1-800-DAINAD : ARCHYVAS : MIESTO IQ : LTJ Bukem: natūraliai šlapia naktis

Beieškant naujų potyrių, vietų ir veidų bei stengiantis neatsilikti nuo ritmo visuomet gera žinoti, kad pavargus yra kai kas patikrinta laiko. Vieną iš žiemos pabaigos šeštadienių tokių „patikrintų“ buvo net du – aštuntąjį sezoną išgyvenantis vienas nedaugelio tikrų Lietuvos klubų „Gravity“ ir trečiąkart į Lietuvą, antrąkart į klubą sugrįžtantis jau daugelį metų šlapio ir gilaus skambesio mėgėjų mylimas LTJ Bukem.

Mylimas jis už savo „Progression Sessions“, už savitą atmosferinį, net „džiazinį“ drum‘n‘bass, už bendrą su MC Conrad (šįkart šokom be jo) kuriamą magiją pasirodymų metų. Todėl nė neabejoju, kad nesu vienintelė, kuri į LTJ Bukem vakarėlius eitų ketvirtą, penktą ar šeštą kartą – džiūgausiu, jei jo vizitai taps tradicija. Beje, pažįstu ne vieną, dėl „skysto“ LTJ Bukem malonumo savo laiku lėkusį ne vieną šimtą kilometrų! Ir visai nebūtina būti užkietėjusiu d’n’b žinovu.

Kiek netradiciškai „užsiprepartinus“ ir galų gale pasiekus „Gravity“ šimtus kartų mintą požeminį koridorių teko prabėgti bėgte – tokia paranoja kamavo, kad būsiu praleidusi LTJ pasirodymo pradžią. Skubėjimas lyg ir pasiteisino – įėjus girdėjosi visiškai lietuviškas MC balsas, signalizavęs apie dar nesibaigusį svečio apšildymą.

Užimti besirenkančią publiką tą vakarą buvo skirta dviems (na, su MC – visiems trims) asmenims – pirmasis rankoves pasiraitojo ST, vėliau jį pakeitė vienos geriausių radijo laidų – kalbant toli gražu ne tik apie muziką – „Amenų broliai“ vedėjas JaZzy. Jam ir talkino plačiaburnis MC, kuris, vos man klube praleidus kelias minutes, paskelbė, kad „LTJ Bukem jau su mumiiiiis“. Ar panašiai.

Kaip tikra brangiai pristatyta žvaigždė, LTJ Bukem turėjo groti vos dvi valandas. Bet, kaip dar jo seto pradžioje išgirdau priglaudusi ausį prie dar ne to mačiusios vienos iš daugelio klubo kolonų, jis norėjo daugiau. Dar įdomiau – daugiau buvo galima gauti ir tą „Gravity“ naktį prieš porą metu, bet... svečią nuo pulto nukrapštė labai jau norėjęs pasirodyti vietinis didžėjus. Šįkart apsidrausta išankstiniu žodiniu susitarimu, taigi atmosferinio malonumo ausims gavom net kiek daugiau, nei trejetą valandų!

Buvo karšta. Karrrr-šššš-ta. O dūmų mašina, matyt, viršijo visus savo gamintojų lūkesčius ir dirbo dvi pamainas iš karto – pilkšva uždanga neprasisklandė turbūt visų šokių metų. Gal todėl gausiai (ir net labai) susirinkusieji atsipalaidavo taip, lyg trypčiotų ant rasotos žolės, o ne rūsio grindų. Rankom mojavo lyg didžiausiam „open-air“, o ne kelis šimtus talpinančioje šokių aikštelėje. O spiegė į laužytą LTJ Bukem taktą taip, lyg patys sėdėtų garso įrašų studijoje. Ir pamiršo, kad „geriausi vakarėliai būdavo prieš keletą metų“, „Gravity“ nusibodo“, o „dramenbeisas vaikų muzika“. Viskas buvo kitaip ir lyg atsispyrus nuo žemės.

Gerai, kad „Gravity“ ir dirbdamas aštuntus metus sugeba pradžiuginti išties skirtingų interesų turinčius bei nešoka į komercinius kraštutinumus. Gerai, kad organizatoriai nesiekia sėkmės vien tik naujais ir pačiais madingiausiais vardais, bet pristato ir laiko patikrintą kokybę. Ne taip gerai tik, kad drauge su LTJ Bukem vizitu pranešta ir apie galybę vertingų atlikėjų pamatyti padėjusios serijos „Natūraliai“ pabaigą. Na, bet viskas cikliška, o pavasarinis „Gravity“ tvarkaraštis – pasigėrėtinas ir be „natūralumo“.

Miesto IQ.