„Snacks“: „Berlyno techno sindikatas vis dar siūlo išpirką už mūsų galvas“
Daina Dubauskaitė 2014-12-28 16:29
Vos prieš keletą mėnesių pasirodė debiutinė berlynietiško dueto „Snacks“ plokštelė „Purdie“. Jai sekėsi tikrai neblogai, bet dar prieš „Purdie“ išleisdami ex-naujazelandietis René Corbett ir Aljoscha Babel jau žinojo, kur pasitiks 2015-uosius.
Dažnų ir tamprių pažinčių Berlyne dėka Vidis juos pasikvietė į „Opium“, ir vaikinai kelionės tikrai laukia. Net įrašė sveikinimo video. Jis – kiek žemiau, o aš plepu su vis-dar-per-daug-statiškoje gyvos elektronikos scenoje ryškiai iššokusiais veikėjais apie tai, kas juos supa ir įkvepia kasdien. Nieko rimto, bet skamba puikiai! Visom prasmėm.
Sveiki! Gyvai dar spėsim susipažinti, tad iš pradžių klausiu – kaip susipažinote judu?
Aljoscha: Labas. Žaisdami stalo tenisą vieną audringą antradienio naktį.
René: Tai buvo tikrai labai geras baras. Alus tik po eurą aštuom. Įsikalbėjom, supratom, kad domimės panašia muzika. Aljoscha pakvietė mane pagroti būgnais viename koncerte, o „Snacks“ galutinai susiformavo maždaug po metų.
A: Ir tada prasidėjo romantika.
Ar esat geriausi draugai? O gal reikia vienam nuo kito pailsėti?
R: Taip ir taip.
A: Pusantrų metų kartu grojame, taip pat dalijamės studija ir net butu, mus vienija aistra muzikai. Tad tikrai taip, esame geriausi draugai.
Kaip išmokote muzikuoti?
R: Mane instruktavo tėvai, vėliau, paauglystėje su draugais grodavom „Nirvanos“ koverius. Kai dar gyvenau Naujojoje Zelandijoje, lankiau ir muzikos mokyklą, taip pat turiu džiazo bakalaurą, kuris naudingas tiek pat, kiek tualetinis popierius. Žinoma, niekada nenustojau mokytis.
A: Aš nesu studijavęs konkretaus instrumento – atėjau iš DJ kultūros. Pradėjau nuo semplavimo, ritmo mašinų ir panašių dalykų. Dabar mokausi skambinti pianinu ir skaityti natas.
Kada suvokėte, kad „Snacks“ – populiarūs?
R: Žmonės ėmė dalinti komplimentus po pasirodymų, o Prosumer nusprendė, kad nori remiksuoti „Purdie“, nors su juo nebuvom pažįstami. Tikrai buvo malonu išgirsti, kad toks artistas susidomėjo mūsų kūriniu. Ir kiti mūsų įkvėpėjai ėmė dalintis „Purdie“ savo feisbukuose, traukti į topus. Taip pat šį tą sako ir faktas, kad klausytojai rašo laiškus per feisbuką ar soundcloudą. Na, radijuje ir klubuose išgirsti savo muziką irgi yra įrodymas, kad einame teisinga linkme.
Jei jūs – užkandžiai, kas tuomet yra pagrindinis patiekalas?
R: Užkandžiaujant visą dieną pagrindinio ir nebereikia.
A: Na, bet gal visgi makaronai.
Atsiuntėt mums videolinkėjimą, iš kurio galima suprasti, kad esat „Daft Punk“ gerbėjai.
A: Taip, mylim juos. Deja, patys kol kas neturime vokoderio.
Muzika jums – darbas, malonumas, hobis ar gyvenimas?
R: Visi tavo išvardinti dalykai. Ir tikrai smagiausias iki šiol dirbtas darbas. Taip pat tai ir priklausomybė – jei bent dieną neprisiliečiu prie muzikos, užklumpa lomkės. Nelabai moku atostogauti.
A: Aš, skirtingai, nei Rene, turiu ir dieninį darbą. Jis sumoka už priklausomybę pirkti naują įrangą ir plokšteles.
Esat tokie prie bajerio. Ar yra temos, kuriomis nejuokaujate?
A: Dabar turbūt geras metas papasakoti anekdotą?
R: Kodėl Ieva atsikando uždrausto obuolio? Nes jis skanesnis už Adomo bananą...
A: Kai reikia, aišku, galim ir surimtėti.
Skaičiau, kad savo muzika siekėte pralinksminti tamsią minimalistinę klubų sceną. Ar nebijojot likti nesuprasti?
R: Berlyno techno sindikatas vis dar siūlo išpirką už mūsų galvas, bet mes su tuo susigyvenome. Studijos lokacijos neišduodame niekam, migruojame tik naktimis.
A: Jei rimčiau, tai darydami tai, ką darome, sutikome tikrai daug žmonių, kurių požiūris į visa tai panašus.
Kas house muzikos laukia ateityje? Bent jau netolimoje?
R: House – platus ir nuolat besivystantis žanras, esantis tarp komercinio mainstream’o ir alternatyvaus underground’o. Manau, house ir toliau bus įkvėpimo šaltiniu daugeliui atlikėjų, o elektroninės muzikos naujokams – pradine stotele.
Kuris paros metas tinkamiausias jus išgirsti gyvai?
R: Kaip ir visi užkandžiai, mes tinkame bet kada. Tiek atvirame ore sekmadienio popietę, tiek trečią ryto tamsiame klube.
A: Rene sako tiesą – savo setą galime pakreipti įvairiomis linkmėmis. Man asmeniškai labiau patinka naktis.
Kur Berlyne galima jus sutikti?
A: Mūsų studijoje, „Record Loft“, „Paul-Lincke-Ufer“ vasarą, „Paloma Bar“, „Gorgonzola Bar“ vlagnačius, „Farbfernseher“ ketvirtadienio vakarą, taip pat – ant suoliuko prieš parduotuvę „Basic Sole“.
R: Berlyniečiai išlepinti gerų vietų pasirinkimu. Mano mėgstamiausia kavinė yra „Katie‘s Blue Cat“, ten labai geras riešutų ir šokolado tartas. Mėgstamiausias baras – „Geist im Glas“. Klubas? Čia sunku atsakyti. O geriausias parkas yra apleistas Tempelhofo oro uostas. Nuostabi atvira bendruomenės erdvė miesto viduryje.
Įsimintiniausias naujakas ever?
R: Pirmieji Naujieji, sutikti Berlyne, tikrai įsiminė – iš esmės dėl to, kad sužinojau apie vokiečių pomėgį vieniems į kitus šaudyti petardas. Buvau pakeliui į klubą Kreuzberge ir keletą valandų praleidau Kotbusser Tor stotelėje. Prisiglaudęs prie sienos stebėjau garsiausius savo gyvenime fejerverkus, šaudžiusius vos per porą metrų nuo manęs. Naujojoje Zelandijoje tai uždrausta, išskyrus lapkričio 5-ąją, tad viskas man buvo tikrai netikėta.
A: Turbūt pernai. Grojau tokiam nelegaliam tūse apleistame sandėlyje – ten buvo gal šešios erdvės ir koks tūkstantis žmonių. Jokio apšvietimo, tik žvakės, tad buvo tamsoka, taip pat – dulkėta ir šiek tiek baisu. Kai grojom, dingo elektra, tad žmonės dainavo, trypė kojomis, ir panašiai. Kai vėl įsijungė muzika, mane krėtė šiurpas.
snackslive.tumblr.com
soundcloud.com/snackslive
SNACKS live @ 3.4528, Opium, gruodžio 31 d.
D.D. 2004 - 2016
Degalai Mushroom CMS