Prosumer atvežė šortų ir kultūros
Pribambėjau apie šeštadienį, bet gi daug svarbiau yra tai, kas vyko penktadienį! Bent jau man. Ir visiems tiems, nepagailėjusiems kitos dienos ir sušokusiems batus, kulnus, šortus, dar ką nors. Prosumer viešnagė „Opium“ – nors metų vakarėlių būna tikrai daug, šis jau piramidės viršuje.
Šortus paminėjau ne šiaip sau – Berlyną į Edinburgą neseniai iškeitęs sielos ramybės ieškantis (diskotekose tikrai neras) didingas vokietis mane tikino visuomet didžėjaujantis trumpomis kelnėmis. Taip patogiau, o ir likimo ženklai liepė – kartą Kanadoje pamiršo pasipuošti, tai vakarėlį uždarė policija.
„Opium“ uždarė nebent valytoja. Bet iš pradžių buvo kokios septynios valandos šokių. Iš pradžių gaivių, po to prakaituotų. Mantas T. užpumpavo taip, kaip moka, o svečias iš pradžių stojo lėtai ir kažkaip net valdingai. Ypač dėl muzikos, ne dėl kokių nors akcijų susirinkęs aktyviausias šokėjų būrelis nurimo ir pagarbiai žiūrėjo, kas čia dabar bus.
DJ kultūristas netruko pažerti klasikinių primirštų, edituotų žiaurių, neišleistų VIPinių, techno, disco, house, garažo. Supratęs, kad pateko į pirtį, negailėjo hitų, bet tam juk ir penktadienis, tam juk ir pilnatis.
Kadangi pačią nuo didesnių išsišokimų saugojo automobilio rakteliai, turėjau lauko įdėmiai sekti muziką. Galiausiai net pasijaučiau kaip kokiam žaidime „Atspėk melodiją“ – vis nekantraudavau išgirsti, kokį gi kitą kito žanro ir epochos, greičio, spalvos kūrinį Prosumer pasiūlys.
Siūlė geras tris valandas, ir vinilo griovelis, atrodė, niekad nesibaigs. Siūlė neramstyti baro, o ateiti šokti. Kadangi pats buvo pageidavęs groti viename lygyje su publika, aršiausiems palaikytojams užleido sceną. Čia jums ne „Boiler Room“, čia medinė suomiška, o gal rusiška, pirtelė.
Kai matai pirtyje drauge šokančius didžėjus, ką tik atgrojusius gretimuose Vilniaus klubuose, tų klubų darbuotojus ir, ką jau čia, paties „Opium“ žvaigždžių rinktinę, supranti, kad viskas yra labai gerai. Vilnius yra gerai. Penktadienis ir pilnatis – irgi. Ir net pavasaris su pūga yra visai gerai. Kai stebi jį pro langą. Iš antro aukšto, o už per nugarą pagaugais eina šitas, va šitas.
Nebežinau, kaip iš padėties sukosi svečią poilsio palydėję Loranas Vaitkus ir Hallucin, bet, kaip sako liudininkai, žodžių kišenėse neieškojo. Natūralu – stebėdami vieną savo kumyrų ir DJ kultūros palaikytoją turėjo įsikvėpti net ne vienam vakarėliui. To ir linkiu.
Prosumeri, grįžk. Jei grįši, visi pasipuošim šortais. Ir nieko negailėsim. O „DJ Culture“ seriją irgi pratęsim, girdėjau, jau balandžio 5-ą su Phil Kieran.
D.D. 2004 - 2016
Degalai Mushroom CMS