1-800-DAINAD : ARCHYVAS : DJSCENE : Lukasz Napora („Audioriver“): „Kopijuoti idėjas ir bandyti įsisprausti į jau užimtą nišą – įprasta, bet, mano nuomone, tikrai kvaila“
Retas Djscene.lt lankytojas nepastebėtų, kad bent jau dalis redakcijos festivaliui „Audioriver“ simpatizuoja tikrai gausiai. Ir kodėl gi ne? Visiškai patraukli kaina (net ir šiemet, viskam pabrangus, bilietai kainuoja mažiau, nei į kokią „Tundra“), ne tokia ir tolima vieta Lenkijoje (500 km arba 12 h autobusu), išties pavydėtinas line-up (jau pabuvo „Moderat“, Ricardo Vilalobos, Richie Hawtin ir dar tuzinai –iausių)... Ir, aišku, per porą metų susiformavęs tvirtas bei smagus lietuvių branduolys, į Plocką, kur festivalis ir vyksta, keliaujantis „Minimal.lt“ organizuojamais reivobusais.
Keliausim ir šiemet, jau mažiau nei už poros savaičių. Plosim „Modeselektor“, Sven Vath, Trentemoller, Robag Wruhme ir dar krūvai puikių atlikėjų. Vienas festivalio komandos narių, komunikacijos vadas Lukasz Napora, atsakė į keletą klausimų apie „Audioriver“ pradžią, prasmę ir kitus festivalinius dalykus, įdomius gal ne tik Dainai Dubauskaitei?
Trumpai papasakok „Audioriver“ istoriją. Kodėl Plockas, kodėl upė?
Pats „Audioriver“ pirmą kartą suorganizuotas 2006-aisiais, bet mes, kaip elektronikos festivalis, tame paplūdimyje nebuvome pirmieji. Iki 2006-ųjų ten vyko trys skirtingi renginiai, kuriuos pristatė dvi organizatorių komandos, bet dėl įvairių priežasčių nė viena jų Plocke neužsiliko. Beje, ir apskritai iš Lenkijos renginių žemėlapio išnyko.
Taigi Plockas ieškojo naujos kompanijos, kuri galėtų surengti kažką tokio, ir pasirodėme mes. Patirties darbe su elektronine muzika turėjome daug, nes komanda buvo atsakinga už tuomet vieną geriausių šalies klubų – „Klatka“ („Narvas“). Mūsų idėja buvo pirmas šokių muzikos festivalis Lenkijoje, kuris gali būti didelis ir nekviečiant trance bei komercinio house didžėjų. Man atrodo, kad mums pavyko.
Kaip pats atsidūrei „Audioriver“ komandoje? Ką vakarėlių ir festivalių sferoje veikei iki tol?
Su festivaliu esu, galima sakyti, nuo pradžių. Mane pasikvietė, nes turėjau tame patirties, o ir žinių apie elektroninę muziką. Tuo metu vedžiau „Viva“ laidą „Club Rotation“, taip pat rašiau vieninteliam klubinės muzikos žurnalui Lenkijoje, na, ir su broliu valdėm vieną kietesnių šios srities tinklalapių www.soundrevolt.com. Be to, buvau ypač dažnas „Klatka“ svečias.
Ar didelė jūsų komanda? Ar visi jos nariai dirba apskritus metus?
Esminius sprendimus priima trys žmonės, man pasisekė, kad esu tarp jų. Šiaip dar dirbu televizijoje ir radijuje, bet kai suskaičiuoju prie „Audioriver“ reikalų praleistas valandas, išeina pilnas etatas. Pagrindiniams organizatoriams tų valandų susidaro, aišku, dar daugiau. Visi kiti turi ir kitus darbus. Sunku pasakyti, kiek komandoje žmonių – turime draugų, kurie mums padeda, be to, kartu dirba ir dvi agentūros. Kai pridedi ir dirbančius tik paties festivalio metu, tai jau šimtai žmonių.
Kada pradedi galvoti apie kitų metų festivalį? Ar tos mintys neapleidžia niekada?
Taip, tai nuolatinis darbas, bet mintis apie kitus metus likus dviems ar trims mėnesiams iki festivalio stengiuosi užgniaužti, nes reikia susikoncentruoti į artimiausią ir didžiausią tikslą – šiuos metus.
Kiek „Audioriver“ programoje esančių atlikėjų tau tikrai patinka?
Jei kalbėtume apie užsieniečius, tai apie 90%. Tikrai pasistengiam surengti gerą vakarėlį ir sau, che che.
Kaip tau pačiam atrodo, ar nuo 2006-ųjų smarkiai pasikeitė „Audioriver“ skambesys?
Nepasakyčiau. Bent jau žanrai nepasikeitė. Tik vardai gerėja ir garsėja. 2006-aisiais buvome naujokai su programa tiems, kurie ieško muzikinių eksperimentų. Šiandien pagal bilietų skaičių tai trečias didžiausias Lenkijos festivalis, kurio žvaigždės pažįstamos plačiajai auditorijai.
Koks tavo svajonių bookingas?
Ricardo Villalobos, dar kartą.
Koks iki šiol buvo sėkmingiausias, koks nuvylė labiausiai? Jei, aišku, gali atsakyti.
Žiūrint kaip matuosi tą sėkmę. Jei klaustum, ką prisikviesti buvo sunkiausia, tai tas pats Villalobos. Dėl jo konkuravom su 20 kitų renginių visame pasaulyje, derybos truko mėnesių mėnesius. Na, bet galiausiai jo pasirodymas tapo vienu iš dviejų, kuriuos „Audioriver“ istorijoje prisimenu ryškiausiai. Rovė stogą!
Nusivylimai aplanko tada, kai stengiesi, bet užbookinti nepavyksta. Vardų nesakysiu, nes vieną dieną juos tikrai prisikviesim, che che.
Ar atsižvelgiate į tai, ko prašo „Audioriver“ gerbėjai internete ar gyvai? Ar tokie užsakymai įgyvendinami?
Skaitome forumus, sekame mūsų „Facebook“ puslapį, taigi žinome, ko liaudis tikisi. Bet ne tai svarbiausia. Kartais žmonės tiesiog primena, ką kažkada norėjome pakviesti. Sunku išpildyti tuos prašymus, kurie nerealiai brangūs ar per daug specifiniai. Negalime sau leisti nei visų didelių vardų vienu metu, nei tokių, kurie žinomi penkiems žmonėms visoje Lenkijoje.
Kalbant apie Lenkiją... Ar šalies dydis svarbu, kai nori surengti tikrai didelį festivalį? Ta prasme, didesnė šalis – didesni ir renginiai?
Taip, manau, kad taip. Bet mūsų tikslas nėra grandiozinis festivalis. Norint išlaikyti paplūdimio dvasią „Audioriver“ lubos yra 20 tūkst. žmonių. Todėl, manau, kitąmet ar kiek vėliau jau pradėsim naudoti ženklą „Išparduota“.
Kas festivalį daro patraukliu užsieniečiams? Atlikėjų sąrašas, kaina, veiksmo vieta?
Kaip pavyzdį naudokim „Audioriver“. Vokiečiams ir britams čia įdomu todėl, kad nebrangu, o pati kelionė tampa nuotykiu. Tų pačių atlikėjų jie randa ir savo šalyse, taigi programa ne tokia svarbi. Jums, lietuviams, greičiausiai visgi ji pirmoje vietoje, nes „Audioriver“ – artimiausia vieta, kur tokius vardus galite pamatyti. O vieta... Šio festivalio vieta vienu metu ir didelis privalumas, ir kliūtis. Paplūdimys fantastiškas, bet kelionė iki Plocko traukiniu yra visiškas blogis.
O kokios tautybės žmonių, be lenkų, „Audioriver“ daugiausia?
Lietuvių, ir dėl to mes jus mylim!
Kokia apskritai Lenkijos festivalinė situacija? Mes žinom „Audioriver“, „Heineken Open‘er“, „Off“, „Tauron Nowa Muzyka“... Ar turit dar vietos?
„Audioriver“, „Tauron“ ir „Off“ prasidėjo tais pačiais metais. „Heineken Open’er“ šiemet šventė dešimties metų jubiliejų ir greičiausiai yra tas, kuris ir pradėjo visą laviną. Visi tavo minėti festivaliai ir dar keletas kitų sistemingai auga, bet yra ir daugybė kitų, kurie atsiranda ir greit miršta. Tad, žiūrint į renginių kalendorių, gali pasirodyti, kad jų yra šimtai, bet didžioji dalis nepritraukia pakankamai žmonių ir todėl nebegali vykti toliau. Manau, vietos naujiems festivaliams yra, bet tą vietą jie turi susirasti patys. Kopijuoti idėjas ir bandyti įsisprausti į jau užimtą nišą – įprasta, bet, mano nuomone, tikrai kvaila.
Kokia jūsų ateitis? Kiek dar „Audioriver“ augs? Gal kelsitės kitur?
Kaip jau sakiau, 20 tūkst. žmonių yra riba, ir tikrai nenorime iš paplūdimio keltis niekur kitur. Daugybė festivalininkų atvyksta būtent dėl tos vietos ir atmosferos, kuri gimsta šiame natūraliame amfiteatre. Kai pasieksime „sold out“ ribą, galėsime dar daugiau jėgų skirti festivalio patogumui ir įdomumui. Tapsime Lenkijos festivalių perlu, che che.
Pabaigai – sunkus klausimas! Kas, nekalbant apie muziką, organizuojant festivalį yra sudėtingiausia?
Pinigai. Plockas, kaip miestas, šiuo metu yra didžiausias „Audioriver“ rėmėjas, bet mums reikia ir privačių kompanijų. Tokių sudominimas ir įtikinimas remti visada buvo ir yra sunkiausia užduotis.