Be Jachtklubo vienu metu vasara nei prasidėdavo, nei baigdavosi. Su „RyRalio“, valio valio. Ne šiame vasaros atidaryme, bet gal metai prieš tai pirmą kartą pamačiau Golden Parazyth ir nugriuvau. O apie uždarymus turbūt galėtume visi kartu knygą parašyti. 2010-aisiais viskas kitaip. „RyRalio“ - sau, Jachtklubas - sau.
Gegužės 23-oji. Vilnius. Vidurdienis. Nyku tarsi lapkričio vakarą ir pila kaip iš kiauro kibiro. Einu į savo mėgstamiausią tinklapį www.doineedajacket.com ir tikrinu, ar Kaune taip pat. Deja... Atsakymas – „taip, nes vėsu, pučia vėjas ir lynoja“. Tada galvoju kitaip – ar Jachtklube kada buvo liūdna dėl to, kad šlapia? Ar ten apskritai kada nors buvo liūdna?
Kadangi kito atsakymo, išskyrus „Ne!”, čia nerasi, belieka dabintis ir lėkti į Kauną –tiesiai į vasaros sezono atidarymo tašką, kuriame tradiciškai valdo „RyRalio“. Jau seniai pasimečiau atsiminimuose ir metų laikuose, bet duodu ranką kirsti, kad bent penktus metus iš eilės esu čia. Jachtklubas mainosi kas sezoną – kyla palapinės, didėja salės, atsiranda naujos, užtveriamos vienos ar kitos zonos, bet visada lieka svarbiausias elementas – house.
House šiandien skirta centrinė palapinė – joje, beje, anksčiau vyniodavosi riebios hip-hopo dešros. Tad, užleidę vietą vakaro akcentui, Mamania su savo „augintiniu“ (juokauju, mat amžiumi jie lygūs) Pro, prisivežusių dailių „fortyfaivų“ su reggae, įsitaiso viduje. Kol Pro jamaikiečių acapellas derina su Lily Allen kiauksėjimu, Mamania apdalina visus susirinkusius savo vardo lipdukais. Pamačiusi, kad baro žmonių apsupties dėka netgi nesimato, grįžtu laukan – terasoje dar vieną pliusą į savo CV brėžia dar vienas „augintinis“ Jovani, už pulto ne toks šmaikštus, kaip „radistų“ studijoje, bet susikaupęs ir atsakingai jungiantis funky house prie jazzy house, disco house prie electro house.
Tęsiu baro paieškas ir atlieku vieną rimtą pastebėjimą – iš visų kelių (gal net septynių ar aštuonių – girdėjau juoką, kad kai kas, matyt, šį įvykį bus sumaišęs su „Summer End Party“) šimtų susirinkusių nepažįstu, deja, praktiškai nieko. Na, keliolika veidų, kurie šypsosi taip pat, kaip per kitus „RyRalio“ sambūrius. Visi kiti – nauji, švieži ir labai pasiruošę pasitikti vasarą. Gal vertėtų sakyti „pasiruošusios“? Kadangi nėra kur sėdėti, tai nėra kada dėl to liūdėti – tiek didžėjų, tiek salių, tiek skirtingų muzikų ir nuotykių.
Taigi aukštutinė, nauja Jachtklubo salė, kurioje 5 valandoms užsibarikadavęs ralistas ir žvaigždžių apšildytojas Kastis. Praktiškai gimęs „Exit“ kaunietis bauduoja visais įmanomais būdais – nuo senovinių progressive metodų iki giliai dumblino komercinio šiandienos minimal. Sužiba metęs naują „The Man With The Red Face“ versiją, specialistų niekinamą, bet suveikiančią kaip Molotovo kokteilis.
Funkagenda & Mark Knight
10:37
www.sonidoelectronicopr.blogspot.com
Nedažnai taip būna, bet šįsyk visi iki vieno „RyRalio Summer Opening“ groję didžėjai buvo jau regėti ir apšokti, ir ne po kartą – gal išskyrus Laurence iš „Inland Knights“, kurį prieš tai mačiau tik praėjusiais metais „Gravity“. Jis, kaip pagrindinė vakaro puošmena, nusipelno ir gauna geriausią laiką, kurį išnaudoja dar neišleistiems ar savo patobulintiems britiško house pavyzdžiams. Ir nesusilaiko neįpynęs „darbinės“ Laurio, Karaliaus ir Monicos Brooke „Dance Out Loud“ remikso versijos. Dabar esu priversta laukti oficialaus jos pasirodymo...
Vakarėlį į antrą pusę imasi vesti Karalius, ir dirstelėjusi per palapinės kraštą suprantu, kad saulėtekio šiandien tikrai nebus. Vis pila ir pila, o žmonių, beje, nemažėja. Žavinga ištikimybė, kuri, beje, gaji tik Kaune. Ne tik Jachtklube, bet čia – ryškiausiai.
Vairą perėmus Lauriui nusprendžiu, kad viską jau padariau ir pamačiau. Sezonas atidarytas šlapiai kaip niekad, bet ir šokių žingsnių atlikta kaip niekad gausiai ir pagal visą muziką iš eilės. Tai ar visa vasara tokia ir bus..? Dėl manęs – tegu, jei ir nuotaiką ne blogesnę meteorologai gali pažadėti.
Miesto IQ.