Jimpster: "Manau, per vieną naktį reikia pagroti visko"
Nors Jimpster - tik vienas iš brito Jamie Odell kūrybinių pseudonimų, turbūt nesumeluosiu teigdama, kad mums, klubinėtojams, jis pažįstamas geriausiai. Dėl rankas ir sijonus kilnojančių remiksų, dėl visiškai taip pat veikiančių asmeninių jo hitų ir nenuspėjamos selekcijos setų metu...
Beveik lygiai prieš metus jis gerokai nustebino "Exit" publiką, o dabar, tų pačių "RyRalio" kvietimu, rodysis "Gravity". Jau penktadienį! Kalbėjom paskutinėm žiemos dienom ir beveik apie viską. Net apie tėtį.
Kuom užsiimi?
Šiuo metu tiesiog sėdžiu priešais kompiuterį ir bandau sukurti ką nors naujo, bet šiandien kažkaip "negroja". Taigi tiesiog spoksau į tuščią "Logic" ekraną.Tiesą sakant, dar atsigavinėju po praėjusio intensyvoko savaitgalio... Tam reikės kelių dienų, o jau dabar turiu ruoštis kitam nė kiek ne ramesniam.
Ar šventėt šimtąjį "Freerange Records" leidinį?
Tiesą sakant, dar ne. Dabar grojau "Panorama Bar" Berlyne ir Vengrijoje, taigi buvo tiesiog dar vienas užimtas savaitgalis. Šimtąjį savo leidinį paminėsim kovo 1-ąją - Londono "AKA" turim savo mėnesinę naktį, susirinks daug draugų iš leiblo, pagroti ir šiaip - turėtų tvyroti šeimyninė atmosfera.
Kaip ties šimto riba šiandien atrodo "Freerange"? Kas naujo laukia?
Nusprendėm daugiau koncentruotis ties mūsų kompanijoje pasirodysiančiais pilnais albumais. Kol kas jų esam išleidę gal tik apie 20, didžioji dauguma "Freerange" leidinių - singlai, na, dar kompiliacijos. Manau, Milton Jackson ir Manuel Tur tikrai turi "jėgos" albumams, kuriuose būtų kažkas daugiau, nei tik klubiniai kūriniai, tad tikimės medžiagos iš jų.
Be to, jau labai noriu pradėti ruošti naują Jimpster albumą. Taigi iš "šokinės" pusės, už kurią mus jau žino, bandysim pakreipti eigą į "albuminę". Tai svarbu ir turint omenyje dabartinę situaciją, kai taip sunkiai einasi fizinių įrašų distribucija - albumai tiesiog patogiau, nes juos vis dar perka kolekcionieriai. Nors kolekcionavimas jau nebe toks svarbus - muzika tampa greito vartojimo preke...
O kokie "Freerange" leidiniai tarp tų šimto tau pačiam brangiausi? Be Jimpster...
Manyčiau, vienas iš mano senų "Audiomontage" darbų, tiksliau, Tomo Middletono remiksas. Tai buvo 14-as mūsų leidinysir, ko gero, pirmas kartas, kai "pasirašė" solidus vardas. Tomas visada buvo mano herojus, myliu jį ir kaip didžėjų, ir kaip prodiuserį, taigi buvo malonu sulaukti jo prisidėjimo.
Kitas tikrai svarbus įrašas - nr. 29, Switch plokštelė "Get Ya Dub On". Manau, ji padėjo Switch tapti tuo, kuo yra dabar. Be to, tai ir sėkmingiausias "Freerange" leidinys! Atrodo, plokštelės parduota apie 15 tūkst. kopijų, o kaip mažam nepriklausomam leiblui, tai tikrai daug. Turbūt šio rekordo jau nebepagerinsim...
Koks tavo asmeninis rekordas?
Kaip Jimpster, manau, "A Love Like This" iš albumo "Amour". Jis peržengęs "Freerange" sienas ir, dėkui "Beatport", skaitmeninis perkamas tikrai sėkmingai iki dabar. Na, ir vinilų nemažai "išėjo". Būtent šis kūrinys buvo mano kaip didžėjaus raktas į šokių aikšteles.
Pavarčius tavo diskografiją jos pradžioje šmėžuoja "Kudos Records", ten leidai net albumus. Ką bendro turėjai su jais?
Kai tik įkūrėme "Freerange", "Kudos" buvo mūsų platintojai. O kai turėjau pakankamai medžiagos Jimpster albumui, nebuvau toks tikras, kad "Freerange" jau pakankamai gerai įsitaisė, kad susidorotų su jo platinimu ir reklama. Taigi pasiūlėm "Kudos" tuo užsiimti, idėja jiems patiko ir savo darbą jie atliko labai šauniai. O kai maždaug prieš penkerius metus įsitikinau, kad "Freerange" gali tą patį, likau "namuose".
Kaip dėl "Buzzin' Fly"?
Visada norėjau ten išleisti plokštelę ir tikiuosi, jog kada nors pavyks išleisti ir antrą. Ben Watt tiek praeityje, tiek dabar man daro įtaką ir mane įkvepia. Tai, kaip jis organizuoja vakarėlius, kuria, groja ir prižiūri "Buzzin' Fly"... šauniai tvarkosi, ir labai dėl to jį gerbiu. Taigi tiesiog pamaniau, kad būtų smagu išleisti singlą kur nors kitur, nei "Freerange" - tam, kad mano vardą išgirstų daugiau žmonių. Pasirodžius "Square Up", taip ir atsitiko - esu tikrai patenkintas. Kaip ir sakiau, norėčiau ir ateityje su Benu padirbti.
Grįžai į "Freerange" ir čia ką tik pasirodė tavo singlas "Dangly Panther". Man jis labai patinka, o ką sako tikri kritikai?
Na, sekasi jam tikrai neblogai. Tiesą sakant, esu net kiek nustebęs, nes man asmeniškai tai tiesiog gražus deep house kūrinys, šiltas ir soulful, derantis klube... Toks jis patiko ir apžvalgininkams, nors jame nėra nieko iš koto verčiančio, jokių išprotėjusių naujų idėjų. Manau, kad čia veikia faktas, jog "Dangly Panther" sukurtas atidžiai ir dėmesingai, bet ir su aistra. Dar, turint omenyje, kad šiandien garsėja kalbos apie tai, kad minimal jau truputį per šaltas ir vienodas, o deep house - tai, ko reikia, singlas tiesiog gimė savo laiku. Aš laimingas dėl to.
Sakai, kad grįžta deep house. Ar tai reiškia, kad žmonės savaitgaliais pasigedo emocijų?
Negaliu pasakyti, kad jis grįžta, nes man muzika niekada nebuvo vien tik deep house. Visuomet grojau daug įvairių stilių, tą patį daro ir mano mėgiami didžėjai. "Grįžta" gal labiau muzikinio konteksto prasme - vėl reikia kažko kiek lėtesnio, labiau atmosferiško ir mažiau hardcore. Atrodo, dabar grįžtame į tai, kaip aš įsivaizduoju Niujorko klubus prieš gerą dešimtmetį, kai karaliavo Kerri Chandler, arba dar anksčiau - į Čikagos house pradžią, kai grodavo viskas nuo disco iki pašėlusio acid. Manau, per vieną naktį reikia pagroti visko ir pajausti, kaip tai susijungia tirpstant. Tai ir bandau elgtis savo setuose - neapsistoju ties vienu stiliumi, bet ieškau sinonimų atmosferoje. Su pasakymu "deep house - kitas didelis stilius" problema tokia, kad deep house - gal net ne stilius. Tai labiau būsena.
Gal gali trumpai papasakoti apie dabartinę situaciją Londono klubų scenoje? Skaičiau, kad užsidarė "King's Cross", didesniems klubams sekasi nebe taip gerai... Kaip ten iš tikrųjų?
Nesu toks jau "insideris" - groju Londone porąkart per mėnesį, bet nesu prisirišęs prie konkrečių vietų. Jei negroju, klubinėju irgi nedaug, taigi nevadinčiau savęs ekspertu. Visgi man atrodo, kad dabar čia - pereinamasis laikotarpis Kaip ir sakei, "King's Cross" vietos užsidaro, bet tuo pačiu atsiranda nauų jaukių vietelių. Neblogai laikosi ir jau esančios - pavyzdžiui, "Plastic People" ar "54" (visai neseniai ten grojo "RyRalio" - D.D.), šie pastaruoju metu kviečiasi tikrai gerus vardus ir palaiko malonią atmosferą. Dar yra toks "T Bar", ten labiau "reivas", bet vis tiek pakankamai šilta. O šiaip visoje šalyje daug gerų dalykų vyksta - Mančesteryje, Bristolyje, Škotijoje, Šiaurės Airijoje... Jaučiu, kad pakankamai daug žmonių palaiko judėjimą, organizuoja renginius, kviečiasi gerus vardus. Taigi laikas dabar pozityvus.
Grįžkime į praeitį. Esi drauge su "Coldcut" dirbęs prie jų albumo "Let Us Play!", kartu važiavai į turą...
Na, tai buvo gana trumpas epizodas... "Freerange Records" įkūriau 1996-aisiais, o netrukus po to "Coldcut" susidomėjo mano, kaip prodiuserio, galimybėmis ir pakvietė padirbėti prie tavo minėto albumo. Jau iki tol buvau išleidęs įrašų, kuriems, beje, nemažai įtakos buvo padarę tie patys "Coldcut". Taigi supratau, kad kurti drauge su jais turėtų būti tikrai įdomu, be to, tai buvo naujos galimybės pasireikšti man, kaip kūrėjui - tuo metu "Coldcut" buvo žiauriai populiarūs.
Mattas ir Jonathanas - nerealūs vaikinai, nebijantys idėjų ir nuolat ieškantys, ką čia įdomaus nuveikti, taigi metas buvo tikrai įdomus. Tuo metu gyvenau Mančesteryje, jie buvo įsikūrę Londone, taigi nuolat važinedavau ten, rengdavom jam sessionus ir panašiai... Taip, trumpas, bet svarbus periodas mano gyvenime!
Ar dabar rastum laiko ir noro nuveikti kažką panašaus?
Gal - tikrai yra ne vienas atlikėjas, su kuriuo norėčiau bendradarbiauti, bet... nesu tikras, ar žinai apie mano gyvą projektą?
Tą, kuris nieko neleidžia - "The Bays"?
Būtent, esam improvizacijų projektas, nieko neleidžiam. "The Bays" šiuo metu man yra tai, kur galiu išlieti savo eksperimentavimo ir bendradarbiavimo energiją. Pavyzdžiui, prieš porą metų tūkstančiui žmonių improvizavome su pianinu grojančiu Herbie Hancock. Buvo nuostabu! Taigi turiu "The Bays" ir Jimpster, lyg ir gana...
O kodėl "The Bays" neįrašinėja albumų?
Nes projektas skirtas būtent atlikimo momento žavesiui pagauti. Kai tik jį uždarai įraše, jis praranda mums vertę. Norim, kad tai ir toliau būtų unikalu, ko nedaro niekas kitas. Kol kas sekasi tikrai gerai - grojame visame pasaulyje, dalyvaujame daugelyje skirtingų projektų. Štai neseniai pasirodėme su dideliu orkestru - šįkart improvizacija buvo tikrai netikėta. Tai, ką grojome, užrašinėjo trys kompozitoriai ir kompiuteriu perduodavo orkestrui, kuris tai atlikdavo. Netrukus ruošiamės groti keliuose džiazo festivaliuose... smagu, nes kaip didžėjus dažniausiai pasirodau mažuose klubuose, o su "The Bays" pasiekiu ir didesnes auditorijas.
Tai tu šimtaprocentinis muzikantas!
Tikrai taip. Esu pianistas, abu mano tėvai - irgi muzikantai... Beje, atrodo, mano tėtis su "Shakatak" Vilnių aplankys vieną dieną prieš mane?
Taip, Lietuva neblogai žino šį ansamblį. Gal netyčia susitiksit?
Mums taip nutikę jau yra tris ar keturiskart! Pavyzdžiui, Japonijoje... Deja, dažniausiai tik prasilenkiame viešbučiuose. Jis - "The Bays" fanas, bet didžėjaujančio manęs nematė jau kelerius metus. Nemanau, kad pasiliks ir šįkart, nes be "Shakatak" dalyvauja ir keliuose džiazo projektuose. Na, gal bent alaus viešbutyje atsigersim!
---
www.freerangerecords.co.uk
www.myspace.com/jimpster
www.thebays.com