Tęsiam tradicijas – turėjau ko paklausti ir Oliver Deutschmann, ir „Old And Young“ vaikinų iš Turino, tad dabar, artėjant tretiesiems „Mix Subo“ vardo šokiams kultūrkėje „Soul Box“, pristatau dar vieną serijos svečią.
Mike Dehnert yra rimtas bičas, kuria rimtą techno, nemėgsta įvardinti savo diskotekinių vinių (turbūt todėl ir į prašymą sudaryti savo vakaro pradžios ir pabaigos TOP3 neatsakė)... Na, tiesiog tvirtai stovintis ant techno pamatų atlikėjas, virpinantis „Berghain“, „Tresor“ ir kitų mūsų laikų mekų stogus. O faktas, kad netrukus Mike vyks į mėnesio trukmės komandiruotę Japonijoje, tik parodo, kad vasario 17-oji Vilniaus technačiams išpuolė kaip aklai vištai grūdas.
Leidyklą pavadinai „Fachwerk“ – įdomu, ar turi kokį ryšį su architektūra? Bent jau ta tradicine vokiška?
Ne, che che.
Jei ne architektūra, tai kokia pagrindinė leidyklos mintis? Kokiais pavyzdžiais rėmėtės kurdami savą kompaniją?
Misija paprasta. Leisti mano, Roman Lindau ir Sascha Rydell – kitų jos įkūrėjų – produkciją, orientuotą į šokius. O pavyzdžiais nesirėmėm jokiais.
Kaip atrodo tipiškas tavo savaitgalis?
Hm... Daug keliavimo, daug naujų žmonių, mažai miego ir pora grojimų.
Praėjusį lapkritį pirmąkart grojai Japonijoje, ruošiesi ten praleisti visą balandį. Palygink tenykštę ir europietišką auditoriją.
Taip, Japonijoje tikrai buvo nesveikai gerai. Žmonės ten puikūs. Vakaro pradžioje – rezervuoti, na, tai labai japoniška. Bet kylant vakarėlio nuotaikai jie atsipalaiduoja, šoka, nuotaika galų gale pasiekia tikrą isteriją. Nakčiai pasibaigus vėl tampa rezervuotais.
Japonai išties labai draugiški – gal net europietiškais mastais per draugiški. Ta prasme, teko vakarėliuose sutikti labai girtų ir vis dar perspaustai japoniškai mandagių asmenybių. Na, nusilenkinėjimai ir visa kita...
Kaip tu, tavo muzika ir požiūris į karjerą pasikeitė nuo tada, kai 2008-aisiais lankeisi Vilniuje? Ar išsipildė kokie tuomet planuoti dalykai?
Žinoma, subrendau kaip atlikėjas – juk savo muziką skraidinu po visą pasaulį, susipažįstu su daug žmonių, patiriu daug renginių skirtingose šalyse ir skirtingose kultūrinėse aplinkose... Visi šie patyrimai turi įtakos mano muzikai, o muzika – tiems žmonėms. Bet iš esmės aš tas pats, kuriu savo muziką ir savo skambesį. Patys pasirodymai technine prasme pasikeitė, kaip ir laikai.
Ar papasakosi, ką veikei prieš susidraugaudamas su techno?
Pasakysiu taip – tuomet dar nebuvau gimęs.
Esi tikrai produktyvus kūrėjas ir leidėjas. Ar visa tavo muzika pasiekia dienos šviesą? Kiek užtrunki įrašinėdamas kūrinį?
Oi, neišleistos produkcijos turiu tikrai daug. Daugelis šių kūrinių sukurti tik mano DJ setams ir jų kitaip viešinti neplanuoju. Žinoma, groju ir kitų atlikėjų kūrinius, bet pagrindas – mano. O sukūrimui pakanka kokių 20-ies minučių, tik va idėjai ateiti kartais prireikia visos amžinybės, che che.
Tai didžėjavimas tau – būdas skleisti savo muziką, ar pats procesas ir DJ kultūra irgi įdomūs?
Ir kūryba, ir didžėjavimas yra vienodai svarbios mano gyvenimo dalys.
Gal esi suskaičiavęs, kiek leidinių su tavo vardu yra pasirodę? Nes aš pamečiau skaičių.
Kad aš irgi pamečiau.
Kaip mokeisi kurti? Turėjai kokių dėstytojų, atvedusių į pažinimą?
Ne, mokiausi ir mokausi pats.
Ar esi žingeidus naujiems dalykams, technologijoms, programoms? Ar visgi esi senamadiškas?
Man nėra nei senamadiško kelio, nei naujoviško kelio. Kiekvienąkart tiesiog ieškai geriausio kelio sau.
Kokį receptą naudoji, kai žmonės klube tiesiog ima ir nešoka?
Haha, ateik į klubą ir pamatysi.
Ko imiesi, kai nori nuo viso to naktinėjimo pailsėti? Ta prasme, kur ramiai pabūti Berlyne?
Oi, tai labai paprasta. Aš tiesiog išeinu iš klubo. Tada prasideda normalus gyvenimas.