Toby Tobias: „Gyvenau prie turkų kultūros centro, kur vakaronės užsitęsdavo iki trečios ryto. Neblogų melodijų išgirsdavau!“
Daina Dubauskaitė 2012-11-13 00:26
„Rekids“ yra puiki britiška leidykla, o Toby Tobias – bene įdomiausias man asmeniškai „eksponatas“ joje. Kaip ir dera tokiais atvejais, geriausi įrodymai čia – jo darbai – nuosavi, edituoti ir remiksuoti. Lygiai prieš penkerius metus anglas viešėjo tuomet aukso amžių gyvenusiame klube „Woo“, o dabar beveik į tas pačias koordinates grįžta to paties didžėjaus – Saulty – kvietimu.
Prieš penktadienį „Opium“ su „Downtown Party Network“ ir Toby Tobias siūlau beveik dvi valandas jo gėrio, sugroto San Franciske kiek ankščiau šiemet, ir beveik pusvalandį pokalbio skaipu prieš gerą savaitę. Nuo-iki, apie radiją, megapolius, breiką ir Berlyną.
Ką tu?
Pavargęs – ką tik iš Berlyno. Savaitgalį grojau klube „Wilde Renate“. Pašėlusi ten vieta... Šokiai tęsėsi iki pietų.
Dažnai lankaisi Berlyne?
Pas Renatą grojau trečią kartą, o šiaip lankausi gana reguliariai jau kokius dešimt metų. Porąkart, kai pradėjau dirbti su „Rekids“, grojau „Panorama Bar“. Netrukus, beje, su leidykla ruošiamės vėl ten apsilankyti. Bet pastaruoju metu – „Wilde Renate“, taip pat italų kompanijos „Slow Motion Records“ renginiai.
Kokiuose dar kraštuose esi „reguliarus“?
Italijoje. Vėlgi pas „Slow Motion“ vyrus, buvau ten gal tris kartus. Gana dažnai keliauju į Oslą, Marselį.
Ar yra miestų, kurių gyventojai palankesni tavo skambesiui, ar tokių neišskirtum?
Taip, vienur publika atviresnė, kitur ne taip lengvai įsileidžia įvairų skambesį. Pavyzdžiui, „Panorama Bar“ negroju vien tik house, na, kaip ir kitose vietose. Bet būtent Berlyne, manau, dėl to mane vertina, kad atvežu ir visai kitokių nuotaikų.
Gimei ir užaugai Londone?
Ne, gimiau keliasdešimt mylių į pietvakarius, bet sostinėje gyvenu jau daugiau nei dvidešimt metų. Muziką kuriu vos trumpiau, sempleris į mano rankas pakliuvo apie 1991-uosius. Bet tik kokiais 2000-aisiais ėmiau siuntinėti demo įrašus, klausyti kritikos ir judėti pirmyn.
Ar miestas, jo masteliai ir veiksmas turėjo daug įtakos tavo skambesiui?
Greičiausiai taip... Manau, Londone sunku išvengti viso to, kas tave supa. Net ir kalbant tik apie muziką. Čia daugybė įrašų parduotuvių, taip pat tokių, kur dulka senos plokštelės. Tokių „labdarynuose“ perku labai daug – na, šiandien sunkoka ką gero rasti, interneto dėka, bet šiaip nemažai niekam nežinomų slaptų perlų esu prisirinkęs. Labai pigiai...
Londonas labai kosmopolitiškas. Anksčiau, pavyzdžiui, gyvenau prie turkų kultūros centro, kur vakaronės užsitęsdavo iki trečios ryto. Neblogų melodijų išgirsdavau!
Jaunesnioji karta, kupina įdomių garsų ir naujų idėjų bei krypčių, visuomet smagi išgirsti. Visa tai smegenys sugeria ir kažkaip suvartoja. Tad Londonas – puiki vieta kūrėjui.
Ką tau, kaip patyrusiam prodiuseriui, duoda naujoji angliškos muzikos banga – atgimęs garage, UK funky, apskritai bass skambesys? Klausaisi jo ar tai tiesiog dar vienas burbulas, skrajojantis greta tavojo?
Žinoma, kad klausau, jei patinka, dedu į kolekciją. Nesu burbule – įdomu išgirsti kažką netikėto ir ilgai galvoti, kaip kiti tai padarė. Esu atviras tokiems atradimams, lyg kempinė, geriu į save labai daug, vis mėginu ir eksperimentuoju.
Ar manai, kad gyvenant Didžiojoje Britanijoje lengviau siekti karjeros muzikos versle?
Nemanau, kad tai svarbu. Ir visuomet įdomu paklausyti kažko iš tolimų kraštų, galvoti, kas jiems turėjo įtakos. Kiekvienoje šalyje skambesys savitas. Neabejoju, Lietuvoje muzika kitokia, nei Didžiojoje Britanijoje. Tiek liaudies, tiek džiazas. Ir nesvarbu, kas kur gyvena.
Tai ar gali gimti dar vienas „Čikagos house“ ar „Detroito techno“? Ta prasme, ar koks nors regionas gali tapti tokiu svarbiu, kaip tie miestai?
Hm... Didokas klausimas. Nesu tikras. Žinai, dideliuose miestuose tai natūralu. Čia daug žmonių, pačių įdomiausių, suvažiavusių iš visur kitur. Berlynas, Niujorkas, Londonas – jie didžiausi. Bet ir kiti miestai unikalūs. Skaitai apie Detroito istoriją ir supranti, kodėl ten gimė tokia muzika, ar ne?
Kaip reaguoji į žinias apie didžėjų realybės šou? Ar garsenybes, norinčias tapti didžėjais?
Negalvoju apie tai. Manęs tokie dalykai nedomina, bet ir netrukdo. Tai lyg kitas pasaulis, neturintis nieko bendra su tuo, ką darau aš ar mano aplinkos žmonės. Nelabai įsigilinę į tai, ką darome mes, skirtumo gal ir nepajaus. Tiek to. Bet asmeniškai aš domiuosi, gilinuosi, mėgaujuosi, tad visokiems realybės šou net ir laiko nebelieka.
Kokios muzikinio pasaulio asmenybės turėjo daugiausiai įtakos tau augant? Kas buvo tavo autoritetai?
Buvo toks vyresnis ir nemažai nuveikęs didžėjus Spencer Williams, su kuriuo leisdavau laiką, duodavau paklausyti savo įrašų, ir jo patarimai buvo labai teigiami bei vertingi. Būtent su juo bendraudamas suvokiau, kad galbūt išties turiu ką unikalaus pasiūlyti klausytojui. Supratau, kurlink sukti, kaip elgtis. Tai buvo prieš gerą dešimtmetį.
Kai buvau dar jaunesnis ir gyvenau mažame miestelyje, nemažai įtakos man man padarė muzika, kuri skambėdavo, kai su draugais šokdavom breiką. Dažniausiai tai būdavo electro ir kita muzika iš Niujorko.
Paauglystėje dar klausydavau radijo stoties KISS FM. Kadangi pats, kaip jau sakiau, Londone negyvenau, tai buvo pagrindinis atradimų šaltinis. Belgiškas techno, house, Detroito ir Čikagos muzika, aišku, ir vietiniai britiški reikalai, nepaprastai jaudindavo.
Ypač laukdavau Colin Dale ir Colin Faver laidų. Tai būdavo nuostabu, lyg religija. Antradieniais ir ketvirtadieniais, dešimtą vakaro. Viską įsirašydavau į kasetes, tiesa, per didžėjų kalbas spausdavau pauzę. Dabar net gaila, nes kai kurių kurinių pavadinimų taip ir neįsiminiau, cha cha! O kasečių klausydavom važinėdamiesi automobiliais.
Pats irgi buvai radijo didžėjus „Ministry of Sound“ stotyje, tiesa?
Taip, bet kadangi „Ministry of Sound“ nuėjo į dar didesnę komerciją, tokių kaip aš, „Idjut Boys“, „Crazy P“ ir Ross Allen turėjo atsisakyti. Man eteris tikrai patiko, norėčiau ir ateityje turėti savo laidą, tik ne vienos, o dviejų valandų. Gročiau ir naują, ir seną muziką. Manau, tai tikrai svarbu. Be to, pačiam radijas augant turėjo didelę reikšmę, tai puikus dalykas, norėčiau atiduoti dalį skolos. Kai laikas ir vieta bus palankūs.
Artimesnė ateitis – kokie planai metų pabaigai ir kitų pradžiai?
Netrukus išleisiu EP labai geroje leidykloje „Delusions of Grandeur“, „Freerange“ padalinyje. Dar bus reikalų Zagrebo kompanijoje „Burek“. Taip pat baiginėju albumą „Rekids“ – tikrai baigsiu iki Naujųjų. Pasakiau viešai, tad nebėra kur trauktis!
Anksčiau dirbote su Felix Dickinson, ar kažką kartu dar veiksite?
Nežinau, nors daug kas klausia! Anksčiau buvom kaimynai, tad kurti kartu buvo lengva, o dabar abu ruošiam albumus ir šiaip yra visokių darbų, tad neaišku. Nemažai turim nepabaigtų kūrinių, bet tvirtų planų nėra.
Dėkui ir iki greito pasimatymo Vilniuje!
---
... O prieš 5 metus buvo maždaug taip:
Downtown Party Network: Toby Tobias 11.16
Toby Tobias @ Soundcloud
D.D. 2004 - 2016
Degalai Mushroom CMS