1-800-DAINAD : BUS : Philippe Zdar („Cassius“): „Nežiūriu į studiją kaip į komercinį projektą. Ten gerai man pačiam, o tai ir yra svarbiausia“
Philippe Zdar („Cassius“): „Nežiūriu į studiją kaip į komercinį projektą. Ten gerai man pačiam, o tai ir yra svarbiausia“
25 metai scenoje – tai jau visos sidabrinės vestuvės. Tuomet dar tik būsimas duetas „Cassius“, pradėję nuo muzikos prancūzų reperiui MC Solaar, rimtesnių darbų ėmėsi tik 1996-aisiais. O kuo susijęs projekto pavadinimas ir 1999-ieji, bet kuriam, diskotekose klibančiam daugiau nei penkmetis, turbūt nebereikia priminti.
Žodžiu, „Cassius“ yra istorijos dalis – ir dėl „Feeling For You“, ir dėl „Toop Toop“, ir – man asmeniškai būtent dėl to – „The Sound Of Violence“. Na, ir dėl „I Love You So“, beje, išleisto jau prieš trejetą metų – greitai turėtų pasirodyti ir šviežesnių dueto naujienų. Tada, matyt, bus metas ir pasauliniam turui. Kol kas Philippe „Zdar“ Cerboneschi ir Hubert „Boom Bass“ Blanc-Francart randa laiko ir solinėms kelionėms.
Gegužės 3-ąją „Lofte“ – niekuomet nesismulkinančio ciklo „Jäger Vibrations“ serija su Zdar. Zdar, kuris labiau nei didžėjus yra auksinės ausie savininkas, garso įrašų studijos gyventojas, prisilietęs prie daugelio puikių pastarojo meto kūrinių. Nuo Kindness iki „Phoenix“. Pasistengiau savo klausimais aprėpti daugmaž visą prancūzo asmenybę.
Sveikas! Pradėkim nuo to, kas naujo ir gero tavo gyvenime.
Na, šiuo metu apribojau prodiuserio ir garso inžinieriaus darbus ir grįžau į studiją su geriausiu savo draugu. Dabar dirbame tik su „Cassius“ projektu, tai labai smagu ir įdomu.
Šią savaitę pasirodė naujas „Phoenix“ albumas – su juo buvo streso, bet ir malonumo tikrai pakako.
Vilniuje apsilankysi kaip didžėjus. Ar DJ setų metu atstovauji „Cassius“ skambesiui, ar atskleidi kitą savo asmenybės pusę, su projektu nesusijusią?
Žinoma, „Cassius“ kūrinių pagroju. Senų ir naujų – visuomet randu derančių akimirkai. Hiphopo taip pat netrūksta.
O kaip iš prodiuserio ir garso specialisto tapai didžėjumi?
Kažkada apsilankius reive tai tapo aistra. Ketverius metus buvau „bedroom DJ“, o po kurio laiko atsiradau klubuose ir festivaliuose. Visame pasaulyje.
Tavo studijoje su reikalais lankėsi tikrai daug atlikėjų – kuriuos prodiusuoti buvo įdomiausia? Kaip iš didelės pasiūlos atsirenki, su kuo dirbti?
Manau, esu gimęs po laiminga žvaigžde, o pasirenku visuomet drastiškai, taigi visi, su kuriais teko sėdėti studijoje, buvo labai įdomūs. Nuo Kindness iki „Phoenix“, Cat Power ar „Beastie Boys“ – visos asmenybės puikios.
Ar atlikėjai tau dažniau padeda, ar trukdo? Ar esi „solistas“ darbo prasme, ar patinka būti komandoje?
Oi, mėgstu sumaištį, problemas, netikėtumus. Keistis idėjomis, juoktis, klegėti – darbo dalis. Jei esu vienas, taip gerai nesidirba.
Kai girdi muziką restorane ar automobilyje, ar ausis ieško, prie ko prisikabinti? Ar galvoji, kad pats būtum padaręs geriau?
Ne. Nemanau, kad padaryčiau geriau, bet išsigąstu pakankamai dažnai.
Ar yra vadinamasis „Zdar touch“ muzikoje, prie kurios tenka prisiliesti?
Nepatinka per švarus rezultatas, taip pat mėgstu tamprų kicką ir bosą.
Solinės tavo kūrybos per daug nerasi. Kodėl? Nerandi tam laiko?
Net nežinau. Neturiu konkretaus plano ar strategijos. Studijoje gerai leidžiu laiką, ir tiek, kartais iš to kažkas išeina.
Kas tave pasaulyje jaudina kaip atlikėją, tėvą ir žmogų?
Kad mūsų per daug, o žemėje išteklių per mažai.
Šeima padeda ar trukdo atlikėjui ir jo gyvenimo būdui?
Tik padeda. Šeima yra proceso dalis – mano vaikai visuomet girdi muziką, su kuo dirbu. O Dyane, mano sužadėtinė, yra geriausia prodiuserė, kokią tik pažįstu, tad ji prisiliečia prie menkiausio mano krustelėjimo. Ir visi atlikėjai, su kuriais dirbu, žino, kad aš – kaip serialo veikėjas Columbo, nuolat kalbėdavęs apie žmoną.
Kas tavo studijoje svarbiausia? Ar ji – ideali, o gal nuolat galvoji, ką čia patobulinus?
Dabar ji tikrai ideali. Puiku joje įrašinėti, tvarkyti garsą, kurti. Turiu galvoje ne tik elektroninę muziką, bet ir „normalią“. Labai geri būgnai, mikrofonai, klavišiniai, sintezatoriai, boso gitaros – viskas paruošta. Iš tikrųjų įrangos turiu labai labai daug, ir nežiūriu į studiją kaip į komercinį projektą. Ten gerai man pačiam, o tai ir yra svarbiausia.
Ar tikrai talentingiems žmonėms reikia įkvėpimo, o gal tai – tik tinginių pasiteisinimas?
Tikiu, kad įkvepia visi dideli ar maži dalykai gyvenime. Įsimylėjimas, liūdesys, netektis, žvilgsnis. Man asmeniškai visuomet padeda muziejai, muzika, knygos.
Kaip seki naujos muzikos pulsą?
Beveik kiekvieną savaitę einu į įrašų parduotuves. Vinilų. Ieškau ir naujo, ir seno skambesio. Taip pat patinka šviesos, kinas, menas apskritai – taip gera gyventi Paryžiuje! Grįžtant prie muzikos – seku vieną gerą blogą ir klausau įrašų pardavėjų patarimų. Jie geriausi.
Pabaigai - keli tikslūs klausimai faktų mėgėjų – pavyzdžiui, mano – smalsumui patenkinti. Kada supratai, kad muzika – vienintelis dalykas, kuriuo gyvenime nori užsiimti?
13-os.
Kodėl „Cassius“ nebedirba su „Virgin“, juk įkūrėte „Cassius Records“?
„Virgin“ buvo lėta ir griežta. „Cassius Records“ vis dar nėra mūsų leidyklos idealas, tad kursime ir kai ką labiau undergroundinio.
„Cassius“ pavadinote Mohammad Ali garbei. Kodėl?
Nes jis – vienintelis.
O Zdar? Skamba slaviškai...
Yra aktorius Robert Z’Dar, vaidinęs kultiniame filme „Maniac Cop“. Man jis labai patiko, tai ir prilipo.
---
CASSIUS
