1-800-DAINAD : ARCHYVAS : KITA : Lietuvos naktinio gyvenimo istorija trumpai

Naktinei muzikos kultūrai Lietuvoje tik šiek tiek mažiau, nei pačiai Nepriklausomybei. Pasižiūrėjus į tuos keliolika metų atvimpa lūpa – negi tiek visko? Visko buvo daug. Be taisyklių, be ideologijos, be tvarkos… Netgi jei tuo metu kažkas atrodė nepasisekę, kiekvienas renginys padėjo pamatą tam, ką turim dabar – kiekvieną savaitgalį, prigrūstą diskžokėjų, klubų ir renginių.

Pradžia – bendraminčių susibūrimai

Viskas prasidėjo nuo idėjos, tiksliau, nuo bendraminčių susibūrimų. Jie norėjo į Lietuvą atnešti kažką naujo, ką matė viešėdami užsieny ar aktyviai rinkdami įrašus bei visais kitais būdais domėdamiesi ta šokių kultūra, kuri užsienio jaunimą jau linksmino gerokai daugiau nei dešimtmetį. Taigi vakarėliai kilnodavosi iš vietos į vietą, o gandas apie juos eidavo iš lūpų į lūpas, o ne pasiekdavo tradicinėmis žiniasklaidos priemonėmis.

2001 metai – lūžis

Nepaisant to, kad pirmieji naktiniai klubai („Eldorado“, „Nasa“) duris atvėrė dar 1994 metais, o netrukus po to prasidėjo jau beveik tikri šokių muzikos festivaliai „Strokes Temple“ ar „Techno Valentino“, esminis lūžis Lietuvos klubinio gyvenimo istorijoje įvyko ne taip ir seniai – 2001 metų pačioje pabaigoje, kai Vilniuje duris atvėrė klubas „Gravity“. Tai buvo pirmasis visas europines tradicijas atitinkantis naktinis klubas, tuo laiku paskelbęs rekordinę – 25 litų sumą už įėjimą. Bet gal ne tai svarbiausia. Svarbiausia, kad nuo tada šokių muzika visiškai „legalizavosi“ ir tapo verslu – vienas po kito pažiro naktiniai klubai (Vilniuje – „Helios“, „Intro“, „Terminalas“, 2004 metais tapęs „Connect“, „New Orleans“, „Galaxy“, „Reset“, „Mambo“, …, Kaune – „Exit“, „City Metro“, Klaipėdoje – „Dada“, vėliau – „Global“ ). Kiekvienas naktinis klubas troško surasti savo veidą ir auditoriją.

Tapo verslu

Nebereikėjo ieškoti deficitinių skrajučių į renginius… Akivaizdžiai padaugėjo ne tik jų, bet ir reklamos spaudoje, net televizijoje ir mobiliuosiuose telefonuose. Naktiniai klubai tapo normaliai užsuktu verslu su normaliai finansuojama rinkodara. Be to, į visa tai dar įsitraukė ir jaunimui savo prekes bandantys parduoti verslininkai ir prie daugelio vakarėlių pavadinimų ėmė lipdyti prekinius ženklus.

Pasirinkimas platus

Tai iš esmės pakeitė bendraminčių laikus, kai šokių muzika galbūt laikėsi daugiau „ant idėjos“. Nors, kita vertus, verkti, kad šokių muzika tapo komerciniu masiniu reiškiniu, būtų neteisinga. Progresyvios muzikos renginiai rodos, tokiose neįtikėtinose vietose kaip Trakų pilis ar laive ant upės bei įvairiausiems skoniams įtinkančių užsienio didžėjų ir renginių pilni savaitgaliai, dar gali nustebinti.

Lietuvos naktinio gyvenimo istorija trumpai

Prieš pat „perestroiką“ baigėsi nuo 1980-ųjų Klaipėdoje, medienos kombinate Liepų gatvės pabaigoje vykę vakarėliai „Fanierkė“, alternatyva „stroikėms“ – Klaipėdos Statybos tresto kultūros rūmuose organizuotoms pramogoms. Muzikos sovietinėmis sąlygomis gauti būdavo itin sudėtinga, o garso aparatūrą patys didžėjai (DJ Chenra, DJ Komissaras ir seniausias Vakarų Lietuvoje, vis dar grojantis DJ Hansas) tobulindavo savo rankomis.

1992

Remiantis išlikusia skrajute galima užsiminti apie (greičiausiai) 1992-ųjų gruodį dvi paras “Dainavos” pramogų centre vykusį „Tikrą HOUSE Party! Pirmą kartą Lietuvoje“ su olandais Rocket Marten ir D.J. Ratski. Renginį pristatė „Zona“, taigi už pirmą tikrą reivą galima dėkoti Dovydui Bluvšteinui, beje, dideliam nepopuliarių roko srovių gerbėjui, Lietuvoje išleidusiam „Dead Can Dance“, „Cocteau Twins“ ir kt. plokšteles.

1994

1994-aisiais Sporto rūmai Vilniuje buvo panaudoti kiek netikėtam, bet, matyt ilgai lauktam tikslui – nuo trečiadienio iki šeštadienio jie tapdavo klubu “Eldorado”, kuris netgi buvo aktyviai įsitraukęs į judėjimą prieš AIDS. Rinkdavosi pankai, reperiai, reiveriai ir kiti užtektinai draugiškai nusiteikę bei pasidabinę skarelėm, riedučiais ir lenarais. Keletas diskžokėjų tuo metu dar demonstravo radijo formatą, o štai DJ Teex valdė techno/trance ketvirtadienius.

Vėliau “Eldorado” evoliucionavo į labiau tam pritaikytose patalpose veikusį “Ultra”, jau beveik teisingą klubą – tarpinį etapą link dabartinių. Tiesa, dabar toje vietoje veikia rusiškos muzikos šventovė “Metelica”.

Tą vasarą Klaipėdoje, klube “Senoji Prieplauka” DJ Saga, jau porą metų sukęsis tuo metu dar labai atsitiktiniame naktiniame gyvenime, su DJ Weego organizuodavo vakarėlius “N-R-G Express” bei dar keletą vienetinių įvykių uostamiestyje ir netgi “Rave Camp” Varniuose, beveik ten pat, kur vyko ir vyksta “Bliuzo naktys”. Tuo džiaugdavosi toli gražu ne tik klaipėdiečiai.

Į Lietuvą atsikraustė prancūzas Bij, iki dabar neapleidžiantis naktinės kultūros. Pirmasis jo vakarėlis su poros lietuvaičių pagalba driokstelėjo “Kablyje”. Vėliau ten su Prancūzų kultūros centro pagalba vyko serija “Fete de la Musique”, skirta populiarinti prancūzišką kultūrą bei muziką.

Tų pačių metų spalio 6-ąją, ketvirtadienį, 20 val., Technikos bibliotekos kavinėje gimė kol kas ištvermingiausias naktinio gyvenimo kūdikis Lietuvoje – „Boogaloo“. Jo tėvai – meilės paslaptingiems acidjazz, soul, funk garsams suvienyti Tomas Boo ir mistinis studentas iš Vokietijos, pirmasis čia atvykęs per AIESEC. Keleriais metais vėliau visateisiu „Boogaloo“ nariu tapo ir tuomet dar labai jaunas, o 2003-aisiais grojimo penkmetį atšventęs, DJ 2Fresh.

Panašiu metu šalia jau kitų, Spaudos, rūmų Martynui Tylai diriguojant, duris bene penkeriems metams atvėrė “Nasa”. Lankytojai ir darbuotojai kuo puikiausiai pažinojo vieni kitus, o muzika rezidentų Axe, Andy, Juliaus G. ir L-Sonic jau buvo apdorojama patefonais ir CD grotuvais. Nebeateidavo tiek daug klube “Eldorado” užgimusių neformalų, nors klubas buvo itin stiprus muzikine prasme.

“Tauro rago” alaus bare įsikūrė klubas “PJ”, nors lyginti su “Eldorado” ar “Nasa” nebuvo ko – grojo, kas norėjo ir ką norėjo, eidavo taip pat visiškai neribojamas kontingentas.

1995

1995-aisiais vėl vyko Sagos reiverių stovykla Varniuose, o tuo tarpu dar turbūt nė nesapnavęs šiandienos pasiekimų DJ Mindaugėlis su DJ Geniu ir tuometinėmis uostamiesčio DJ pasaulio garsenybėmis Timu ir Demo Girulių “Baltijiečio” stovykloje rengdavo uždarus vakarėlius.

1996

1996-aisiais komanda “Electronic Geyzer” bei DJ Saga įkūrė „klubą“ Vilniaus rajone, Madžiūnuose. Iš tiesų tai buvo savotiška komuna, bandžiusi restauruoti seną fermą ir kasdienybę skaidrindavusi reivais, į kuriuos nuo Lukiškių aikštės veždavo autobusai, o nepakliūti bent kartą buvo neatleistina.

Vis tas pats Saga organizavo savo radijo laidos “Dūžiai“ fanų klubo suvažiavimą Girulių stovykloje “Žuvėdra”, kuris iškart transformavosi į festivalį, bei renginių organizavimo kompaniją „Strokes Temple“. Tai buvo šventas reikalas, visų, jau tada atradusių dramenbeisą, techno ir hardcore, susitikimo vieta su šimtinėmis eilėmis tiek Vilniuje, tiek Kaune iki pat 2000-ųjų.

Vilniaus senamiestyje, Modelių namų pastate, DJ Teex bandė įkurti klubą „Outpost“, bet tai pasirodė per sudėtinga, taigi teko apsiriboti vakarėliais skirtingose miesto vietose.

1997

Apie 1997-uosius Vilniuje tarp kelių naujųjų rajonų užgimęs klubas “Extra”, nors ir pamėgtas ne itin muzika besidominčių piliečių, reiverius traukė būtent rezidavusio Andy leidžiamu hard, tech ir tiesiog house, kurio Vilniuje tuo metu, be retų Sagos reivų, nebuvo tiek daug.

Kauniečiai gi tuo metu tiesiog sėdėdavo ir galvodavo, kad mieste liūdna ir nieko nevyksta. Keletas entuziastų, tarp kurių buvo ir dabar sostinėje lounge vakarėlius tvarkantis Pop X, vasario mėnesį pradėjo beveik dvejus metus „Pakalnės“ valgykloje vykusią „Pakalnės“ reivų seriją. Pirmą kartą atėjo bene 200 žmonių – pankai, reiveriai, metalistai, visi kitokie. Šiek tiek vėliau iš Londono grįžus bendraminčiams viskas surimtėjo, netgi atvyko pirmieji užsieniečiai iš JAV ir Vokietijos, vežini hardcore noise setais.

Tais pačiais 97-aisiais rudenį Kaune atsidarė „Nirvana“, tuomet tik nepilnamečiams skirta savaitgalio vieta, į kurią patekti norėjo visi – studentai netgi pasidirbinėdavo moksleivių pažymėjimus. Kiek vėliau į savo glėbį klubą priėmė jau ne pirmus metus DJ darbą dirbęs Ignas i.v. ir „Nirvana“, pakeitusi pavadinimą į „Ex-It“, tapo visos Lietuvos progressive šventove, į kurią būriais traukė visam pasauly žinomi vardai ir jų gerbėjai.

Klaipėdoje tuo metu susigrojo “plokšteliniai” DJ Ana, Genys ir Deneez. Pasivadinę “One Ear Stereo” jie stengėsi kompensuoti nemažos dalies jaunimo, kurio netenkino tuomečiuose klubuose grojama popmuzika, poreikius. Po kelerių metų bare “Bohema” atsirado “Žuvies diena” – lounge vakarėliai, šiuo metu persikėlę į Vilniaus “Žalią papūgą”.

1998

Nuo 1998-ųjų Vilniuje vykę jau beveik festivaliai „Techno Valentino“, nors ir rengiami vardan gerų tikslų, deja, neskleidė pavadinime užkoduotos meilės. Bet tai jau buvo „muzikos, lazerių ir madų šou“, o ne tiesiog muzika.

98-ieji žymūs ir svarbūs tuo, kad būtent tada susibūrė „Ore“ – šiuolaikines jaunimo kultūros formas propaguojantis kolektyvas. Pradžioje pasaulį gelbėję žodžiais, po poros metų galybėje Vilniuje ir Kaune vykusių vakarėlių pristatę dar nematytus atlikėjus ir nenuklausytą muziką iš kvapą gniaužiančių įrašų kompanijų. Pavyzdžiui, 2002-ųjų vasarį buvo išpirkti visi išankstiniai bilietai į „Ore Groove“ vakarėlį Vaidilos teatre, į kurį skubėdamas Jimas Baronas iš kultinių „Crazy Penis“ pakeliui pametė visas plokšteles.

Iš mokslų užsienyje grįžęs “Diskomafijos” branduolys Vilniuje sukėlė tikrą disco, Chicago, netgi acid house sprogimą. Į tris vakarėlius “Draugystės” viešbutyje grūdosi nenusakomos minios. Vėliau kolektyvas išsibarstė po pasaulį, bet grįžę vis dar pamalonina šokių aikšteles.

House sostinėje populiarino ir “Groove Boys” komanda – nors įvyko tik keli ne itin nusisekę vakarai šalia Katedros, bet tos muzikos paragavo ir užsikabino pakankamai daug žmonių.

2000

2000-ieji išvydo bent du naujus sėkmingus projektus. „Good Will People“ bunkeriuose Vilniaus pakraštyje dovanojo vieną iš legendinių reivų, priglaudusį techno, dramenbeiso, hardcore ir minimal – „Rocketshop“, kuris baigė gyvavimą 2003-aisiais. Astralas su komanda įkūnijo iki šiol kiekvieną gruodį vykstantį „Metro“ (vėl dramenbeisas, minimal, techno, house, electro…). Iš pirmojo vaikė kariškiai, į antrąjį dažnai dėl garso užsukdavo policija, bet amžiumi pakankamai jaunos minios tai nestabdė.

2001

2001-aisiais Vilniuje, Ašmenos g., galerijoje „Skliautai“ įvyko pirmasis „Balto bato“ vakarėlis. Jis buvo ir pats nuoširdžiausias – visi 300 žmonių ėjo ne statuso ieškodami, o sudominti netikėtos reklamos. „Balto bato“ organizatoriai iki šiol surengė jau dešimt visiškai skirtingų griežtomis temomis sekančių vakarėlių. Netgi Dramos teatre.

Dabartinės „Žalios papūgos“ vietoje prancūzas Bij atidarė „Tasty“, kur gan marga publika kratydavosi pagal ragga jungle ir kitą tokią pat margą muziką. Žinoma, ir house.

Rugsėjį Valiukiškių kaime (prie Kernavės) po atviru dangum vyko transpsichodelinės kultūros festivalis “Ragana”. Tai buvo pirmasis elektroninės šokių muzikos open-air festivalis Lietuvoje, ir kiti vakarėlių organizatoriai gana greitai pasigavo šią nemažo susidomėjimo sulaukusią, bet visgi misticizmu apipintą idėją. Taigi, dabar turime bent keletą panašios pakraipos iškylų kiekvieną vasarą.

Spalį industrinėse buvusios spaustuvės patalpose vyko bene pirmą kartą net per naujienų agentūrą BNS reklamuotas šokių renginys – “Never Skip Intro”. Domino jau bandė groti electro, o svečias Craigas Hampsonas ir jo valdoma minia dar nesibodėjo progressive.

Gruodžio 6-ąją atsidarė pirmasis tikras ir kol kas sėkmingiausiai gyvuojantis klubas „Gravity“. Bene pirmą kartą taip akcentuotas „Face Control“, todėl pirmus mėnesius ten patekti buvo prestižo ir gudrybės reikalas. Dabar „Gravity“ tvarkaraštis itin įvairus, įtraukiantis tiek visus rimtesnius lietuvių DJ kolektyvus, tiek populiarius užsienio DJus.

2002

2002-ųjų gruodį renginiu „Metro“ Markučiuose atidarytas visiškai pogrindinis klubas “Vault”. Ta proga grojo pirma solidaus honoraro verta žvaigždė (tokio pobūdžio renginiuose) švedų techno dievas Grovskopa. Ir vėliau čia vyko pavieniai dramenbeiso, techno renginiai ir tikri hardcore bei noise festivaliai. Šiuo metu bunkeryje toli nuo Vilniaus centro muzikos nebesigirdi, neskaitant retkarčiais jį užgrobiančių noise puoselėtojų.

Tuo pačiu metu šalia Vilniaus Rotušės atsidarė naktinis klubas „Helios“. Iškart susiformavo pastovus ir gan uždaras lankytojų ratas.

2003

2003-ųjų pavasarį po ilgo ilgo pasiruošimo pagaliau pakvietė Vilniuje klubas „Intro“ įsikūręs toje pačioje buvusioje spaustuvėje. Ši vieta niekada neturėjo vienos pakraipos – nuo gotikos iki house čia groja visi, ir laukiami visi, nes įėjimo kainos prieinamos.

2004 – 2005

Vilniuje šalia „ŠMC“ kauniečiai įsteigė „Terminalą“, nepretenzingų studentų gretai pamėgtą klubą, kuris 2004-aisiais taip pat netikėtai, kaip atsidarė ir užsidarė, tapo „Connect“. Klubas vėlgi orientuotas į paprastus paprastą muziką mėgstančius jaunuolius, tačiau dažnai priima ir ryškesnes progressive ar house žvaigždes.

Taigi, klubai („New Orleans“, „Galaxy“, „Reset“, „Mambo“, …) bėgo pasaulin vienas po kito. Kiekvienas ieškojo savo veido ir auditorijos. Nebereikėjo ieškoti, eiti į įrašų komisą „Bodegas“ ieškoti deficitinių skrajučių… Akivaizdžiai padaugėjo ir jų, ir reklamos spaudoje, net televizijoje – juk normaliai užsukta įmonė jai pinigų skirti gali daug daugiau, nei keli susiėję bendraminčiai. Dėl tos pačios reklamos, dėl Ore.lt, dėl tada dar naujokų Djscene.lt, kurie savaip, dažnai subjektyviai, bet nuoširdžiai informavo ir informuoja mus apie tai, kur eiti verta, „klubinėtojai“ dauginosi akyse.

Per pastaruosius trejus metus publika lyg ir pasiskirstė – vieni neatsispyrė komfortui ir garantuotai programai nuo centro iki miegamųjų rajonų išsibarsčiusiuose klubuose, kiti gi vis dar nuoširdžiai tiki „undergroundu“ ir palaiko tiek kavinėse (“Arkos” dramenbeiso ciklas skaičiuoja jau šeštus metus), tiek bunkeriuose vykstančius reivus.Gerėjant garso, aplinkos kokybei, atsiradus videoprojekcijoms ko tik nevyko – kad ir su „Nokia“ pagalba tūkstantinės minios šėldavo pagal pasaulinės šlovės DJų muziką.

Negalima pamiršti ir hiphopo, kuriam prijaučiančius jau penkerius metus vienija radijo laida „Gatvės lyga“, o nuo 2002-ųjų dar ir šokdina kaimyninė komanda „PMP“, perėjusi per daugybę sostinės kavinių, dažnai kviečianti grupes ir scratch meistrus iš kaimyninių šalių.

Gana svarbus naktinio gyvenimo istorijoje ir vos metus gyvavęs klubas „Stereo45“, stebuklingai greitai suvienijęs electro ir viso ko su tuo susijusio, mylėtojus.

Panašiu metu atsidarė, vėliau buvo kaimynų uždarytas ir dabar vėl veikiantis „Cozy“. Dar viena maža vieta – klubas-kambarys „Play“. Nors užsieniečiais ar geru garsu ten ne itin kvepia, bet konkretus gerbėjų ratas yra.

Platesnių užmojų mėgėjai jau keleri metai dovanoja reiveriams „Saulės smūgį“ su vis garsesniais vardais ir itin prieinama kaina už pakankamai ryškius vardus.

Užimta net tokia šokiams neįprasta vieta, kaip Trakų pilis. Joje šią vasarą surengta pirmoji festivalio “Pure Future” dalis su begale šviesos ir garso technikos bei penkiais tūkstančiais lankytojų.

Ir tai tik Vilnius su Kauno bei Klaipėdos prieskoniu. O kur dar Šiauliai, nesnaudę nuo pat pradžių – 90-aisiais tai buvo lietuviškas Mančesteris su galybė roko ir elektronikos projektų. Tada prasidėjo ir pirmieji miesto lygio renginiai – kelis kartus vykę „neformalaus“ jaunimo sueigos „Rave Nation“ „Studentų kampe“, nuolatiniai penktadienio-šeštadienio vakarėliai „Studentų svetainės“ rūsyje, tos kartos šiauliečiams geriausiai žinomi kaip „sklepas“, vėliau ketvirtadieniniai vakarėliai „Šeškinė“ jau minėtame „Studentų kampe“, dar vėliau veiksmas persikėlė į jaunimo ir „bohemos“ pamėgtas miesto kavines, na ir, žinoma, didesnių renginių „closing parties“ Šiaulių dailės galerijoje.

Dabartiniame Šiaulių naktiniame gyvenime kol kas nieko reikšmingo nevyksta, jei neskaityti namo karts nuo karto grįžtančių pagroti DJų. Panevėžys savo ruožtu vienu žingsniu toliau – nuo pat „Egivelos“ atidarymo 2001-aisiais ten skamba visai kokybiška muzika.

Utena tuo tarpu jau vadinama Lietuvos techno sostine (nenuostabu – beveik visi šią muziką grojantys yra iš Utenos ar jos apylinkių) – klube „Tornado“ nors ir ne kas savaitgalį, bet vis surenka techno muzikos gerbėjus iš visos šalies.

Neatsilieka ir alytiškiai, vis dažniau mieste pasilikusios jaunuomenės linksminti pasikviečiantys didžiųjų miestų DJus.

Progresas akivaizdus, galima tikėtis, kad jis netikėtai nesibaigs – be „Fashion Club“, greitai Lietuva sulauks dar keleto pasaulinio garso klubų, nemiegos ir dabar aktyvūs nepriklausomi vakarėlių rengėjai – belieka rinktis.

www.nkd.lt

www.benarkotiku.lt