1-800-DAINAD : BŪTA : Sezonas prasidėjo pats

Vilniuje savaitgalių neleidau turbūt nuo vasaros pradžios. Todėl tas architektūros poreikis lyg ir natūralus. Ir kojos pasiilgo trypti kažką pastoviau, nei pieva (nors „Satta Outside“ estrada šiuo požiūriu buvo nuostabi), ir moteriškai pasipuošti po truputį noras stiprėja, bei prie baro draugus susitikti, o ne kur nors pakrūmėje. Todėl penktadienį ant delno susirašiau visus vidinius vakarėlius sostinėje ir ėjau žygin, kuris prasidėjo iškart po gana intensyvaus „Mix Subo“.

Beje, laidos metu pakalbėjom ir su naujos vietos „SoulBox“ muzikos direktoriumi Tomu Boo, ir vėl iš pelenų beprisikeliančio taško „G“ programos dėliotoju Moodbase. Pastarasis nebuvo toks užtikrintas (o gal mes su Loranu per daug provokavome), bet, kaip suprantu, rudenį Jasinskio g. 16 turėtų būti mažiau skambių antraščių bei marketinginių skaičių ir daugiau, em, senos geros muzikos. Nu:Tone jau rugsėjį (tą pačią 16-osios naktį, kaip čempionato pusfinaliai, daugiatautis „Midnight Picnic“ Vingio parke bei „Jagermeister“ nuotykis su „Stanton Warriors“, vajėzau), spalį – Krafty Kutz, gruodį – A.Skillz, ir tai tik laužytas ritmas. Techno ir house „G“ taip pat žada tilpti.

Užteks apie ateitį – penktadienio ir šeštadienio įvykiai prašosi sudėliojimo. Trumpam užmetusi akį į „SoulBox“ ir pažadėjusi grįžti vėliau pradėjau nuo amuzikalaus, bet labai draugiško baro „Gringo“. Šio sumaištyje sutikusi kompaniones iš Olandijos, besižavėjusias Vilniaus ramybe ir drauge įvykių gausa, patraukiau į „Gorky“. Šiame vasaros proga veikė tik viršus, kuriame laužytą, bet labai moterišką ir minkštą ritmą dėliojo Rhodopsin. Intakz vedami „Souled“ per sezoną čia įvyko net keli, buvau, atrodo, pirmajame, vėliau koją vis pakišdavo festivaliai. Kaip bebūtų, vakaras daugiau glostomasis, nei šokamasis, tad faktas, kad sėdimųjų vietų gausa nustelbė aikštelės priešais didžėjų plotą, netrikdė. Oras toks kad labiau norisi murkti, nei rėkti, ir soulful drum‘n‘bass tam visai parankus.

„Vasaros terasoje“ – trumpas sustojimas grįžtant nuo „Gorky“ iki „SoulBox“ – pasijautėme lyg lapkritį. Jau labiau londonietis nei vilnietis Mo77 raitė importinę muziką, bet pasidžiaugti buvo kažkaip per šlapia. Galimybė už šimto metrų susišildyti šviežiu skandinavišku interjeru ir išlaikytais minimal techno ritmais žavėjo daug labiau.

Ką gi, „Fox in the Box“, el_T, Samuel Tange, Ernestas Sadau ir pirmas rimtas naujos vietos, daugeliui tikrai ne be priežasties primenančios „Woo“, savaitgalis.

Viskas joje gerai, didžiausias pliusas ir tai, ko nebuvo šalimais tuščiai šiuo metu stovinčiuose Radvilų rūmuose – langai nuo lubų iki žemės. Pro juos besiliejanti naktinio Vilniaus šviesotamsa ir jaukiai prisiliesti kviečiantis šviesaus medžio baras su geometriniais nuotykiais ant sienų – puiku. Kažkokia net ne Lietuva, o vakarai, kaip juokingai tai beskambėtų. Užlipus (ne nulipus, jaučiat???) laiptais į šokių ir didžėjų zoną pradinis įspūdis kiek pasimeta juodoje erdvėje ir plokščiame garse, bet net kelias pirmas eiles suformavusi „minimal.lt“ šeimyna su antrom pusėm ir vaikais ugnį įkūrinėjo tikrai nuoširdžiai.

Dar du kūriniai „Souled“, kur amenus iš istorijos vadovėlių traukė prAnza, ir prisiminiau, kodėl nevairuoti automobilio savaitgaliais yra labai blogai. Taksi! Centriukai! Penkios minutės, virstančios dvidešimčia! Grąžos neturėjimas ir kitos nelaimės!

Gerą savaitgalio pradžią papildžiau įstabiu apsilankymu Kazio Varnelio namuose-muziejuje. Pats tas kiek tuštokai galvelei pripildyti formomis, spalvomis, idėjomis ir tikėjimu menu. Rekomenduoju! Meninio intarpo pabaiga, grįžtame į diskotekas.

Žadėtas DJ maratonas „Vienuolyno kieme“, skirtas St. Stereo dvidešimtmečiui paminėti, visgi neatsispyrė tropinėms liūtims. Gerai, kad ne sezono ir įvykių sūkurio įkarštis, tad visą programą, tiesa, kiek pavėlavus pavyko patogiai perkelti į „Opium“. Taip netikėtai, karštai, triukšmingai ir gausiai pats prasidėjo klubo rudens sezonas, kuris, kaip suprantu, suplanuotas tik nuo rugsėjo pradžios, che che. Naktinis gyvenimas gyvenasi pats! Tiesa, tokiam netikėtumui pasiruošti spėjo ne visi, tad iš pradžių trūko barmenų, vėliau jau ir gėrimų, bet ar tai problema?

Atvykau tik apie vidurnaktį, o programa, siekiant įgyvendinti suplanuotą dūzgę „SoulBox“, baigta ketvirtą, tad visų keliolikos atlikėjų išgirsti nebuvo šansų. Viršuje suplanuotą kaip „Briusly“ šeštadienis hitparadą pristatė Mario Basanov, didžėjaus amplua kiek nutolinęs nuo ypač saldaus savo disco skambesio. Ir gerai...

Lygiai taip ir apačioje – „Love In Slow Motion“, vienų iš disco judintojų Lietuvoje, šefukas ir jubiliatas St. Stereo grojo ką tik nori, bet ne disco. „Battle For Middle You“ skambėjo ir rūsyje, ir vėliau Liudui kartojant pasirodymą pirmajame klubo aukšte. Vasarai baigiantis pasikartoti jos hitus tikrai ne pro šalį. Dar daužyta „Luna City Express“, na, tikrai netikėta. „Ar pamiršai disco?“, - klausiau bent jau marškinius tikrai pamiršusio šventiko, jis man atsakė, kad „seniai palaidojo“. Gilios nakties atvirumai žavi.

Saulty taip pat ėjo kiek toliau, nei „Downtown Party Network“ artefaktai. Tiesa, labai gaila, kad iš rygieškos „Gatvės muzikos dienos“ grįžęs Endis užmigo ant plokštelių (bent jau ne ant laurų) ir klube nepasirodė, bet stiprokai finalui užsimojo Loranas Vaitkus. Sako, penktadienį Kauno „Shtab“ jis vinilus suko net keturias valandas, „Opium“, deja, pasirodymą teko nutraukti neplanuotai anksti. Viskas dėl to ėjimo į „SoulBox“, kuriame, beje, visai neužtrukom.

Žmonės? Jų buvo, ir daug. Įdegusių, vis dar besielgiančių vasariškai nepadoriai laisvai, bet jau dažančių lūpas, vaksuojančių batus ir laižančių plaukus. Besidalinančių festivaliniais anekdotais ir kuriančių didžius rudens planus. Pats rimčiausias šių – pasistengti, kad Vilnius house būtų jei ne toks žymus, kaip Chicago house, tai bent jau kaip savo laiku Vilniaus barokas. Pagal bręstantį atlikėjų skambesį ir nevėstantį entuziazmą atrodo, kad tikslas tikrai pasiekiamas. Tad sveikinu su vaisinga sezono pradžia!