Rebolledo: „Save laikau patirčių dizaineriu“
Daina Dubauskaitė 2015-04-07 10:55
Ant lėtos, kreivos, tamsios, dulkėtos, niekuomet nenuslūgstančios šokių muzikos bangos iš Meksikos jis atplaukė 2009-aisiais, kuomet debiutavo labai lotyniškoje leidykloje „Cómeme“. Čia pasirodė ir debiutinis Rebolledo albumas, o kompiliacija pernai papuošė šios „motinos“ – „Kompakt“ – katalogą. Apie gimtinę, apie meilę automobiliams, apie atsidavimą kūrybai ir inspiracijų paieškas Šibujos įrašų krautuvėse – mano pokalbis su ponaičiu Mauricio „Pachanga Boy“ Rebolledo. Vrum, vrum, balandžio 17-ą jis vainikuos „Jäger Blow-Out“ sezoną klube „Opium“. Inčai, Pupa, Calli ir visi kiti trina delnais!
Iš Meksikos neseniai persikraustei į Europą. Kas tave šiame žemyne labiausiai nustebino?
Kaip čia gali būti šiurkštu – gerąja prasme.
O ko pasiilgsti Meksikoje? Visgi turbūt dažnai ten grįžti?
Taip, stengiuosi kuo dažniau, jei tik darbai leidžia. Stengiuosi derinti keliones su grojimais ir tuo pačiu aplankyti šeimą bei draugus. Dabar įsirenginėju ten naują studiją. Taip galėsiu praleisti Meksijoje daugiau laiko, atsipalaiduoti ir tuo pačiu turėti visus darbo įrankius.
Tavo muzikinis kelias prasidėjo, kai nusprendei tapti didžėjumi. O kuo save įsivaizdavai iki tol? Ar teko kada pasirinkimo gailėtis?
Ne, gailėtis tikrai neteko, ir esu ten, kur visuomet norėjau būti, nors kelius rinkausi ir kitus. Visuomet siekiau kurti, o mano požiūris į kūrybą toks – noriu, kad būčiau kuriamas pats, o ne tiesiog gaminčiau produktą.
Studijavau industrinį dizainą, ir mane visuomet domino, kokią patirtį tai suteikia. Taip pat ir muzikoje. Labiau, nei į ją pačią, gilinuosi į per skambesį ateinančius patyrimus. Save laikau patirčių dizaineriu.
Skaičiau, kad anksčiau, „Global Underground“ aukso laikais, klausydavai progressive house. Kaip dabar į šią muziką žiūri?
Kai prisimenu, kaip šokdavau pagal ją, užplūsta tik geros emocijos.
Kaip atsirado „Pachanga Boys“, tavo duetas su Superpitcher?
2006-ųjų gruodį susidūrėme Playa del Carmen, Meksikoje. Aš ten gyvenau, o jis atvyko pagroti. Iškart susiklikinom ir tapom draugais. Palaikėm ryšius, jis vis atskrisdavo į Meksiką, o aš vis dažniau sukdavau į Vokietiją. Visų pirma buvom draugai ir iš tiesų nieko neplanavome drauge veikti, bet taip tiesiog netyčia atsitiko. Gimė „Pachanga Boys“.
O „Cómeme“ šefas Matias Aguayo? Irgi susidūrėte diskotekoje?
Panaši istorija. Jis grojo klube „La Santanera“, kuriame aš buvau rezidentas. Irgi tapom draugeliais, irgi vis susitikdavom, taigi bičiulystė tik augo.
Su Superpitcher turite leidyklą „Hippie Dance“. Kiek tavyje hipio?
Laisva siela, pomėgis gėlėms ir psichodelinėms muzikos keliamoms kelionėms… Bet tikrai nesibaidau dušo!
Ar kitas tavo leidinys bus albumo „Super Vato“, ar visgi kompiliacijos „Momento Drive“ tęsinys?
Sunku pasakyti. Dabar ruošiu solinį albumą, kuris bus mano gyvenimo ir patirčių tęsinys...
„Momento Drive“ viršelyje interpretavai filipiniečių atlikėjo Wally Gonzales įrašą. Kuo jis tau svarbus?
Apie Wally Gonzales ir sužinojau jo įrašo viršelio dėka. Buvau recordshop’e Šibujoje, Tokijuje, ir, kasdamasis psichodelinio roko skyriuje, už jo užkliuvau. Visuomet domėjausi motokrosu, taip pat man patinka 8-ojo dešimtmečio estetika ir ypač geltonas „Yamaha“ – būtent šis motociklas yra Wally viršelyje, o švarkas, kurį dėviu savajame, yra šio motociklo rinkinio dalis. Taip pat dievinu „Porsche“... Tad pagalvojau, kad toks pasirinkimas psichodelinio roko įrašui – genialus. Iškart jį nusipirkau, taip pat ir skaitmeninę versiją – kad galėčiau klausytis viešbutyje. Muzika man labai patiko, kaip tik tuo metu rinkau kūrinius kompiliacijai ir vienas iš Wally albumo ten puikiai tiko.
Ar kompiliacijos viršelyje pozuojantis „Porsche“ – tavo?
Taip, mano. Labai myliu automobilius. Gaila, negaliu vairuoti taip dažnai, kaip norėčiau. 911’ as, tas viršelyje, šiuo metu yra Meksikoje, remontuojamas ir dailinamas. Netrukus bus paruoštas – siekiu jį paversti muziejiniu eksponatu. Važinėjimui turiu 928’ą, jis drauge su manimi Paryžiuje, Tiesą sakant, šiam modeliui Prancūzijos sostinės gatvės ir eismas visai netinka… Visai rimtai svarstau galimybę ir jį išsiųsti į Meksiką bei mėgautis automobiliu tuomet, kai esu ten.
O kas užsiima tavo leidinių grafiniu dizainu?
Visuomet turiu idėjų, tuomet padedu ieškoti nuotraukų ir siekti galutinio rezultato. Sugalvojęs „Super Vato“ koncepciją paprašiau draugės fotografės Sofia Flores Chapa nuspausti fotoaparato mygtuką, tuomet Pablo Castoldi paruošė užrašą, o „Kompakt“ darbuotojas John Harten viską susumavo.
„Momento Drive“ atveju buvau fotosesijos režisierius, Alex Wolff fotografavo, tekstą užrašė mano tėvas, o John Harten ir vėl padirbėjo prie visumos.
Festivaliai ir klubai. Visur turi patirties, o kur groti patinka labiausiai? Kaip priklausomai nuo vietos keičiasi Rebolledo skambesys?
Viskas priklauso nuo to, apie kokį klubą ar festivalį kalbame. Mane gali jaudinti abu variantai, o ką groju, priklauso nuo konkrečios lokacijos. Dideliuose festivaliuose dažniausiai turiu mažai laiko, tad reikia būti tiesmukam. Mažuose klubuose setai ilgesni, žmonės – arčiau, tad galima keliauti į atokesnes muzikos pasaulio vietas ir labiau rizikuoti.
„Pachanga Boys“ Meksikoje aną vasarą išgrojo 25 valandas. Išduosi pajėgumo paslaptį?
Nėra jokios paslapties, pakanka žmonių, norinčių dar ir dar klausytis ir šokti priešais tave.
Tai gal ir paslapties, kaip būti geru DJ, nėra? Kokie patinka tau?
Geras didžėjus turi suvokti kontekstą ir mokėti su juo susikalbėti savo kalba. Visi mano mėgstami tai sugeba. Visi turi savitus skonius ir stilius, visi sugeba prisitaikyti ir išnaudoti bet kokią situaciją savo naudai. Taip gimsta geriausi momentai. Be jokios eilės tvarkos galiu pavardinti keletą mėgstamų didžėjų. Tai Superpitcher, Michael Mayer, Ivan Smagghe, DJ Harvey, Barnt, Erick Duncan, Thomas Bullock, Lovefingers…
Vakarėliai – gyvenimo būdas, ar visgi raktas į sėkmę yra balansas?
Visuomet balansas. Ištisas vakarėlis – ne gyvenimas, o be vienos kitos linksmybės nėra gyvenimo.
---
JÄGER BLOW-OUT: REBOLLEDO 04.17 @ Opium
Rebolledo @ Facebook
Rebolledo @ Soundcloud
D.D. 2004 - 2016
Degalai Mushroom CMS