Betikslės Naujųjų metų problemos
Daina Dubauskaitė 2010-12-30 00:00
Naujieji metai. Šventė 98 procentams pasaulio ir absoliučiai eilinis savaitgalis tiems, kurie ir taip kiekviena pasitaikiusia proga trinasi į didžėjaus pultą. Skirtumas iš esmės čia vienas – brangesnės pramogos. Nes, žinia, Naujųjų naktį muzika skamba daug gražiau, o gėrimai saldesni, ir taip toliau. Jokiu būdu nesmerkiu žmonių noro užsidirbti – į sveikatą. Bet, kaip jau minėjau, laisvadieniai lieka laisvadieniais.
Žinoma, retas prisiekęs klubinėtojas Naujųjų proga sugalvos viską apversti aukštyn kojom ir likti namie. Verčiau jau linksminsis iš inercijos ir gal net stengsis tai daryti dar labiau. Ir galiausiai, metams jau persiritus į didesnį skaičių, jam neberūpės, kad virš jo besimaivantis artistas – tas pats, už kurio vakarėlį prieš kelias savaites buvo gaila sumokėti ir dešimtinę. O naujiesiems 50 Lt – apatinė bilietų kainų pradžia.
Išeities nėra, todėl tuoj pat sudiktuosiu rėksmingiausias 2011-ųjų pasitikimo galimybes. Bet prieš tai pabandysiu pakelti savo archyvą ir prisiminti, ką sostinė siūlė pastaruosius kelerius metus.
Prieš penkmetį žengiant į 2006-uosius, pavyzdžiui, buvo fantastiškai natūraliai linksma. Kaip šiandien pamenu – namo grįžau aštuntą ryto troleibusu, mane paniekinančiais žvilgsniais guldė į darbus važiuojantys piliečiai. Taip, kažkas juk dirba ir sausio 1-ąją. Prieš tai klausiausi „Partyzanų“, dabar jau išbyrėjusių „Headandshoulders“ ir vokiečių „Mitte Karaoke“ (arba DJ Feed ir DJ Bleed) muzikos „ŠMC“ rūsyje. Dar du visuomet persekiojančio trikampio taškai – „Cozy“ su didžėjų maratonu ir visiškai panašiai atrodęs „Salero“. Vietoj pastarosios velnio irštvos dabar „Coffee Inn“, vaje, jei tik paaugliai žinotų, kas darydavosi ten, kur jie ruošia pamokas.
Jau painiojuosi laike, bet ar tai svarbu? Momentai, štai ką noriu priminti. 2003-ųju ir 2004-ųjų sandūra Vilniuje buvo žymi tuo, kad „Boogaloo“ bažnyčia paverstame „Gravity“ susituokė tarpusavyje. Ta prasme, Justas Fresh vedė Tomą Boo, o gal atvirkščiai? Ši naujametinė netiesa seniai išblėso, ir nors Justas širdyje tikras „bugališkis“, žymiai kruopščiau puoselėja „Mondayjazz“ daržą. Beje, pamenų, 2004-ųjų sausio 1-oji buvo tokia šilta, kad Vilniaus rajone rengėme iškylą.
Pirmosios 2003-ųjų minutės, o gal paskutiniosios 2002-ųjų? „Intro“, tuomet dar „legendinė spaustuvė“. „You bring light in, you bring light in“, - staugia visi pagal Karaliaus diktuojamą hitą. Iki „Underworld“ koncerto Lietuvoje dar beveik ketveri metai. Gaila, bet čia nebuvau. Užtai iki šiol girdžiu pasakojimus – neperdedu. Tas vakarėlis buvo vienas geriausių tame pastate, kurio vietoje šiandien „Menų spaustuvė“.
Atskiro lapo reikalauja iš nekaltybės praradimo prie Baltojo tilto į neatsiejamą Naujųjų nakties atributą išvirtę „Balto bato“ susirinkimai. Pagarba, nes į istoriją įsirašė visiems laikams, o „Laidotuvėmis“ atsisveikino nespėję nuprastėti. Prieš dvejus metus, aha. Damos klijavosi dirbtines blakstienas ir ašaras, karaliavo juoda, geriausia vieta sėdėti buvo karstas.
Dar anksčiau „batsiuviai“ buvo iškeliavę į Belmontą, kur rinko visokio plauko Mis. Toks įžvalgus išradingumas įrodė, kad iš gražuolių konkursų ateityje galima tikėtis dar labai daug. Arba dar geriau – okupuotas dramos teatras. Arba... Žodžiu, kol buvo parako, „Baltas batas“ rengė geriausius karnavalus mieste. O dabar ramiausiai sau kuria ne ką prastesnes reklamas ar panašiai. Viskam savas laikas. Rimtesnių orgijų, bent jau tokių, apie kurias kalbama pilna burna, Vilniuje daugiau nebuvo, tik kelios parodijos.
„Laidotuvėse“ aš taip pat nebuvau. Naktis prieš dvejus metus buvo tokia įtempta, kad vienu metu privalėjau būti keturiuose vakarėliuose. Pasirinkau tris. „Pravda“ savo personas (bene didžiausios išliekamosios vertės daiktas žurnale, kartu su kvartalais) prikėlė rūbų salone (sėkmingai bankrutavęs), čia galėjai sutikti lenkų turističeką, bufetavą, taksistą, anaboleką ir visus kitus gerus. Ašarojančią didžėjaus merginą (norėjo namo) – taip pat.
Kita paskutinės 2008-ųjų nakties stotelė buvo „Gravity“. Visiškai ne juokais tuomet klubą vairavę Saulius ir Daumantas švenčių proga padovanojo man antrą gyvą Apparat pasirodymą. Gruodžio 31-osios vakarą jis buvo vienas iš saujelės į Vilnių atskridusių keleivių, o sausio 1-ąją – vienas pirmųjų išskridusių. Koncerto metu ryšėjo kaklaraištį ir buvo labai santūrus. Daug santūresnis, nei tuomet, kai „Gravity“ grojo pirmą kartą. Dabar toks atlikėjas tokią naktį tokiame klube atrodo lyg kažkoks vaikiškas sapnas. Taip nebūna!
Pernai apskritai buvau Klaipėdoje. Taip, klube irgi – viename nedaugelio ten. „Kiwi“. Buvo smagu, kol draugė nepavaišino „savo firminiu“, po kurio apipaišiau mikroautobusą markeriu. Po to uostamiestyje lankiausi lygiai vieną kartą.
2010-ieji buvo tokie klubiškai įtempti bei užimti, kad tikrai žinau – diskotekos ir šįkart neišvengsiu. Rinktis turiu iš ko, nors visi ir skundžiasi, kad vakarėliai Vilniuje suprastėjo. Pradedu diktuoti!
Prieš kelias savaites į apšilimo renginį pakvietęs Žvėryne esantis „Aparat“ naujamečio proga oš smarkiai. Trys salės, trys užsienio piktūnai ir keliasdešimt d’n’b, jungle, dubstep, psy, industrial, hardcore, techno ir k t. propaguojančių lietuvių į keistą vietą Paribio gatvėje turėtų sutraukti tuos, kurie vis dar gedi „Vault“, ilgisi „Roller“, kartais paremia atlikėjus „48Ceche“ ir vis piktinasi, kad tie komerciniai klubai neatveža jiems kokio seno gero technačiaus. Puoštis čia tikrai neprireiks, šampanas gali virsti degtine, bet jei nori reivo, jį tikrai gausi.
Daugiau solidumo – visai netoli, Pedagoginio žiedą įveikus. „Silence Circus“ užims visą „Forum Palace“, tai yra, dvi pramogoms pritaikytas pastato erdves – klubą ir restoraną. Negyvi „Junior Boys“ – ta prasme, DJ setas, bet ir tai jau šventė, „Silence“ divos ir divinai bei kiti cirkai. Nežinia, ar ką perpjaus pusiau, bet linguojant į house bei disco ir suknelė tiks, ir net kostiumas, jei tik noro yra.
Su metų netikėtumu „Loftu“ mano santykiai kebloki, bet erdvė ten gera. „Senoji mokykla“, pavyzdžiui, buvo tikrai gerai, nors išmanieji ir neliko patenkinti garsu. Visgi Naujieji Diawaros buveinėje – tipiškai „loftiški“. Muzika trečiam plane, pirmam – „Mad Max“. Jei idėjoje tau garso nuorodų ir nereikia, tuomet prašom.
Su visa pagarba Ignui, olandams „Rank1“, Virus J ir netgi Egiui, į „Ūkio banko tearo areną“ tikrai neisiu. Užteko pasklaidyti fotografijas iš „SEL“ gimtadienio. Toks aprangos kodas man nei pakeliui, nei įkvėpimui.
O va „Partyzanai“ niekaip negali nutolti nuo straipsnio pradžioje minėto „ŠMC“. Ir taškas. Taip jų vakaronė ir vadinasi – „Nauji. Taškas“. Visi trys pulto riteriai – jau nebežinau, kuris geriau groja, bet pilnas komplektas pasitaiko nedažnai – Mantas T., Gvidas ir Nostra. Ir, kas taškiausia, be jokių bilietų ar kvietimų. Manau, staliuką reikėtų užsiimti antrą Kalėdų dieną.
Planuoju, kad galvos sausio 1-ąją man neskaudės. Besibaigiantys 2010-ieji buvo išties sunkūs morališkai, fiziškai bei finansiškai, tad labiausiai noriu kuo greičiau įsibėgėti 2011-uosiuose ir apsimesti, kad pastarųjų keliolikos mėnesių gal net nebuvo. Bent tuo Naujieji metai ir gerai – bent įsivaizduoji žemą startą ir „nusinulini“ su visu pasauliu. Visu šimtu jo procentų. Tai iš anksto su!
370.
D.D. 2004 - 2016
Degalai Mushroom CMS