grynai mano interpretacija. Į mano kūrinius režisierius nelabai kišosi, tik koregavom atmosferinius garsus.
Kiek tau svarbus laikmetis – ar spektaklio muzika skambės 'kaip 2015-ieji', whatever that means?
Muzika ir pats spektaklis atrodo tikrai moderniai, manau, dešimtmečiui į priekį užteks, o paskui bus matyti.
O gal spektaklyje galima išgirsti įtakų iš tavo „Neringa FM“ pasaulio muzikos klajonių?
Taip, kalimbos skambesys, įrašytas mano studijoje kartu su Džei iš Kaniūkų, dieviškai skamba vienoje iš scenų. Mano draugas net sukruto per generalinę repeticiją, klausė, iš kur tas garsas, aš jį juk girdėjęs toliuose.
Kokiais instrumentais operuoji šiame procese? Ar yra vokalo?
Tik analoginiais. Senobinis legendinis „Darbo džiaugsmų“ groovboksas, kuris savo galimybėmis pralenkia visus dabartinius skaitmeninius įrankius. Beje, su juo „The Shamen“ ir Peaches įrašė debiutinius albumus. O spektaklyje yra ir šiek tiek mano pažvygavimo.
Koks tavo santykis su Šekspyru apskritai?
Dabar artimesnis, daugelis scenų atvėrė akis, o kartais buvo paslaptis.
NKDT „Hamletas“
NKDT „Hamletas“
Ar esi matęs kitus „Hamleto“ pastatymus?
Fragmentiškai. Nes Koršunovo apskritai nemėgstu, o Nekrošiaus – dėl įdomumo.
Ar tau svarbu, kad spektaklio garso takelis gyventų savo gyvenimą kaip meno kūrinys (galbūt išleisi jį atskiru pavidalu?), ar tesieki išpildyti muzikinio fono poreikį?
Takelis gyvens savo gyvenimą. Manau, fragmentus klausytojai išgirs ir „Darbo džiaugsmų“ koncertuose, ir adaptacijose, nes tai, kas padaryta, negali būti numesta, ne tam buvo kurta.
Kodėl žmonės eina į teatrą? Kodėl jie eis žiūrėti „Hamleto“? Kodėl jie važiuos „Hamleto“ žiūrėti į Kauną?
Čia jau reikia žmonių klaust, kodel jie į pirmus tris spektaklius iš anksto išpirko bilietus (beje, spektakliai Nacionaliniame Kauno dramos teatre dar vyks sausį ir vasarį).
Vaidintum pats? Hamletą – nebūtina, gal kurį nors kitą garsų personažą?
Vaidinčiau, jei atsirastų toks režisierius, kuris priimtų Stavario laikyseną – esu ir būsiu.
Pacituosiu seną VRR frazę. „Diskoteka – gyvenimo džiaugsmas ir viltis. Jei nėra diskotekos, tai mirtis“. Ar vietoj diskotekos galima į citatą įrėžti teatrą?
Aš įrėžčiau kitą frazę: „Kinas, teatras, postdraminis vaidinimas, ir tai dar ne viskas.
Žmonės kūrybingi, žmonės talentingi, žmonės laimingi!“
V. Bareikio „Hamletas“ Kauno nacionaliniame dramos teatre bus rodomas 12 30, 01 17, 01 22, 01 23, 02 03, 02 13. Daugiau info ir bilietai čia.
D.D. 2004 - 2016
Degalai Mushroom CMS