1-800-DAINAD : ARCHYVAS : OMNI.LT SAULĖGRĄŽOS : Ar tai meilė?

Visi "pre-parčiai" sąžiningai buvo susieti su krepšiniu, taigi dar bešaudama pirmosios pergalės šampaną jau sėdau į taksi ir prašiau į "Galaxy". Nes "Hybrid" man pasirodė vertingesni ir įdomesni nei "Nightmares on Wax" DJ setas "Gravity", kuris ir be manęs neapsiėjo be didelio susidomėjimo, palaikymo ir pasitenkinimo. 510 žmonių ir, kaip teigė viską matęs Dovydas, praktiškai tas pats, ką groja 2Fresh ir Quazar.

"Galaxy" buvo tuo pat metu labai gražu ir labai keista. Gražu - labai šviežiai nuskambėjęs DJ Pepe šildymo seansas, tiesa, ramokas, bet to ir reikia tikėtis prieš žvaigždes. O jie, pradėję pirmą, dar toną kuro kyštelėjo į krosnį ir netikėtai įvyko solidi breaks naktis. Nenuvalkiotas, nenusibodęs, nesikartojantis ir dažnai nenuspėjamas perlaužiantis pusiau skambesys, kurio paklausyti ir įsidėmėti atėjo ir lietuvių stiliaus propaguotojai. Įdomesnis už progresyvųjį hausą, dėl to džiugu, kad ir jo gerbėjų salėj matėsi - galgi išmoks ką nors naujo?

O keista buvo tai, kad vis dėlto bet kurios klasės atstovų "Galaxy" buvo graudžiai mažai. Čia jums ne Zabiela ir ne 16b… Nė menkiausios eilutės prie baro, jokio susigrūdimo prie scenos (nors gal ir gerai - vietos šokti buvo), vos keletas rimtesnių reiverių (vienas net su "Hybrid" marškinėliais) ir būrelis "šiaip atėjusių". Vienas buvo labai smagus - vis šoko sau įsivaizduodamas, kad rankose šokdynę laiko. Kikeno visi. Net barmenai.

Tądien dar nelabai šokti buvau nusiteikusi, taigi palikau tikruosius fanus ir išvykau "Pizza Jazz" link, vienai nakčiai diskoteka virtusios. Labai jau neįprasti "RyRalio" garsai pasitiko - "No diggity"! Čia jau Cal Gibsonas jaukiai išdykavo. Sykiu su gražuole tiek išvaizda, tiek balsu Mandisa, kurią po pasirodymo vienas aktyvus jaunuolis bandė "pakabint" - aišku, nesėkmingai... Vėliau šokėjus sėkmingai viliojo ir "Sympathy for the Devil", ir kita klasika, bet dalis vis tik rinkosi stoviniavimą prie baro ir bendravimą.

Vakarėlis šiek tiek priminė vestuves ar šiaip kokį didelį giminės balių, gerąja prasme, aišku: daugelis buvo pažįstami, visi noriai dalijosi naujienomis ir gandais, atvyko ir tikrai senokai nematytų personažų, kurie irgi ką pasakyti turėjo. Ir kai tik Bobas Marley "Is this love" atviliojo mane prie šokančiųjų, Gibsoną pakeitė Karalius su savo "Shoot the Model" ir "Unfinished Sympathy".

Taip jau būna - nenori, nenori šokti, o netikėtai kitą dieną vos iš lovos išlipti gali. Ir ketvirtą išjungus muziką ploji ir nori dar! Deja, teko iš pradžių sulaukti dar vienos pergalės. Dar būtų neprošal pagaliau paklausyti tą "Pizza Jazz" diską, dėl kurio šiaip jau ir į šokius rinkomės... Tikiuosi, artimiausioj ateity. Dabar ne apie tai.

Savaitgalio čempionato nugalėtojais skelbiu "Nesakyk mamai" rinktinę. Gal netgi dar keliems savaitgaliams į priekį - iki kito jų vakaro. Prieštarauti gali tie, kurie dar nesilankė jų pragare. O man buvo visai malonus pirmasis kartas. Nors… Cetusui viskas atrodė šiek tiek kitaip - per daug draugų, per daug masės, o ne reiverių, per mažai garso. Man kaip tik ta masė nepažįstamųjų atrodė labai jau kunkuliuojanti, o garsą "Gravity" ir šiaip senokai girdėjau, cha.

Taigi. Miss America, Kym Wilde, Manfredas. Kuris gražiausias ir kuris groja geriausiai, objektyviai įvertinti negaliu, nes vaikinų pozicijos naktiniame spektaklyje keitėsi kas minutę. Kol vienas už pulto tvarkosi su elektra, riksmais, aukštais, žemais, gitaromis ir šlageriais ("Born! Bo-bo-born! Born to be alive!" po šeštadienio jau penkiasdešimt kartų prasisuko mano grotuve), likę du mėgsta "dėl kompanijos" ant jo užlipti, pašokinėti ir pasitaškyti degtine. Arba meiliai pasivolioti ant grindų prie baro. Arba visi kolektyviškai nusirengti - gerą fantaziją turi… Ar netyčia nepraleidau "stage divingo"? Jei ir praleidau, po mėnesio galėsiu vėl išvysti - su Mamos pagalba ši nesąmonė tampa kasmėnesine "Gravity".

Oi, Mama - apie ją atskirai. Šiaip būtų visai eilinė šiltos išvaizdos moterėlė, tačiau odinė striukė ir toks pat diržas pavertė ją agresyvoka visateise orgijos dalyve. Tiesa, guodėsi, kad nežinojo, kur ją veža - nebūtų sutikusi. Ir savo anūkų čia nelabai norėtų matyti - bet pilnamečiai, jei norės, leidimo nebeklaus. Naktį Mama apibūdino vienu žodžiu - košmaras. Vaikinai jai savotiški patinka - pageidautina su tvarkingais marškiniais ir solidžiais juodais "pablizgiai" batais. Geriausia - be plaukų. Čia ji man tokius rodė ir pažindintis siūlė!

Vietoj to pasirinkau sienų dekoracijų (jau praeito amžiaus šedevrai "Amžius", "Mes" ir "Rock'n'Pop") nagrinėjimą skambant "Kids in America" ir sužinojau, kad, pavyzdžiui, 1992-aisias "house'n'rave" grupė UFO-TT sugrojo klaikų koncertą Kaliningrade, o tuo pačiu metu geriausias Lietuvos DJ buvo Arnas Klivečka. Kaip ir dabar, spauda rašė apie Michaelą Jacksoną ir Andrių Mamontovą - kai kurios vertybės nemirtingos.

Tiesa, man jau išėjus įvyko lengvos muštynės, teigia anoniminis šaltinis. Ir papasakojau daugiau - neva konfliktavo geri draugai, gan trumpai, ne dėl merginų ar skonio ir, atrodo, be kraujo. Gerai, kad ir nemačiau - jautri tokiems dalykams pasidariau.

Tai iki kito susiskandavimo po pergalės.