OKO DJ: „Tikrai reikia laiko tam, kad žmonės į tave pradėtų žiūrėti rimtai“
Daina Dubauskaitė 2017-08-16 21:10
Viena skambiausių pažinčių šiemetiniame „DT Camp“ buvo su paryžiete OKO DJ, arba Marine Tordjmann. Ji vadovauja man vis sparčiau patinkančios radijo stoties LYL Paryžiaus skyriui (stoties štabas – Lione) ir tiek savo laidose „Pu$$y Nightmare“ (yep, čia vadovauja moterys), tiek klubiniuose pasirodymuose nesileidžia įspraudžiama į jokias ekspektacijas. Atvira pasauliui, gamtai, žmonėms, ji stovykloje prie smaragdinio ežero suskėlė tikrai įstabų rytinį-ritualinį-šamaninį setą, palydėjusį ištvermingiausius poilsio, o anksti kėlusiems padėjusį prabusti. Greičiausiai niekas jo neįrašė, šiek tiek gaila, bet tikiuosi, su Marine dar teks susidurti tiek klubų, tiek gamtos apsupty. O čia – mūsiškis žodinis b2b.
Kadangi esi radijo stoties LYL atstovė, nuo radijo ir pradėkime. Ar jis formavo tavo muzikinį skonį?
Žinoma, nes augdama klausydavau iš esmės tik radijo. Daug važinėdavome automobiliu, kadangi gyvenau užmiestyje ir lankiau mokyklą Paryžiuje. Taigi klausydavau prancūzų radijo stoties „Skyrock“, kurioje dominavo repas ir r&b. Tai tikrai turėjo daug įtakos mano dabartiniam skoniui.
Kokią ateitį sau planavai, kai buvai 7-rių ar 18-os? Beje, ką studijavai?
7-rių norėjau tapti profesionalia jojike. Ir beveik tapau! Jodinėjau nuo 10-ies iki 17-os. Visas mano gyvenimas apie tai sukosi, nevaikščiojau į vakarėlius, neturėjau laiko jokiai kitai veiklai praktiškai dešimt metų.
18-os buvau įpusėjusi paruošiamuosius kursus, skirtus norintiems įstoti į verslo mokyklą, o į jas Prancūzijoje labai sunku įstoti. Klasėje dažniausiai būdavau pirmūnė, bet dėl jodinėjimo , dziudo ir pianino pamokų nelabai turėjau kada galvoti apie tai, ką norėčiau studijuoti – galima sakyti, už mane nusprendė tėvai ir pažymiai. Dabar turiu du magistro diplomus vadybos srityje.
Vėliau išbandžiau daug įvairiausių veiklų, paskutinė – darbas prancūzų garso dizaino agentūroje, kurioje gimė daugelio žymių prekės ženklų audiologotipai. Manau, visi galėtų paniūniuoti tas keturias natas, kurias nuolat girdime Prancūzijos geležinkelio stotyse! Tai buvo tikrai labai įdomus darbas, bet vis dar nesijaučiau savo vietoje, tad išėjau ir skyriau laiko apmąstymams apie tai, kame galėčiau išpildyti save. Tuo metu man pasiūlė įkurti radijo stoties LYL Paryžiaus skyrių, kuriam šiandien vadovauju. Dabar gyvenu tik muzika, sulaukiu vis daugiau pasiūlymų groti – tiek viena, tiek su „Bruits de la Passion“ (paryžiečių DJ komanda, kurioje, be OKO DJ, yra Aymard, Gumbo, Gyeongsu, Ali Bobo, - DD past.). Nelabai įsivaizduoju, ką kito galėčiau veikti.
Ar jautiesi suaugusi?
Ir taip, ir ne. Pastaraisiais metais daug ką savo gyvenime ir požiūryje į save pakeičiau. Maistas, santykiai su aplinkiniais, energija ir panašiai. Kasdien užsiimu joga, esu vegetarė, reguliariai medituoju – šie ir kiti pokyčiai lėmė tai, kad esu sveikesnė ir fiziškai, ir psichologiškai. Skiriu teigiamą energiją nuo neigiamos, vis tiksliau galiu apibrėžti tai, kas man ir žmonėms, kuriuos myliu, gali turėti geros įtakos. Galiu pasakyti, kad esu jau beveik visiškoje taikoje su savimi ir aplinka. Kita vertus, vis dar esu jauna ir dar tik siekiu geriausios savo versijos. Mokymasis niekada nesibaigia, taigi manau, esu labiau auganti nei suaugusi. Kasdien sutinku nuostabių žmonių, iš kurių semiuosi įkvėpimo – tai irgi augimo proceso dalis.
Tavo kuruojama radijo laida – atsakas elektroninėje muzikoje dominuojančiam berniukų klubui. Kaip ir kada suvokei, kad toks klubas egzistuoja?
Sakyčiau, kad anksti – vos pirmą kartą uždėjusi plokštelę ant patefono, būdama įrašų parduotuvėje. Šiaip man pasisekė, nes mane visuomet supo ir palaikė puikūs draugai, visgi pasiekti, kad mano balsas būtų išgirstas, nebuvo lengva. Tikrai reikia laiko tam, kad žmonės į tave pradėtų žiūrėti rimtai, ir toks požiūris ypač dažnas, kai esi mergina. Dabar neturiu problemų dėl to, kad esu moteris, nes mano scenoje gausu sąmoningų ir inteligentiškų žmonių, kurie suvokia šias problemas. Kartais patiriu nemalonių emocijų, bet apie tai neverta kalbėti, verčiau koncentruojuosi į teigiamus potyrius.
Atsakyti už radijo stoties programą – nemažai darbo. Kaip išlaikai balansą tarp pasiūlymų rengti laidas ir įdomių asmenybių ar komandų, kurių to prašai pati?
Taisyklių nėra, peržvelgiame visus pasiūlymus, kuriuos gauname. Svarbiausia gvildenant idėją nepamiršti, kad LYL siekia išlaikyti platų programų spektrą. Mums svarbu pristatyti visą Paryžiaus muzikos sceną. Taigi Paryžiaus padalinyje laidas kuruoja leidyklų įkūrėjai, didžėjai, plokštelių parduotuvių savininkai, mokslininkai, promoteriai, muzikantai, prodiuseriai ir kitos nepriklausomos asmenybės, aktyvios muzikos lauke. Visi jie, išlaikydami kokybės kartelę aukštai, pristato iš esmės visus žanrus nuo klasikos ir trap’o iki elektroakustikos, Karibų folko ar hiphopo.
Be to, per dvejus metus surinkome daugiau nei 100 reguliarių laidų, kurias prodiusuojame Lione ir Paryžiuje; sausį pasiekėme tikslą visiškai užpildyti tinklelį gyvomis laidomis nuo 14 iki 22 valandos vakaro nuo antradienio iki sekmadienio. Rugsėjį programą papildysime naujomis laidomis, jas jau pradėjome anonsuoti feisbuke. Daugelis jų bus kuriamos už mūsų radijo studijų sienų, lygiai kaip ir dabar. Kviečiame asmenybes ir leidyklas, kurios mums patinka – tai Waving Hands, Klasse Wrecks, Shelter Press, Early Sounds Recordings, Entr’acte, Holywax, Emotional, DJ Okapi ir daug kitų. Kiekvienas komandos narys per vasarą pasiūlė naujų laidų, po to visi kartu nusprendėme, kurios verčiausios įtraukti į tinklelį. Taigi programos ruošimas – tai ir atsakymai į pasiūlymus, mūsų pačių idėjos ir tai, ką atrandame pakeliui.
Kuriomis laidomis pati labiausiai didžiuojiesi ir nepraleidi nė vieno epizodo?
Nuostabių laidų LYL tikrai daug, sunkoka išrinkti keletą. Galiu pakalbėti apie savas, kadangi jas pažįstu geriausiai. Išskirčiau „Pu$$y Nightmare“ epizodą, kurį parengiau su anoniminiu svečiu DJ Alizée – kartu grojome dvi valandas. Tai, manau, kompleksiškiausia ir futuristiškiausia mano laida. Įdomiai susiklostė istorijos apasakojimas, radome tobulą balansą ir išlaikėme harmoniją ištransliuodami daug labai įvairios muzikos ir netgi labai chaotiškų kūrinių. Žinai, DJ Alizée man labai svarbus žmogus, manau, tai daug prisidėjo prie muzikinės simbiozės. Rekomenduoju paklausyti tiems, kurie nusiteikę kosminėms kelionėms.
Ar darbas LYL turėjo įtakos tavo karjerai? Ta prasme, ar kai kurie kvietimai groti susiję su tuo, kad turi radijo laidą?
Paryžiaus skyrius dar gana jaunas, tad sunku pasakyti, bet tai, kad esu to skyriaus vadovė, neabejotinai turi įtakos mano svarumui muzikoje. Be to, mano laidoje laukiamos moterys atlikėjos, dėl to, manau, mane kviečia į feministinius renginius, festivalius.
Kaip tik neseniai grojai Paryžiaus festivalyje „Comme Nous Brûlons“, švenčiančiame feminizmą ir queer kultūrą, tiesa? Kaip jis?
Nuostabus. Festivalis truko kelias dienas, buvo visko daug daugiau, nei muzika – vaizduojamieji menai, performansai, eksperimentinės projekcijos, workshopai… Tą naktį, kai grojau, buvau vienintelė DJ programoje – kiti trys pasirodymai buvo gyvų grupių. Man tokios situacijos tikrai patinka, jos labai skiriasi nuo įprastų klubinių naktų, kai esi apsupta kitų DJ. Mane į festivalį pakvietė feminisčių kolektyvas „La Brigade Du Stupre“, jame susipažinau su argentiniečių merginų grupe „Las Kellies“ – puikiai sutarėme, mano seto gale jos man įteikė savo albumą. Labai geras įrašas, dažnai jį groju. Tokių pažinčių festivalyje buvo ir daugiau.
Vis daugiau keliauji ir vis daugiau groji, ar paprasta išlaikyti pasirodymų metu užsimezgusias draugystes? Ar tarptautinis draugų ratas irgi padeda karjerai?
Sutinku labai daug puikių žmonių, vėliau pasimatome kituose renginiuose, taigi sakyčiau, kad draugystę palaikyti nėra sudėtinga. Ypač kai turim feisbuką. Neabejoju tuo, kad užmezgus tarptautinių pažinčių jos gali turėti įtakos tam, kur vėliau grosi, ir man tai labai patinka. Tik nematau prasmės analizuoti. Svarbiausia būti natūraliems, atviriems, ir tai aplinkiniai tikrai pajaus.
Ir dar vieną didžėjaus profesijos aspektą palieskim pabaigai. Unikalumas. Kaip jį suvoki? Ar tenka nebegroti radinių, kai juos pasičiumpa visi kiti? Kaip balansuoji tarp naujo ir seno?
Man unikalumas yra tai, kas dedasi galvoje, tai, kaip supine kūrinius, o ne kiek giliai jų kasi. Nevadinčiau savęs „crate-diggere“. Groju tai, kas patinka, tai, kas mane išjudina, ir kas, mano manymu, tą akimirką palies publiką. Senumo ir naujumo balansas man nėra labai svarbus. Tiesiog groju labai plačiai, tad natūraliai užkabinu ir ankstyvąją elektroniką iš 6 ar 7 dešimtmečio, ir tai, kas sukuriama šiandien. Pavyzdžiui, mano „Digital Tsunami“ podcaste ankstyviausias kūrinys išleistas 1978-ais, o vėlyviausi dar neišleisti!
lyl.live
soundcloud.com/okodj
facebook.com/okodj
D.D. 2004 - 2016
Degalai Mushroom CMS