Zhill („Discomafia“): „Tie, kas kratėsi skaitmeninės leidybos, patys pasirašė sau nuosprendį“
Daina Dubauskaitė 2010-04-27 00:00
Kai 1998-ųjų sausio 8-ą "Discomafia" vyrai surengė pirmą savo pasirodymą, daugelis šiandienos reiverių dar bandė atskirti pelus nuo grūdų. Analogiškai didžioji dalis tuomet Profsąjungų rūmuose šokusių jau pakabino diskotekinius sportbačius ant vinių.
Kartą metuose atsiranda proga, šiuos pensininkus ištraukianti iš šiltų namų - iš Niujorko draugų aplankyti atvyksta Žilvinas, arba DJ Zhill. Jis ir yra "Discomafia", kartu su ilgai už "Gravity" vairo stovėjusiu Sauliumi, arba Soulus, kuris savo ruožtu tą kolegos grįžimo savaitgalį irgi išsitraukia senus viniliinius ginklus, ir dar keliais usual suspects, taip pat klajojančiais po pasaulį.
Zhill tėvynėn grįš ateinantį savaitgalį. Penktadienį kauniečius lankys "Pop Star Bar", šeštadienį su Soulus ir Vidžiu šoks "Woo", o kitą ketvirtadienį užsuks į "Fishday" klube "Satta". Iki tol taisom istorinę klaidą ir skaitom pirmą Djscene.lt istorijoje interviu su "Discomafia" atstovu, kuris šiandien augina jau šešerių sulaukusį vaiką "Bagpak".
Kiek metų šiemet sukanka "Discomafia"? Vis dar laikot save egzistuojančia komanda, ar tik su nostalgija prisimenat senus laikus?
12-a. Vis dar esame jauni ir gražūs. Geri prisiminimai visada smagu, o nostalgija - slidus reikalas. Ne visada sveika. Man labiau patinka žiūrėti į priekį.
Koks buvo pirmas jūsų vakarėlis? Ir koks bus paskutinis?
Pirmasis buvo Profsąjungų rūmuose, Sagos reive. Sigitas mums davė salytę "apačioje prie rūbinės", kaip tiksliai informuoja skrajutė. Toliau nuo daigų ir specialiai for sophisticated ravers. Linksma buvo.
Po to buvo daug judėjimo po įvairias vietas ir barus, jei tik mus įsileisdavo. Prieš visiems išsilakstant kas kur, pamenu, gerai driokstelėjom "Draugystės" viešbučio (dabar - "Crowne Plaza") paskutiniam aukšte. Šventėm tam bare Edvino (Fast Eddie) gimtadienį ir ošėm kaip proper rockstars, ar bent jau įsivaizdavom tokiais esantys. Tada kitą dieną taip neskaudėdavo galvos... Prisiminsim tai ilgai. Nieko nėra geriau kaip saulei kylant nuo kalno atsiveriantis Vilniaus vaizdas.
O paskutinio vakarėlio nėra ir nebus, kol nemirs muzika. Su broliais mafais neseniai bepostringaudami nusprendėm, kad vienintelis dalykas, kuris pasikeis - tai kad miegoti eisim anksčiau. Ir viskas.
Kokiai muzikai tada atstovavai kaip didžėjus, ir kokiai atstovauji dabar? Smarkiai pasikeitė skonis per tiek metų?
Iš esmės jis nepasikeitė. Man visada patiko džiazas, gyva muzika ir gitaros (šypsosi). Su pirma elektroninės muzikos banga Lietuvoje gavęs gerą techno dozę užsikabinau ant acid house... Nuo pat pradžių naujos house muzikos ieškojome Amerikoje, nes, kaip žinia, ten ji ir atsirado. Man nebuvo labai svarbu konkretus stilius, visada traukė ir traukia tai, kas gerai skamba. Pradžioje pergrojau visus Green Velvet, "Cajual Records", Moodymann, "Masters At Work" įrašus... Na, kaip ir daugelis tuo metu grojusių didžėjų (šypsosi).
Su laiku ta pati formulė pabodo ir pradėjau ieškoti kažko naujo. Vakarų Londone gimęs broken beat bumas mane stipriai įtraukė, ir nors dabar jau reikia labai stipraus šviestuvo, kad jo rastum, aš ieškau, nes iki šiol neišleidžia. Bet pastaruosius keletą metų viskas grįžta į ten, kur prasidėjo. Ir house vėl skamba teisingai, įdomiai ir gerai. Tokie prodiuseriai, kaip "Motor City Drum Ensemble", "Floating Points", Trus'me, skambina real house music revival varpais. Džiugu.
Apskritai tai mano akiratis prasiplėtė smarkiai. Klausau ir groju viską nuo afro beat, funk, latin iki techno, broken beat, future soul, dubstep, hiphop, reggae, house ir daug daugiau. Priklauso nuo to, kur, kam ir kaip jaučiuosi.
Kada išvažiavai į JAV ir kodėl tai buvo? Geresnio gyvenimo ar savęs paieškos?
Lygiai prieš dešimt metų. Sakė, Brukline geri kebabai. Dėl to pasiginčyčiau, bet bagels patys geriausi.
Ar Niujorkas tave pasitiko toks, kokį įsivaizdavai? Ilgai reikėjo ieškoti savo vietos?
Gal nuskambės šiek tiek keistai, bet radau savo vietą iškart atvažiavęs. Nieko neįsivaizdavau, neplanavau likti, turėjau pabūti dvi savaites ir važiuoti namo pas mamą. Bet viskas buvo nauja ir įdomu. Turbūt dėl to taip ir įstrigau.
Kas tame mieste tau labiausiai patinka, ko neturėtum Lietuvoje?
Vienas žodis - multiculturalism!
Ir ko tau pritrūksta lietuviško?
Aišku, kad lietuvių merginų...
Galvotum grįžti gyventi į Lietuvą?
Sukasi tokia mintis. Kartais įkyriai.
Visgi grįžti gana dažnai, kartas per metus - neblogas periodas įvertinti naujienas. Kaip tavo akimis mutuoja Vilniaus diskotekų scena?
Manau, kad viskas eina pagal planą. Daug geros muzikos, daug entuziastingų žmonių. Niekada tuo neabejojau ir visada labai laukiu, kol galėsiu vėl visus pamatyt!
Pernai vidurvasarį atvežei vilniečiams block party konceptą, ką įsimesi rankinėn šiemet atskrisdamas?
O, ačiū, kad pameni. Esu dėkingas visiems, kas tada dalyvav ir ypač Antanui Dubrai su komanda už superinį graffiti bei Rubenui už Vasaros Terasos šeštadienį... Burgeriai buvo labai gardūs, o garnyras - super deluxe!
Bagaže šiemet bus dantų pasta, kelios poros kojinių ir nauja piniginė, nes pernai palikau kažkuriam bare. Muzikinė dalis - siurprizas, bet galima tikėtis deep'n'funky... just the way we like it.
Kokie, vėlgi tavo akimis, geriausi vardai Lietuvoje šiandien?
"Čili Pica", "Akropolis" ir "Maxima", jo?
Sakai... Tada geriau pakalbam apie tavo prekės ženklą. Kaip sugalvojai, kad tau reikia skaitmeninės leidyklos ir platinimo kompanijos? Na, ir skaitmeninės muzikos parduotuvės.
Norėjosi daugiau ir įvairios muzikos. Pastebėjau, kad neberandu to, ko ieškau, plokštelėse, nes nebe kiekvienas leiblas surasdavo pinigų joms atspausti. Beveik visą naują ir gerą, tiksliau, man tuo metu įdomią muziką gaudavau skaitmeniniame formate iš draugų ir pažįstamų prodiuserių.
Maždaug tuo metu nusprendėme išleisti Pauliaus Kilbausko projekto "Overtone" plokštelę, Ajukaja, Yellowtail ir dar kelis skaitmeninius singlus, tad reikėjo kažkokio prisistatymo internete. Taip pat norėjosi padėti draugams ir pažįstamiems išleisti teisingą muziką ir kaip pridera pristatyti ją parduotuvėse, kurios tuo metu egzistavo. Be "iTunes" ir kitų stambių žaidėjų buvo dvi pagrindinės elektroninės muzikos parduotuvės internete - "Beatport" ir "Dancetracks". Jų selekcija man ne visada patiko. Norėjosi savo. Taip ir atėjo mintis. Visa kita istorija.
Kaip "Bagpak" atsirenka atlikėjus ar leiblus, su kuriais bendradarbiauja?
Principai paprasti - gera muzika ir kokybiška selekcija. Mums svarbu ir leiblų koncepcija, noras dirbt kartu, nenuleisti rankų ir dirbti žiūrint į ateitį. Kaip žinia, bendrai galima nuveikti daugiau, nei po vieną.
Ne viena platinimo kompanija pastaraisiais metais bankrutavo. Ar buvo grėsmių ir tavo verslui?
Per 6 "Bagpak" veiklos metus stebėjau beveik visų pagrindinių platinimo kompanijų bankrotus. Po tris, keturias į metus. Ir ne tik tai - Niujorke, pavyzdžiui, užsidarė beveik visos plokštelių parduotuvės. Atsiradus naujoms technologijoms muzikos industrija turėjo pasikeisti iš esmės, bet spardėsi, nenorėjo drumsti vandens. Tie, kas kratėsi skaitmeninės leidybos, patys pasirašė sau nuosprendį. Del "Bagpak" nesijaudinu, mes dar turim daug ką nuveikti.
Kiek žmonių sukūrei darbo vietas, o gal pluši vienas?
Na... Tai dabar dėl krizės prieš mėnesį atleidau sekretorę, asistentą ūkio reikalams ir etatinį linksmybių organizatorių. Likome dviese su partneriu ir keliais praktikantais. Darbo daug, bet jis žmogų puošia!
Kaip žinia, ne vienas lietuvių muzikantas savo produkciją platina būtent per "Bagpak". Ar taip yra iš tautinio draugiškumo?
Svarbiausia mums yra kokybė. Bet nemeluosiu, be abejo, smagu stumti lietuvišką produktą.
Dabar esi labiau didžėjus ar labiau muzikos verslininkas? Dar vis dažnai groji? Kovo 11-ą Niujorke aptikau tavo vedamą "Bagpak Sessions" vakarėlį, papasakok apie šią seriją.
"Bagpak Sessions" pradėjau būtent dėl noro prasiblaškyti po sunkios darbo savaitės. Taip pat tai puiki proga susitikti ir susipažinti su muzikos mylėtojais - bendraminčiais, be kurių palaikymo neįsivaizduoju "Bagpak" veiklos. Pati vakarėlių idėja gana laisva - svarbiausia, kad muzika būtų ne Top 40 ("No Rihanna, no Jay Z tonight, sorry"). Ir alus pigus.
Aišku, tai visada gera proga pramankštinti pirštus sukiojant "Serato" vinilą. Ačiū, kad užsukai ir tu.
www.bagpak.net
D.D. 2004 - 2016
Degalai Mushroom CMS