Steve Bug apie nemirtingus kūrinius, b2b ir papildomas poras ausų
Ot, kokią legendą savo sezono startui ištraukė „Jäger Blow-Out“ – jau prieš aštuonerius metus techniškesnės „Poker Flat“ ir gilesnės „Dessous“ leidyklų šefas Steve Bug buvo kviestinis „Gravity“ gimtadienio svečias, ir, aišku, per tiek laiko jo, kaip DJ veterano, akcijos tik pabrango. Jis vis dar šefas ir vis dar daug keliauja, perka vinilus, ieško atlikėjų, padeda talentingiausiems ir turi tą itin vertingą savybę iš viso, kas jau išrasta bei sugrota geriausio, išrasti kažką naujo ir dar geresnio. Bei turi laiko mano klausimams, o Vilniuje vėl pasirodys rugsėjo 18-ą.
Vis dar perki vinilus – ar tai toks pats įprotis, kaip kava iš ryto, ar kartais dar išbėgi į aikštelę prie patefonų vakarėliuose?
Tai tiesiog dar vienas kelias rasti geros muzikos. Šiandien tikrai gausu leidyklų, kurios dirba tik su šiuo formatu – būtų apmaudu praleisti gerus kūrinius. Dažniausiai persikeliu juos į skaitmeną, kaip elgiausi ir iki suklestint skaitmeninėms parduotuvėms, bet taip, renku plokšteles ir kartais, labai retai, sugroju vinilinį setą.
Kurios techninės DJ pasaulio naujovės pastaruoju metu tave pradžiugino labiausiai?
Asmeniškai? Nieko ypatingo. Final Scratch. Šiandien Traktor Scratch tikrai smagiausias skaitmeninio pasaulio dalykas. Traktor kontroliuoti vis dar naudoju vinilus – man patinka patefonai, ir tikrai yra skirtumas, ar groti jais, ar CDJ’ais. Pastarieji atsiduoda plastiku, be to, labai stabilūs. Ką su jais veikti suvienodinus pitchą..? Žodžiu, manau, kad kompiuterinės muzikos leidimas patefonais yra pats žmoniškiausias jos variantas. Galų gale tai nėra taip jau svarbu. Svarbiausia – rezultatas ir tai, ar išneši žmones į kelionę, ar ne.
Kas suveda ir paruošia leidybai tavo kūrinius – gal pats?
Bet kas, manantis, jog gali sumasterinti savo kūrinius pats, yra kvailys – na, nebent jis tikras masteringo inžinierius. Taip, dariau tai pats 20 metų, bet galiausiai supratau, kad antra pora ausų, papildomos žinios ir įranga tikrai nepakenks – anaiptol. Taigi dabar turiu savo inžinierių ir dirbu su masteringo studiją. Manau, tai – geriausias būdas pasiekti geriausią rezultatą.
Vakarėliai, nors ir skirtingi dydžiais, kainomis ar nuotaikomis, iš esmės bet kuriame pasaulio taške yra apie tą patį. Ar skiri laiko patyrinėti tai, ką skirtingos šalys turi unikalaus – gamtą, maistą, kultūrą?
Kai tik pradedi keliauti aplink pasaulį, visuomet stengiesi pasilikti daugiau laiko prieš ar po grojimą, kad patyrinėtum naują miestą. Kai tai darai daugelį metų, iškart po pasirodymo tenori skristi namo, nes geriausias laikas – ten. Bet jei išsiruošiu į dvisavaitinius turus, tuomet, be abejo, skiriu laiko ir paturistavimui. Man asmeniškai labai patinka Japonija, Jukatanas Meksikoje, Kroatija, Vokietijos pajūris.
Kas šokių muzikos kūrinius daro nemirtingais? Ar daug tokių atrandi sukurtų šiandien?
Problema tame, kad žmonės nuolat ieško kažko naujo. Pažįstu didžėjų, kurie groja tik 2 ar 3 mėnesių senumo kūrinius. Kam taip daryt? Taip, žinau, kad naujos muzikos per akis, bet ar ji geresnė už seniau įrašytą? Ir, kai jos tiek daug, kūrinius vargu ar pastebės didesnė auditorija. Po kelių mėnesių visi ir pamiršta. Taigi, grįžtant prie tavo klausimo, kas nemirtingą kūrinį daro nemirtingu... Tiesiog tai, ar gali jį groti praėjus ne vieneriems metams po išleidimo, ar ne. Tokių ir šiandien sukuriama daug, tereikia gerai paieškoti.
Per kiek sekundžių dažniausiai supranti, ar kūrinys tinka į tavo grojaraštį, ar ne? O gal turi darbuotoją, kuris promo praskanuoja už tave?
Pakanka vos kelių sekundžių įvertinti, geras kūrinys, ar blogas. Keleto minučių tam, kad suvokčiau, ar jis skirtas man, taip pat kartais tenka išgirsti jį kito didžėjaus sete ir suvokti, kad padariau klaidą neišsisaugodamas.
Promo už mane niekas neklauso, bet, tiesą sakant, aš jų apskritai retai klausau – tik tų leidyklų, kurias jau seniai seku. Labai daug bevertės muzikos, kuria tave visi tik ir bombarduoja, tad mieliau jau kasinėsiu pats, be kitų nurodymų, ir taip rasiu būtent tai, kas domina, išvengdamas viso neįdomaus srauto. Galbūt kažką taip ir praleisiu, bet jei kūrinys tikrai kažko vertas, aš jį tikrai anksčiau ar vėliau atrasiu.
Ar savo leidyklose rūpiniesi tik tam tikrais dalykais, ar visgi turi prižiūrėti viską nuo dizaino iki platinimo?
Jaudinuosi dėl visko, juk tai mano kūdikiai. Bet, aišku, biure dirba mano partneris ir daugiau žmonių, kurie prižiūri detales. Esu labai visiems už tai dėkingas.
Kaip tvarkaisi su tuo, jog tavo mylima muzika ateina ir išeina iš mados?
Turiu tau citatą: ‘music is about passion, not about fashion’
Ar yra tekę įtikinėti atlikėjus, kad pasirašytų sutartį su „Poker Flat“, o gal leidykla pati už save kalba nuo pirmojo relyzo?
Niekada nieko neįtikinėju – juk čia laisvas pasaulis, tegu visi daro tai, ką nori.
Kurie visgi „Poker Flat“ leidiniai buvo esminiai, padėję prasiveržti kompanijai ar atlikėjams?
Net nežinau, tokių per keliolika metų buvo tikrai daug…
Ar mėgsti groti back2back?
Iš esmės nelabai, bet visuomet smagu pasigroti su Josh Wink. O visai neseniai turėjom gerą sesiją su Marco Resmann.
Kuo pagrįsti tavo santykiai su Ibizos sala?
1990-aisiais nuvykai ten pirmą kartą. Taip patiko, kad visą žiemą po to dirbau iki negalėjimo, kad susitaupyčiau pinigų ir galėčiau saloje praleisti visą 1991-ųjų vasarą nieko neveikdamas, tik tūsindamas. Daug ten gerų vakarėlių yra buvę, bet geriausiai prisimenu „Space“ terasos rytus, kai virš galvų į oro uostą leisdavosi lėktuvai.
Ar tau ten ne per daug pinigų pastaraisiais metais?
Manau, ne tik pastaraisiais metais – komercija ten jau seniai įsišaknijusi. Žinoma, kasmet tai tik gilėja. Deja, taip sala prarado didelę dalį savo tikrojo žavesio. Bet tai vis tiek smagi vieta pasitūsinti ar tiesiog paatostogauti.
Kiek žinau, dabar esi festivalio BPM, vykstančio Meksikoje, gerbėjas. Ar dėl visų kolegų ir draugų, kurie ten renkasi?
Man labai patinka Playa ir jos apylinkės – esu ten grojęs dar iki startuojant BPM. Kai pirmąkart ten buvau, nebuvo jokių didelių prekybos centrų ar kažko panašaus – unikali vieta.
Ką keistum savo karjeroje, jei turėtum tokią galimybę?
Visiškai nieko.
Steve Bug @ Facebook
Steve Bug @ Soundcloud
D.D. 2004 - 2016
Degalai Mushroom CMS