1-800-DAINAD : BLOGAS : Pavargau

„Spartakiada“ jau kitą savaitgalį. Vakar kabinau tentą ir nešiojau skrajutes. Pats nepasidarysi – niekas už tave nepadarys, seniai patikrinta taisyklė. Bet dabar galvoju, kad patikimų žmonių komandoje reikėtų tikrai daugiau. O žmonės tik nori, prašo, klausia, tu tuo tarpu negali neatsakyti, nepaaiškinti, nepadėti. Juk norisi, kad festivalis būtų gražus, o visi išvažiuotų laimingesni, nei atvažiavo. Vieta – fantastinė, muzikantų sąrašas – taip pat labai gerai atspindintis Djscene.lt esmę, belieka, kad sutaptų kiti žvaigždynai. Laikykit špygas, prašau.

Vilnius apdujęs. Praėjęs savaitgalis vis dar buvo futbolinis, tuo ir gyvenau – penktadienį apsiėjau su dviem terasom ir ankstyvu atsisveikinimu, nes kitą dieną darbavausi kaip įprasta. Šeštadienį vokiečiai pasidabino bronza, tad... Hm, teko migruoti tarp tų pačių dviejų terasų. Negali sakyti, kad nepatinka – tiek Vasaros, tiek Chaplin man tinka muzika, veidais, aplinka, kainom, garsais. Bet o kur dar? Gerai bent tiek, kad kaimynų teroras aprimo. Po ispanų pergalės sekmadienį, žmonės kalba, muzika iš kiemelio sklido dar ir trečią ryto! In your face.

Noriu šokti visą naktį, migruoti tarp scenų, gerti neskanų alų, pasiklysti aušroje ir taip toliau. Vadinasi, noriu festivalio. „Spartakiadoje“ nepašoksiu, belieka laukti „Audioriver“. Gros visi visi, bent jau taip atrodo apžvelgus kasdien gražėjantį lineup‘ą. Dar tyliai pasvajoju apie „Berlin Festival“ – „Ryanair“ mano draugas. Bus matyt.

Vakar atkeliavo John Digweed trigubas diskas „Structures“. Du miksai ir vienas filmas. Kada klausyt, kada žiūrėt? Darbe neturiu kada susikaupti muzikai, namie – tuo labiau, nes naktinė pamaina vyksta pilnu tempu. Vakar galiausiai taip nurovė stogą, kad prieš miegą apsikabinusi kompiuterį žiūrėjau „Twilight“. Bet pagaliau suremontavo mašiną, taigi pirmas diskas joje jau sukasi.

Dar vakar kalbėjau su Dave Seaman. Jis Palangoje, „Exit“ – kitą šeštadienį, o rugsėjį pasirodys neįtikėtino svarbumo man rinkinys „Global Underground 039: Lithuania“. Igno įdirbio nuopelnas. Na, ir Deivui Lietuva patinka. Kalbėjom apie keliones po pasaulį, „Mixmag“, šokių muzikos istorijos etapus... Biografijos bus nedaug, nuomonės – pakankamai. Klausydama jo atsakymo į paskutinį klausimą net nuliūdau – viskas, ką jis kalbėjo apie „vakarus“ ir šokių muzikos padėtį juose, mums, atrodo, dar šiek tiek nepasiekiama. Bet reikia tik daug dirbti, ar ne?

Pagaliau baigiau tvarkyti interviu su Jono Meko vaikais. Jis – artimiausiam „370“ numery. Ne apie tai, ką jie veikia dabar, bet apie vaikystę SoHo. Tokių, kaip jie, buvo nedaug. Gal mes turėsim loftinių vaikų kartą. Niujorko valdžia menininkams nelabai tepadėjo, tad sąlygos lyg ir tokios pačios.

Šiandien einam į „Gorky Bar“ atidarymą! Dar gegužę, vakarą prieš „Baltic Pride“, ten šokau priešais „Baltic Balkan“ šuniuką Pyčką. Dabar viskas oficialu ir atvira.

Dar vienas išbarstyto posto punktas – šeštadienis. Nuo 16 iki 18 val. būsiu „Opus 3“ studijoje pas Loraną. „Mixsube“ pasakosim apie „Spartakiadą“. Tai iki susitikimo kažkur.

P.S. Kemo MC šią savaitę įpostino mane apsiverkti privertusį Jack Johnson klipą. Kaip jis sugeba surfinti ir dar dainuoti? Gimęs Havajuose... Gimęs ant lentos.