Nepriklausomoms diskotekoms - penkiolika!
Daina Dubauskaitė 2005-03-14 00:00
Užbėgdama už akių noriu pasakyti, kad praėjusį savaitgalį nesilankiau nė vienoje vietoje, kurioje buvo daugiau nei 200 klubinėtojų. Nusprendžiau pailsėti nuo madingai triukšmingų vakarėlių. Nes ir juose viskas kartojasi - nuo žmonių iki diskžokėjų ir muzikos.
Penktadienį nei anksti, nei išvis keltis oficialiai nereikėjo, tad vakarą prieš leidau sau iš namų nosį iškišti. Nusprendusi, kad daugelis rinksis „Galaxy“ su Judge'u Julesu (taip ir buvo, kaip vėliau išgirdau), užėjau į „Stereo 45“. O ir „Partyzanus“ seniai bemačiusi ir begirdėjusi buvau. Guru Slut pasitiko gerokai atnaujintais ir sueksperimentuotais garsais - ta proga gerą valandą praleidau stovėdama ir klausydama. Senos gitaros su naujais ritmais, įterpiant keletą šios dienos hitų - Moby „Lift Me Up“ bei „Chemical Brothers“ „Galvanize“. Pastarąjį atpažinti, beje, prireikė beveik paros - taip suremiksuotas.
Stovėjau viena, bet ne vieniša - man iš ekranų šypsojosi visi geidžiamiausi aštuntojo dešimtmečio jaunikiai - nuo Silvestro Stalone, Marko Almondo ir Davido Hasselhofo iki Hulko Hogano. O ar kada pastebėjai, kad diskžokėjo vietą laimina ir jo nuodėmes atperka priešais beveik prie lubų stovintis angeliukas?
Su atlaidžia ir pateisinančia šypsena stebėjau kumščiais į ritmą pumpuojančias moksleives - nemanau, kad daugiau nei pora metų už Lietuvą vyresnes. Muzikos mėgti juk niekas neuždraus, o vakarėlių nepilnamečiams, kuriuos jau kokie septyneri metai propaguoja Kauno „Ex-it“, sostinėje niekas nerengia. Tuo labiau kad „Stereo 45“ garsėja gan tolerantiška durų politika - reikia tik bent šiek tiek elektrifikuoto veidelio. Matyt, kad dar jokie reidai užpuolę nebuvo - liūto guolyje saugiausia slėptis (niekam ne paslaptis, kad virš klubo įsikūrusi policija).
Mane užkalbinęs nenusakomo amžiaus kostiumuotas jaunuolis padarė pirmą taktinę klaidą neprisistatydamas, tad į jo klausimus apie mėgstamą muziką ir vietas atsakinėjau labai jau lakoniškai. Patikinusi, kad į P-Shaver ir Igno i.v. atvirą pasimatymą penktadienį užeiti tikrai neketinu (ir sykiu save dar kartą tuo įtikinusi), greit pabėgau.
O „RyRalio“ pasitikdami Nepriklausomybės dieną Kaune į nuošalų „Jachtklubą“ sutraukė net 450 žmonių. Vilniuje jie to nebuvo iškrėtę jau seniai - kad ir kokio klubo vardu operuotų. Ar kauniečiams nebuvo daugiau pasirinkimo? Bijau, kad taip. Ar vilniečiai nebeklauso house? Ne, tiesiog jie klauso visko per daug ir patys nebežino, ko nori.
Visa tai - tik žiedeliai, palyginti su ta vieta, kurioj lankiausi penktadienį. Iš tikrųjų tai nusivyliau pasiūla - juk penkiolikti metai esam laisvi ir galim nevaržomi klausytis to, ko norim, ir elgtis taip, kaip norim. Tokiai progai paminėti vos ne festivalis būtų pasiteisinęs.
Taigi išsirinkau vakarėlį, lakoniškai tautišku pavadinimu „Kovo 11-oji“. Vieta irgi originali ir nenuvalkiota - restoranas „Obuolio respublika“. Nenuvalkiota todėl, kad nepritaikyta - labai jau varginantys atstumai tarp laukujų durų ir pirmosios salės, tada iki baro ir antrosios. Ir apskritai mane pirmą kartą gyvenime prie įėjimo apčiupinėjo vyriškos lyties apsaugininkas. Ar yra kur pasiskųsti? Tai, kad šmeižikiškai raudonus antspaudus dėjo ant kaklo, dar ne taip baisu - nusivalė greičiau lengviau, nei tikėjausi.
Taigi į pirmąją klaidaus rūsio muzikos salę funk garsais viliojo diskžokėjas, nusipelnęs prizo už ilgiausią vardą. Gal net ne tik Lietuvoje. Skamba jis štai taip: DJ Doyouwannagetfunkywithme? I‘d like that, please. Bet kol kas salėje dirbtinai išsišiepusios sukosi tik dvi merginos, o Mamania, pagautas prie durų, prisipažino važiuojantis pas Sezzy ir grosiąs tik 00:30. Ėjom toliau, pas Soul Star Soundsystem.
Na, atsiprašau - nesvarbu man, kokiai kultūrai jie atstovauja, bet tokią dieną (gali aprašinėt mane pakvaišusia patriote) pagrindine salės puošmena pasirinkti Jamaikos vėliavą? Keisčiau, nei keista. Visiems kitiems kol kas negausiai susirinkusiems tai keista neatrodė ir visi vieningai kratėsi dancehall ritmu.
Kol baisėjausi neadekvačiai didelėmis baro kainomis ir sveikinausi su senais repo vilkais, žmonių pastebimai pagausėjo. Anoje salėje mergaičių nebe dvi, o bent dvidešimt, tiek pat ir vaikinų. Kadangi kambariukas ne ką didesnis už mano svetainę, tai daugiau galėjo niekas ir nebeateiti. DJ Doyou... vis įnirtingiau keitė plokšteles, iš funk nuklysdamas net į tokį popmuzikinį dalyką kaip Wyclef Jean ft. Missy „Party to Damascus“. Pasitaisė tik uždėjęs romantiškąjį Stretch „Why Did You Do It“. Deja, lyriškasis vakaro etapas tuo ir baigėsi, nes taip pat staigiai kaip prieš porą valandų išlėkė įlėkė DJ Mamania ir užėmė vietą prie pulto.
O aš irgi staigiai išlėkiau, nes pasidarė nebegražu - per ilgai užsibuvau vienoje vietoje. Pasirodo, nedaug apsirikau, nes vakarėlis buvo užrištas jau 01:30 - "neverta buvo tęsti".
Šeštadienį pikas buvo pasiektas „Gravity“ - visi plūdo sveikinti Nicky Siano. Kažin kas nors padainavo „Penkiasdešimt metų - tai visai nedaug...“? Aš tai nieko nežinau, nes, kaip jau sakiau, pavargau nuo masių. Bet Višinskis pas mus roboto sudėjimo ir proto - jis pasistengė ir šį nuotykį tau nušviesti. Visi kiti mano kalbinti teigė, kad buvo „labai gerai ir labai linksma“. Bet taip pat nepabijo pripažinti, kad ne viską, oi ne viską atsiminti pavyksta. Latrai.
“Gravity” pristatė penkiasdešimtmetį diskžokėją, kad tas čia atšvęstų savo gimtadienį. Sklando gandas, kad tas Siano iš vienintelio astmatiko klube atėmė inhaliatorių ir dėl savo liguistos priklausomybės med. priemonėms nuolat reikalavo tvarsčių ir Višnevskio tepalo.
Tegu klubas atveža tokį seną diskžokėją, kad tas prie pulto numirtų - tikrai pažadu apsilankyti ir dar savanoriškai padėti paorganizuoti žiniasklaidą vietinę ir pasaulinę. Nekasdienis juk projektas.
Nepastebėjau, ar aš visada pirmadieniais toks irzlus, ar su manim vyksta kažkokie fundamentalūs pokyčiai? Palaukime seismologų išvadų.
Mano nuomone, ne dėl senyvo amžiaus diskžokėjai miršta, o dėl gyvenimo būdo. Na, tfu tfu, kad tokios pramogos, kaip užsimanė kapitonas, man stebėti netektų. Apsidrausdama atsisveikinu su klubais dviems savaitėms. Palinkėk man produktyvių atostogų.
D.D. 2004 - 2016
Degalai Mushroom CMS