1-800-DAINAD : ARCHYVAS : OMNI.LT SAULĖGRĄŽOS : "Homo hedonistus"

Nerimą dėl Terry Franciso jaučiau nuo pat paskelbimo apie jo vizitą. Tiesa, jis buvo latentinis - daugiau svarsčiau tai, ar tikrai bus įdomu, o ne ar atvyks apskritai. Įtikinėjimai fiziniais ir moraliniais pavidalais mane galiausiai įveikė, tad po labai vykusio italo disco ir ledo rituliui skirto preparty jau stumdžiausi prie "Gravity".

Taip, eilė buvo - bet daugiau dėl nesupratimo, ką dabar reikia daryti, negu dėl tikro antšlago. Vietoj reklaminių plakatų kaltai šypsojosi du paprasti balti lapai su graudžiu tekstu, kad išdykėlis Terry nespėjo į lėktuvą (net nenoriu žinoti, ką tokio veikė prieš tai), bet prižada artimiausiu metu bandyti atvykti iš naujo. Ahaaa, vadinasi, Cetuzo nuojauta dar stipresnė - paskutinę minutę atsisakė prisijungt. Na, kadangi, kaip jau sakiau, preparty buvo gan audringas, nusprendžiau, kad blogiau nebus.

Ir ką tu sau manai? Galvoji, labai daug buvo tokių, dėl įvykio įsižeidusių ar šokinę nuotaiką prarijusių? Viso labo keturi iš poros šimtų paprašė grąžinti pinigus už išankstinius bilietus. Visi kiti, švęsdami neramią jaunystę (ne, aukštus dažnius skleidžiančių aparatų "Gravity" dar nenaudoja), skraidė po klubą ir šokių judesiais dėkojo Ignui i.v. už sugrįžimą. Kaip miela... Staiga pagrindine vakaro žvaigžde tapęs Ignas, tiesa, per ilgai šlove nesidžiaugė - atsisiųsdino iš Kauno Donatello ir antrą leido jam tvarkytis vienam. Aš savo ruožtu ruošiausi aktyviam šeštadienio rytui, tad po privalomosios programos šokių aikštelėje dingau.

Beje, kadangi nesu pati aktyviausia progresyvesnių renginių lankytoja, man vis dar patinka Pryda "Aftermath" - tik ketvirtą kartą penktadienį jį išgirdau klube.

"Patinka nepatinka" žaidimo su manim ilgai nepažaisi, nes aštuoniais iš dešimties atvejų sakysiu "patinka". "Dr.Green" priklauso tai daugumai. Ir gana seniai, kad dėl jų spjaučiau į humoro šou "Bravo 2005" ar "Tornado" laidotuves Utenoje. Apie šį techno įvykį, beje, labai juokingą atsiliepimą girdėjau - "taip gera buvo, kad net išsipagirioti negaliu".

Kadangi mano mylimas klasės draugas "Frekenbok" nebegroja, kaip, beje, ir "grynuose", nesiveržiau į "Intro" per anksti - mano nuomone, geriausi "namų darkytojos" koncertai - jau praeityje.

Manau, gerai padariau papildomas porą valandų pasnaudusi - atėjusi viena iš pirmųjų būčiau užspausta tos daugiamilijoninės minios kur nors salės kamputyje, po to gailiai verkšlenusi ir gailėjusi numindytų batelių. Tiesa, vis tiek teko sukaupti paskutinius nerūpestingumo lašus, pasidėti striukę ant žemės ir laikytis už alaus bokalo - dar nesu tiek žmonių "Intro" mačiusi. Nors amžiaus kreivė svyravo nuo 14-os iki labai daug, apie homo hedonistus ir, chm, vitaminą K dainavom visi kartu. Ir "Jūrą", lietuviškam pliaže sukurtą, salė traukė lyg koks sirenų ansamblis. Nes dar prieš tai, per "East Europe Ska", publika virto vienu stipriai sugniaužtu ska kumščiu ir perėmė vieni iš kitų geriausius sugebėjimus. Populiariausias tąvakar buvo "Stage diving", nors man tai labiau priminė plaukiojimą sūriam vandeny. Plaukti aš nemoku, tad nė kojos nekišau į arafatkių ir našyfkių jūrą - ir be manęs ten gėrybių užteko. Atėjo laikas kitoms, dar purvinesnėms ir kartu puošnesnėms - paleistuvystė šeštadienį buvo madinga "Gravity".

Nelabai suprantu, bus dar ko nesakyti mamai apie paskutinius mėnesio savaitgalius, ar trio galutinai išplauks į kitus vandenis, o gal keis pavadinimą ar lytį - pamatysim, jau geraisiais "Balto bato" metais jie mėgo slapstytis, tad ir nekvočiau per daug. Iki pat paskutinės minutės nesigilinau ir į tai, kokiems muzikantams paruošta scena saugiai apdengta tinklu. Keistoka buvo nuotaika, dėl to galvojau, kad keistas pats vakarėlis, bet jis turbūt buvo toks pat kaip visada. Tada mano galvon įsmigo vakaro vinis.

Ufonautiška tiesiai iš 9-ojo dešimtmečio atskridusi mergiotė ir ne ką įprastesnis jos palydovas, kaip išgirdau po to, priklauso kolektyvui "Magic Mushrooms", ramesnę muziką grojančiam. Specialiu Mamos užsakymu apstulbusiai publikai skambėjo "Sunglasses at Night", sintezatorius skerdė neįtikėtinai sodrų vokalą, fotografavo ir įrašinėjo visi įmanomi mobilieji telefonai. Jau per kalėdinį "Inculto" stebuklą buvo aišku, kad vieno kūrinio - per mažai, taigi tuoj po paskutinių "So I can, so I can..." su geriausiais linkėjimais atvykstantiems "Depeche Mode" pasigirdo "When I'm with you baby, I go out of my head, And I just can't get enough, I just can't get enough". Šimtąkart geriau nei "Nouvelle Vague" variantas.

Nors labai norėjau namo, grįžusi dar porą kartų susuktą įvykio videoklipą telefone peržiūrėjau. Gal pavyks ir ištraukti, jei susidraugausiu su technika.

Na, skubu į Baltarusijos konsulatą - šeštadienį roku versime diktatūrą. Dėl lauktuvių rašyk laiškus.