Dasha Rush: „Ilgos naktys klubuose ir studijose nelabai derinasi su „fresh look“, kuris modeliams privalomas rytais“
Daina Dubauskaitė 2010-06-09 00:00
Nepavyko su Dasha Rush pabendrauti jos gimtąja, o man gražia ir įdomia kalba - gal dar pasiseks ateinantį "Sūpynių" savaitgalį. Gali būti, kad kai kurie klausimai ir atsakymai kiek pasiklydo vertime, bet daugelį tolimų kraštų tiek muzikos, tiek modelio darbo dėka apkeliavusi, o dabar Berlyne nusėdusi festivalio viešnia man pasirodė gili, rami ir įžvalgi. Negalima jos vadinti vien atlikėja ar tuo labiau didžėja - ji įvairių krypčių menininkė, o gal tiesiog taip myli gyvenimą, kad nori jo dalių išragauti kuo daugiau. Leidyklos "Fullpanda" įkūrėjos setas - antrą festivalio naktį, o šiek tiek daugiau jos pačios - jau čia.
Kodėl nusprendei palikti Rusiją?
Nebuvo taip, kad ėmiau ir nusprendžiau. Išvažiavau, nes norėjau pamatyti kitus kraštus - juk galimybės pačios prisistato, o aš buvau jauna ir žingeidi... Tada, galima sakyti, tiesiog nusprendžiau nebegrįžti. Žinoma, su negrįžimu susiję ir kiti elementai, bet jie - ne vieši (šypsosi).
Ar svarstytum galimybę grįžti ten gyventi? Kur dabar tavo namai?
Ne, šiuo metu ne, ir tas metas, manau, bus dar ilgas. Dabar gyvenu Berlyne, čia yra mano studija, na, ir namai.
Kaip atrodė Maskvos scena, kai pradėjai didžėjauti? Kodėl tai atsitiko? Ar turėjai įkvepiančių pavyzdžių, kur grodavai?
Tada Maskvoje buvo reivo metas. Pavyzdžių, kaip tu sakai, neturėjau - mane įkvėpė daugelis dalykų tiek muzikoje, tiek kitose sferose.
Kodėl? Manau, tam pradžią davė tam tikri išoriniai elementai, bet pagrindinė priežastis buvo ta, kad aš to norėjau. Pirmasis mano gigas buvo Sankt Peterburge - tada reive Sestroretske, chillout salėje, grojau ambient.
Kur tuomet pirkdavai plokšteles? Prieš keliolika metų Lietuvoje tokios galimybės neturėjome, tad įdomu, ar Rusijoje buvo kitaip.
Na, kai kas jų tiesiog atveždavo iš užsienio. Bet man tai buvo tik pati pradžia - jau po metų atsiradau Paryžiuje, tad įrašus tiesiog pirkdavau parduotuvėje. Ir tai labai palengvino situaciją.
Kas, beje, prasidėjo pirmiau - didžėjavimas ar darbas modeliu?
Abu debiutai įvyko tuo pačiu metu - maždaug 1994-ais - 1995-ais metais.
Dirbai ir su teatru bei šokiu - kaip prasidėjo tokios draugystės? Kokia buvo tavo rolė ir ar tai tebedarai? Kas tau labiausiai patinka teatre?
Na, tai prasidėjo kaip draugų reikalai - vieni draugai darė garsą, kiti šoko, treti tapė, ir panašiai. Aš dažniausiai dirbau su garsu, kartais ir šokdavau. Tada ėmėme rengti parodas ir mažus performansus, mus pastebėjo kiti žmonės ir man pasiūlė bendradarbiauti su jais. Tai nebuvo tik teatras ir šokis, bet ir cirkas... Pakankamai įvairu.
Tų performansų iki šiol nebuvo tiek daug, ir norėčiau jų surengti dar, bet šiuo metu galimybių tam mažai. Ir dėl aplinkos techno ir apskritai šokių muzikoje, ir dėl paties laiko stokos. Manau, ateityje su tokiais projektais dar tikrai dirbsiu.
O teatras? Hm, priklauso nuo to, apie kokį teatrą tu kalbi. Tai - ekspresyvi meno forma, kaip muzika ir kitos. Man patinka, kai tame yra idėja, emocijų paletė, humoro, ironijos, transmisijos ir taip toliau.
Ar manai, kad modelio karjera, kurios siekdama gali keliauti ir išbandyti daug galimybių, padėjo tau ir muzikoje, ar pastarasis kelias būtų nusitiesęs ir taip?
Nemanau - muzika ir modeliavimas manyje labai atsiskyrę. Netgi sakyčiau, atvirkščiai - didžėjavimas ir kūryba mane nuo manekenės darbo atitraukė. Ilgos naktys klubuose ir studijose nelabai derinasi su "fresh look", kuris modeliams privalomas rytais (šypsosi).
Kuris pasirodymas buvo tavo persilaužimas?
Aš vystausi žingsnis po žingsnio ir nuolat mokausi. Taip pat tikiu ir tikiuosi, kad geriausia - dar ateityje (šypsosi). Visgi prasilaužiau, kai ėmiau groti gyvai - vadinasi, tai turėjo būti vienas pirmųjų gyvų pasirodymų. Gal publikai atrodo kitaip, nežinau.
Kas tau svarbiau - techninė DJ seto pusė ar emocinė?
Abi, manau, bet pirmų pirmiausia - emocinė!
Kokia lengviausia didžėjaus darbo dalis?
Lengviausia - nebūti didžėjumi! Jei rimtai, save laikau labiau prodiusere ir atlikėja, nei didžėja. 80 procentų mano pasirodymų - gyvi.
Pirmasis tavo kūrinys vadinosi "Shtirlitz". Gal Štirlicas tau visada patiko kaip personažas?
Ne. jis tikrai nėra mėgstamiausias mano herojus... Tiesiog juokavom studijoje su draugais, ir šis vardas tapo šiokiu tokiu įkvėpimu kūriniui.
Atėjom ir iki leidyklos. Koks yra pagrindinis "Fullpanda" tikslas?
Hipnotizuoti, che che... Norime įkvėpti žmones. Norime, kad klausydamiesi "Fullpanda" leidinių jie keliautų minčių takais. Žinoma, tai subjektyvu.
"Fullpanda" šūkis sako "All you need is ears". O kur šokiai ir bendravimas su kitais - šiuos dalykus irgi galima laikyti neatsiejamomis tam tikros muzikos klausymo dalimis?
Šūkis - gana metaforiškas. Ausų reikia tam, kad muziką išgirstum, bet jos tėra odos gabalėliai abiejose galvos pusėse, kurių kanalais gauni emocinę ir intelektualinę informaciją. Ją pats verti, adaptuoji sau, jauti ir pritaikai. Tada ir šokti gali, jei tik taip jautiesi!
Ar gaunate daug demo įrašų? Kiek iš jų įdomūs ir vertingi?
Nemažai - gal du per savaite, kartais daugiau, kartais mažiau. Kai kurie jų man pasirodo įdomūs, nors tai nebūtinai "Fullpanda" leidžiama muzika. Kai kurie - tragiški, bet tai daugiau ar mažiau subjektyvu.
"Fullpanda" atlikėjai - iš visur nuo JAV iki Latvijos. Ar visus šiuos žmones pažįsti asmeniškai, ar bendraujate tik per ir apie muziką?
Daugelį pažįstu, bet ne visus. Taip, tam tikra prasme pažinoti atlikėją įdomu, taip gimsta gilesnis ryšys. Bet kartais tam, kad atrastum asmenybę, pakanka ir muzikos.
Kaip supranti, kad kūriniui reikia tavo remikso? Ar dažniausiai renkiesi pati, ar siūlo kiti?
Dažniausiai žmonės jų prašo. Kartais noriu tai daryti, kartais ne. Tam yra kelios priežastys.
Kartais man tiesiog neįdomu, o kitais atvejais remiksuoju, nes kūrinys man patinka, bet norėčiau jį šiek tiek pakeisti naudodama tuos pačius elementus ir garsus. Kartais kūrinys patinka, bet remiksuoti jo nenoriu, nes jis ir taip labai geras ir jam nieko netrūksta. Bet tai tikrai nereiškia, kad jei kūrinys turi mano remiksą, jo originali versija nepakankamai gera.
Tiesą sakant, nesu sukūrusi tiek daug remiksų. Mėgstu tai daryti kartas nuo karto, bet man reikia laiko ir savo pačios skambesiui kurti.
Ką tik prasidėjo vasara. Ar ji tau bus užimta? Dažniau keliausi ar rinksiesi studiją?
Jaučiuosi nuolat užimta, visada yra ką nuveikti, įgyvendinti idėjas... Taigi ir vasarą keliausiu, grosiu, taip pat daug laiko leisiu studijoje - kuriu albumą, kuris pasirodys kitąmet. Didžiąją liepos dalį tiesiog atostogausiu su sūnumi - turiu dar ir mamos gyvenimą (šypsosi).
Kokia geriausia vieta didžėjams vasaroti? Ibiza, Majamis, Kazantipas ar kažkas visiškai priešingo?
Oooo, cha cha, čia jau kiekvienam didžėjui asmeniškai. Man geriausia savo studijoje.
Ar jau susidėliojai sezono grojaraštį? Kaip skamba idealus vasaros kūrinys?
Yra keletas įrašų, kurie man labai patinka. Grojimui - 15-as "Fullpanda" leidinys, kuris priklauso Auddie, grojimui ir klausymui - naujausias Marcel Dettmann albumas. Nuostabus. Taip pat ir Donato Dozzy albumas, kuris dar neišleistas, bet bus labai gražus.
Tokie ir bus mano vasaros kūriniai, kartu su tuo ritmu, kuriuo plaka širdis, ir melodija, kuri nuolat vyniojasi mano sieloje. Akys mirksi kaip hi hatai ir snare'ai, o mano mylimų žmonių juokas - tai uždegančios boso linijos. Nesupraskit tiesiogiai (šypsosi).
D.D. 2004 - 2016
Degalai Mushroom CMS