1-800-DAINAD : BŪTA : Dešimt metų. Su, „Minimal Mondays“!

Baisoka pasimesti žemėlapyje, bet man atrodo, kad serijos kelias toks – „Stereo 45“, „Intro“, „Cozy“, „Ibish Loune“, Alumnato kiemas, „Jazz Rock Cafe“, „Vasaros Terasa“, „Funky Munky“, „Satta“, „Vienuolyno kiemas“, „Opium“, „ŠMC kavinė“... kažką neabejotinai praleidau, ane? Vienaip ar kitaip apsėdėtos beveik visos vienu ar kitu metu svarbiomis buvusios ir esančios Vilniaus vietos. Visada pirmadieniais. Todėl, kad tai diena, kai gali būti dar smagu arba dar liūdna po savaitgalio, o darbai dar neįsivažiavo. Ir dar dėl šimto priežasčių, atsiradusių per tą dešimtmetį.

Vakar „Minimal Mondays“ pirmąkart vyko „Studio 9“ kieme, ir rekordinį skaičių lokacijų pakeitusi serija čia iškart pasijautė kaip namie. Sutapo proga, oras, skambesys, veidai, svečiai, vaišės. Žinoma, kiti pirmadieniai bus tiesiog pirmadieniai, bet pradžia – puiki.

Su žemėlapiu baigiam. Dar sunkiau būtų prisiminti visus atlikėjus, pirmadieniams aukojusius savo įrašų kolekcijas ar gyvas programas. Nes „Minimal Mondays“ jau seniai nebe minimal ta siaurąja prasme. Nuo Calli iki Noruišio arba nuo Manto T. iki Direktoriaus – skalė maždaug tokia. Paprasčiau įvardinti, kurie negrojo, jau nekalbant apie neretai atsitinkančius gyvus talentų pasirodymus. Ir jaunų, ir kiek miegamajame užsigulėjusių. Užsieniečių irgi būta, dažniausiai – po „Sūpynių“ ar kita patogia proga, juk pirmadienis – iš esmės dėkinga diena bookingams. Pavyzdžiui, Jimmy Edgar DJ setas Mokytojų kiemelyje buvo nelauktai efektingas.

Būta gausiau, būta visiškų anšlagų ir iš kalendoriaus ištrintų antradienių (turbūt nemažai kam ir šiandiena!), būta ir ramesnių periodų, kai rezidentai grodavo sau ir keliems šeimos nariams. Visko būta ir turbūt visko dar bus, ciklas nuolat evoliucionuoja ne tik lokacijomis bei muzikos spektru, bet ir masteliais. Iš dalies dėl to, kad beveik visiems „Minimal.lt“ šeimos nariams tai tik papildomas užsiėmimas, hobis, kartais, kai pritrūksta laiko ir iniciatyvos, einantis sava vaga ir pats sau prisitaikantis prie publikos poreikių ar norų. Koks gi čia biznis iš pirmadienių, kai geriau pagalvoji. Bet, kai nebūtina stengtis išeiti į pliusą, lieka daugiau laiko tiesiog pasibuvimui. Kartais apie reikalus. Kartais apie naujus projektus. Kartais apie meilę.

Kalbant apie šeimą – gerai, kad ji atvira naujiems nariams. „Minimal Mondays“ – tik viena veiklų, iš kurių didžiausia ir daugiausiai rankų reikalaujanti – festivalis „Sūpynės“. Kur dar kiti atsirandantys bei dingstantys soliniai ar su kolegomis rengiami ciklai ir pirmadieninė radijo laida. Ne visus jaunuosius familijos atstovus pažįstu asmeniškai, bet akivaizdu, kad komanda atsinaujindama ne tik lengvina sau darbą, bet ir įsipučia naujų vėjų, kas taip svarbu norint išlikti aktualiems. Nereikia bijoti keistis, nes tuomet tikrai galiausiai grosi pats sau, ir net pačiam tai nebeteiks džiaugsmo.

Dėl to, kad tęsiasi, dėl to, kad visada kažkur šalia, dėl to, kad keičiasi, dėl to, kad ištikimi sau, bet atviri kitiems, dėl to, kad yra neatsiejama Vilniaus garsinio ir naktinio fono dalis, „Minimal Mondays“ dešimtmetis yra proga, kurią nuoširdžiai norisi paminėti ir apsvarstyti, nesvarbu, kokio dažnumo svečias pirmadieniuose esi ar jau tik buvai. Gyvai pasidžiaugti ar internetu laidos paklausyti – aha, ne vienas pirmosios sudėties šeimos narys jau per toli, kad sudaužtų taurėmis. Vakar tikrai buvo labai jauku ir tuo pačiu griausminga. Lyg koks „Sūpynių“ prepartis mieste.

Foto: @illestpeace

Kaip suprantu, viskas užsitęsė ilgai – kai ėjau namo prieš vienuoliktą, į kitą pusę buvo susidariusi eilė, o į kiemo kampą perkelta scena jau buvo apspista rankenių. Tuoj po to feisbuke nusidriekė panašiai paplaukusių fotokadrų eilė. Seniai taip matyta. Džiugu. Lengvo antradienio visiems.

P.S. Jau pradžioje minėjau „Stereo 45“ dešimetmetį, kuris penktadienį bus Profsąjungose. Nežinau, man kažkaip smagiau minėti ir švęsti tai, kas dar vyksta. „Stereo 45“ buvo didelis įkvėpimas ir starto taškas ne vienam šiandien aktyviai veikiančiam didžėjui, komandai, vietai, serijai, klubinėtojui. Ir Dubauskaitės pirmieji rašiniai būdavo būtent iš ten. Bet tai buvo prieš dešimt metų. Būčiau linkusi taip ir palikti tą dvasios gyvenimą. Bet, aišku, tesprendžia pagrindiniai idėjos savininkai bei ugniakuriai. Turėtų būti audringai nostalgiška. Ar piešim žaibus ant veidų?