Profile: Debesų spalvos elektronika iš po estiško medžio
Daina Dubauskaitė 2015-06-04 16:32
Su Profile susipažinau – asmeniškai, nes muziką jau buvau girdėjusi – „Tallinn Music Week“ metu, po jo pasirodymo „The Baltic Scene“ renginyje. Tai artisto agentas Henrik labai kvietė ateiti, ir nesuklydau sutikusi. Dar tame pačiame renginyje susitikau leidyklos „Processed“ įkūrėją Margus Löve (L-OW, 1DERL&) – jis apie Profile papasakojo daug įdomių dalykų, darniai prigludusių prie jo beprotiškai gamtiško, debesų spalvos, ir tuo pačiu matematiškai estetiško, dubby ir techy, kartais housey skambesio.
Pasukam tris mėnesius į priekį, ir štai, Profile atvyksta į „Sūpynes“ – jokiame kitame festivalyje jo net neįsivaizduoju. Kol laukiame jo, kalbinu Madis – beje, vieną iš daugiau nei tuzino jo leidinių rašė ir XLR8R – apie gyvenimą nedideliame Estijos miestelyje ir tai, kaip gimsta jo muzika.
Pradžiai – busimas Profile singlas leidykloje „First Music“.
‘Profile’ – visiškai neišgooglinamas pseudonimas. Kodėl tokį pasirinkai?
Prieinamumas – nebūtinai prioritetas. Tai iš esmės mano profilis muzikos pasaulyje. Iš 2D paveikslėlio daug nesužinosi, o per daug hype’o sugadintų įvaizdėį. Mieliau plaukiu prieš srovę ir darau taip, kaip patogiau man pačiam, negalvodamas, kaip tai priima ir ar lengvai mane randa kiti.
Užaugai mažiau nei 20 tūkst. gyventojų turinčiame Viljandi. Kokia buvo tavo vaikystė? Ką veikdavai po pamokų?
Mano gimtinė – tikras vaikų rojus. Ežeras, viduramžių fortas, visos sporto ir laisvalaikio galiybės. Žaisdavau futbolą, taip pat – tenisą, daug plaukiodavau. Mano namai buvo vos 100 metrų nuo ežero, tad leisdavau prie jo ir dienas, ir naktis – tuomet žvejodavau. Žiemą slidinėdavom – tai labai patiko mano seneliui. Nuobodžiauti ir nieko neveikti tiesiog nebuvo kada. Nebuvom priklausomi nuo telefonų baterijų, nelaukdavom naujų „Xbox“ žaidimų.
Viljandi
Viljandi
O kaip pradėjai kurti muziką? Gal vaikystėje ir kokiais instrumentais mokeisi groti?
Prisimenu, kaip vaikystėje žaisdavau po fortepijonu, kuris stovėjo mūsų namuose – skambinti nesimokiau, nes pirštus vis pritrenkdavo dangtis, tad kažkaip nesinorėjo. Bet po fortepijonu įsirengdavom slėptuvę, joje tūnodami belsdavome ir plodavome į medį – visi garsai skambėdavo kitaip. Atrodo, prie tų beldimų grįžau daug vėliau, ėmęs kurti savo muziką.
Vidurinėje grojau elektrine gitara, buvau grupės narys, tiesa, nė vienas iš mūsų neturėjo kantrybės, tad po kelių įrašų entuziazmas priblėso. Muzikos mokyklos nelankiau, bet daug ko išmokau DIY būdu.
Elektroninės muzikos kūryba susidomėjau gana vėlai, apie 2007 ar 2008 metus. Po gana audringo savo gyvenimo periodo. Už tai, kad dabar esu čia ir darau tai, kas patinka, esu dėkingas terapiniam, išlaisvinančiam muzikos poveikiui – prisipažinsiu, kad dėka vakarėlius lydinčių pagundų esu patyręs visko.
Pirmieji tavo kūriniai buvo išleisti mūsų bendro pažįstamo Margus leidykloje „Processed“, tiesa? Kaip susipažinote? Ir kaip peržengei Estijos ribas bei užmezgei kontaktus su užsieniečiais?
Su Margus susitikome vakarėlyje – aš grojau, jam patiko mano muzika. Netrukus jis įkūrė „Processed“ ir pasiūlė išsileisti. Nesu techno puristas, o tai yra „Processed“ kryptis – plaukioju kažkurt šios koncepcijos periferijoje.
Kalbant apie užsienio leidyklas… Korespondenciją dažniausiai pradedu pats, patyrinėjęs, išsiaiškinęs, kas yra kas ir ko siekia. Nėra prasmės siuntinėti kalnus demo įrašų ir tikėtis karjeros auštumų. Manau, dabartiniame el. pašto sraute tai žmones netgi atstumia. Jaunesni atlikėjai, žinoma, gali tiesiog nustoti kurti muziką, nes pirmuosius kelerius metis mažai kas vyksta. Bet šiame mūšio lauke, greta atkaklumo ir tikslo suvokimo, viltims vietos nėra.
Kas yra tavo herojai elektroninėje muzikoje? Ar mokeisi iš konkrečių asmenų, ar labiau vystei savitą prodiusavimo stilių?
Konkrečių pavyzdžių neturiu, bet gerbiu daug asmenybių iš įvairių sričių ir scenų. Muzikoje tai – džiazo, alternatyvaus roko, senosios hiphopo mokyklos atstovai. Esu savamokslis prodiuseris, į tai, kaip vyksta procesai, įdėjau labai daug minčių. Informacijos eros privalumas yra tai, kad viską, ko tau reikia norint mokytis, suprasti ir vystytis, gali rasti internete. Be abejo, mašina nepakeis žmogaus ausies ir stiliaus suvokimo.
Margus minėjo, kad dirbi su ausinėmis. Kokių techninių apribojimų kurdamas patiri?
Taip, bet ausinės šiandien juk nėra tokia didelė problema. Viską siunčiu sutvarkyti garso profesionalams, Margus studija „Sudu“ tam puiki vieta.
Esu kūręs tokiomis sąlygomis, kurios daugeliui turbūt neatrodytų priimtinos ar įmanomos. Pavyzdžiui, pirmojoje mano plokštelėje, kurią išleido „Serie Limitee“, yra kūrinys „25th“. Jį sukūriau 10-es metų senumo kompiuteriu – išrenderinti 6 minutes trukdavo valandą. Svajojau išgirsti, kaip viskas skamba iš tikrųjų. Tai savotiška zen būsena ir kantrybės ugdymas.
Kartais paprasto sprendimo ieškau labai ilgai. Pavyzdžiui, ruošdamas antrą LP naudojau tik tas programas, kurios yra nemokamos – vien tam, kad įrodyčiau sau, jog nebūtina naudoti didingiausių įrankių. Kelias, nueitas paprastumui pasiekti, gali būti net labai sudėtingas.
Turbūt žymiausias visų laikų Estijos muzikantas yra Arvo Pärt. Koks tavo santykis su juo?
Neseku jo darbų kasdien, bet, žinoma, kaip estui, malonu, kad vienas svarbiausių gyvų klasikų yra iš tos pačios šalies. Tai – aukščiausio lygio žaidimų aikštelė. Neabejoju, kad su laiku Arvo Pärt kūrybos vertė tik augs ir gilės. Tad, taip, aš juo didžiuojuosi!
Elektroninė muzika iš esmės nėra natūrali. Visgi klausant tavosios sintetinio jausmo nėra, ji labai gamtiška ar atėjusi iš gamtos. Lyg sukurta sėdint po medžiu. Turbūt dėl to taip tinki į „Sūpynių“ programą. Kaip pavyksta perteikti natūralumą?
Gamta visuomet buvo svarbi mano gyvenimo dalis. Turbūt spontaniškai ji persikėlė ir į mano darbus. Gamtos garsai juose tokie pat svarbūs, kaip ritmika ir bendra kūrinio struktūra.
O medžiai – gerai. Sėdėti po jais – dar geriau. Vėjas, vanduo, paukščiai, žmonės, nakties ir ryto garsai – visa tai įkvepia ir lydi mane kasdien. Būtų gerai, jei žmonės rastų laiko sustoti bei paklausyti, kas vyksta aplink. Kviečiu – ženkit žingsnį iš kasdienės savo aplinkos. Įvairovė turtina!
Taline kiek nustebau pamačiusi, kad tavo LIVE pasirodymas reiškia du grotuvus ir paties įrašytas plokšteles. Ta prasme, visai įdomiai sugalvota, jei tai galvota specialiai? Ar neplanuoji įsigyti labiau įprasto gyvo setup’o?
Negi nesmagu groti plokštelėmis? Ypač jei 100% seto – tavo paties kūrybą. Aparatai ir programos – jėga, bet man LIVE reiškia muzikantų grupę ir jos bei auditorijos sinergiją.
Į šį projektą įtraukti aparatų neplanuoju. Jau įpratau kiekvieną mėnesį užsisakyti savo dubplate’ų, savo pasirodymus ir tai, kaip sujungsiu atskirus kūrinius, kruopščiai planuoju. Kviečiu klausytojus į kelionę – ji kitokia ir, kadangi toli gražu ne visi kūriniai prieinami skaitmeniniame formate, ypatinga.
Kokių turi ambicijų – pasauliniai turai, filmų garso takeliai ar kažkas visai kitokio?
Mieliau leidžiu visatai vystytis taip, kaip ji suplanavusi, per daug nedėdamas vilčių. Kai kažko labai tikiesi, ir tai galų gale įvyksta, manau, būni mažiau patenkintas, nei galėtum būti.
Jei konkrečiau, labai norėčiau tapti Velso festivalio „Freerotation“ orientuoto ne į pelną, o į bendrumą, bendruomenės nariu.
Kaip šiuo metu Estijoje gyvena elektroninė muzika?
Reikėtų dar ir kaimyno rankų pirštų suskaičiuoti, kiek dabar yra renginių serijų ir leidyklų. Didžioji scenos dalis – Taline, bet ir ne sostinėje gyvenantys žmonės pamažu suvokia, kad elektroninė muzika – tai daugiau, nei tūsas pliaže pagal ano dešimtmečio vokalinį house.
Geriausias vakarėlis tavo gyvenime?
Geras klausimas. Vakarėlio atmosfera – tai, kas gimsta esant atlikėjo ir klausytojo tarpusavio supratimui. Kai energija stipri, ir pora tuzinų žmonių gali užkurti geresnį veiksmą, nei keli šimtai, ir tokia patirtis išlieka ilgai. Turbūt geriausia man buvo Tartu, sename klube pavadinimu „Tallinn“. Jis pralenkė savo laiką tie skambesiu, tiek įvaizdžiu.
Ką gi manai apie tokius showcase tipo festivalius, kaip „Tallinn Music Week“? Kas paskatino šiemet dalyvauti, kokios naudos tikėjaisi?
Tiesą sakant, nelabai ką apie juos manau, ypač jei renginiai nėra nemokami. Pats šiemet dalyvavau, nes pažadėjau draugui. Nieko daugiau ir nesitikėjau. Bet gavau – atsakinėju į tavo klausimus ir ruošiuosi groti Lietuvos miškuose...
Soundcloud
Tumblr
SŪPYNĖS 2015
D.D. 2004 - 2016
Degalai Mushroom CMS