1-800-DAINAD : ARCHYVAS : DJSCENE : Phonique: "Geriausia, kai didžėjuje viskas subalansuota

Taigi kaip tau patiko vakar?

Buvo gerai, tikrai geriau, nei prieš trejus metus. Tada grojau antrame naujo ciklo, kurį atidarė "Tiefschwarz", vakarėlyje, žmonių nebuvo daug, nors jie man patiko. O vakar ir žmonių buvo pilna, ir atmosfera buvo puiki!

Vadinasi, nesiskiriam nuo kitose šalyse tavęs paklausyti susirenkančių?

Nelabai. Tiesa, mane tikrai nustebino faktas, kad žmonės čia šoka atsisukę į didžėjų, tarsi jam. Tai buvo ekstremalu! Paprastai klubinėtojai daugiau bendrauja tarpusavyje, ne tik spokso į didžėjų. Be to, į mane vis atsisukdavo prožektoriai, tais momentais nesijaučiau labai patogiai - galvojau, gal kokį šou reikia padaryti? Tokiomis akimirkomis galvoju, kad esu prastas linksmintojas. Gal reikėtų išmokt kokių judesiukų?

Ar kitur pasitaiko taip jaustis?

Kartas nuo karto. Visuomet paprasčiau, kai groji kur nors ne pirmą kartą ir bent šiek tiek pažįsti minią. Pavyzdžiui, Rumunijoje, kur grojau jau gal devynis kartus, visada randu pažįstamų veidų, taip jaučiuosi patogiau. Po seto visada nulipu žemyn ir paspaudžiu pažįstamiems rankas. Kitą kartą ir čia turėsiu kam paspausti!

Teko vakar padalint autografų?

Taip, tik penkis. Ne tik!

Ar didžėjus šiandien pats savaime yra žvaigždė, ar turi būti kažkuo daugiau?

Tik didžėjui labai sunku būti tik didžėjumi ir todėl būti kviečiamam groti. Todėl didžėjai tuo pačiu yra ir prodiuseriai, be to, jie turi žinoti, kaip sukurti šokiams tinkamą kūrinį. Kita vertus, didžėjus kaip profesija klubinei kultūrai labai svarbus. Juk dėl to klubai ir egzistuoja - kitaip vaikščiotume tik į koncertus.

O kas svarbiausia? Technika, kūrinių parinkimas, išvaizda, judesiai?

Manau, kad viskas. Kai kuriems atlikėjams užtenka tik vieno iš šių punktų, kad išgarsėtų. Kai kurie juk groja labai gerus gabalus, bet miksuoti visiškai nemoka. Kitus tuo tarpu fanai palaiko dėl to, kad jie miksuoja idealiai. O kiti demonstruoja šou už pulto. Geriausia, kai didžėjuje viskas subalansuota - kaip pas Vidį, cha cha!

Kas tavo mėgstamiausias didžėjus?

Man patinka tikrai nemažai. Pavyzdžiui, Dixonas su "Ame"... Taip pat Joakim tapo tikrai geru didžėjumi. Apie tai turiu istoriją.

Buvau tas, kuris pirmąkart pakvietė Joakimą groti Berlyne. Susipažinome "Popkomm" mugėje Kiolne prieš daugelį metų, tuomet paklausiau jo, ar nenorėtų padidžėjauti mano naktyje Berlyne. Jis prisipažino, kad nemoka miksuoti, bet aš neatstojau ir pažadėjau, kad galės tiesiog vakarėlio pradžioje pagroti mėgiamus gabalus, o vėliau pultą perimsiu aš. Taip ir padarėm. Deja, jam grojant žmonės ėmė skųstis ir klausinėti, kada pradėsiu groti aš! Vis dėlto Joakimo skonis - puikus, jo surinkta įrašų kolekcija - tikrai įspūdinga, jis turi begalę retų 9-ojo dešimtmečio įrašų, kurie puikiai dera su šiandieniniu skambesiu. Taigi jis tiesiog praktikavosi toliau, ir kai sutikau jį po kurio laiko, jis jau buvo pasiruošęs miksavimui - žinojo, kurie kūriniai dera tarpusavyje, mokėjo juos suleisti bent 10-čiai sekundžių. Dabar jis tikrai geras, spontaniškas didžėjus - gali miksuoti viską, gerai jaučiasi už pulto.

Man patinka groti drauge su kitu vaikinu iš "Dessous" - Vincenzo. Mūsų skoniai panašūs, jis mėgsta disco ir boogie, bet kada gali "peršokti" į minimal ir techno įkvėptą hausą. Dar man patinka kai kurie britai, pavyzdžiui, Benas Wattas - už savo gilų vokalinį hausą ir tai, kaip jis tai derina su šiandienos garsais. Ir, be abejo, "Border Community".

O kaip pats tapai didžėjumi?

Netyčia. Kai buvau jaunas, išgirdau hausą ir pradėjau pirkti įrašus klausymui. Namie turėjau vieną patefoną, draugas turėjo antrą ir dar mikšerį. Taigi sudėjom viską į vieną krūvą ir kiekvienas miksuodavom po savaitę, pramogai. Tai buvo maždaug 1990-1991-aisiais. Kai persikrausčiau į Berlyną, susipažinau su vakarėlių rengėjais. Jie neturėjo jokio supratimo, kaip pasikviesti didžėjų - tuo metu muzika nebuvo svarbi, tik linksmybės.

Kadangi organizatoriai paprašė padėti su bookingais, nejučia įklimpau dar giliau į muziką. Tuomet pastebėjau, kad man visai nepatinka apšildantys didžėjai! Jie dažnai grodavo per greitus, per trankius kūrinius... Taigi pamaniau: "Kodėl man nepabandžius pačiam pradėti vakarėlio, po truputį sukurti jo atmosferos?". Tai bedarantį mane pastebėjo kiti Berlyno promoteriai, jiems tai patiko, taigi ėmė kviesti į savo vakarėlius ir klubus. Po to ėmiau ir kurti.

Kodėl, jei ne dėl muzikos, atsiradai Berlyne?

Mokiausi chemiją, Vakarų Vokietijoje baigiau vieną studijų pakopą ir nusprendžiau, kad laikas permainoms. Nebuvau didelis Berlyno fanas, bet metus praleidau Miunchene, kur buvo žiauriai nuobodu.... Tuo metu maniau, kad Berlynas - vienintelė išeitis.

Ar nepavargsti nuo to niekad nemiegančio miesto?

Tai kaip geras maistas - juk nepavargsti jo skanaudamas, ar ne? Tiesiog dar vienas malonumas.

Kraustytumeis kur nors kitur?

Esu didelis San Paulo fanas, įsivaizduoju save ten praleidžiantį kelerius metus. Bet kokiu atveju, dabar visiškai patogiai jaučiuosi Berlyne. Čia puiki scena, gyvena daugelis mano draugų.

Girdėjau, kad brazilas Max Cavalera iš "Soulfly" - tavo draugas...

Ne, ne draugas, tiesiog kartą susitikom San Paule. Jis geriausias mano pažįstamo, gyvenančio ten, draugas, taip ir susipažinom. Maxas be galo aukštas - kai jis įėjo, turėjau net atsistoti norėdamas įsitikinti, KOKS jo ūgis... Gerokai lenkia mane. Taigi, jis prasitarė, kad norėtų pabandyti dirbti su elektronika - galbūt su dub priemaišomis, gal su dar ko nors. Dar nesuspėjau to padaryti, bet pažadėjau nusiųsti jam keletą instrumentalų, kurie galbūt tiktų jo balsui. Kažkas beveik pavyko, bet manau, jog bandysiu iš naujo. Tikiuosi, kada nors su juo įrašysim kūrinį!

Kalbant apie bendradarbiavimus - kaip pradėjai dirbti su Erlendu Oye?

Prieš daug daug metų į Berlyną pagroti pasikviečiau norvegę DJ Annie. Pamenu, man labai patiko jos "The Greatest Hit". Taigi, tuo pat metu iš vieno pažįstamo didžėjaus gavau Morgano Geisto ir Erlendo Oye kūrinio iš Erlendo solinio albumo promo įrašą. Niekad nebuvau jo girdėjęs, nežinojau, kad jis dainavo "Royksopp" ir yra vienas iš "Kings of Convenience", bet pamaniau, kad jo vokalas tikrai tinka tokio tipo muzikai! Be to, visada buvau didelis "Metro Area" fanas.

Annie prasitarė, kad Erlendas - geras jos draugas, taip pat iš Bergeno, ir ką tik persikraustė iš Berlyno. Taigi nutariau jam paskambinti ir paklausti, gal norės prisidėti prie mano albumo. Susitikom, nuėjom išgerti, pasikalbėjom apie muziką ir pamatėm, kad puikiai sutariam. Tuomet jis pasiūlė su mikrofonu ateiti į vakarėlį, kuriame grosiu, kad padainuotų ir viską įrašytume, o vėliau paklausytume ir nuspręstume, ar iš to kas išeis. Taip ir padarėm jau ateinantį šeštadienį, rezultatas buvo tikrai geras - taip prasidėjo mūsų draugystė.

Po to Erlendui pasiūlė išleisti savo "DJ Kicks", ir jis paprašė mano pagalbos. Tapau albumo prodiuseriu - padėjau jam išsirinkti kūrinius, juos tvarkiau, miksavau. Nes pats jis miksuoti nelabai moka... Išėjus "DJ Kicks", drauge truputį pakeliavom po scenas jį pristatydami. Vėliau Erlendas man grojant dainavo festivaliuose. Netgi Brazilijoj esam kartu groję. Manau, mūsų tandemas tikrai stiprus.

Kodėl ant abiejų tavo albumų viršelių - tavo veidas?

Nežinau! Nors pala, žinau... Galvodamas apie "Identification" apipavidalinimą buvau nusitaikęs į tokį savo draugą, gerą fotografą. Jis buvo labai užsiėmęs, bet supažindino mane su savo asistente, kuri mėgo manipuliuoti fotografijomis kompiuteryje. Be to, ji kurdavo kaukes ir panašiai... Žodžiu, nusprendžiau surizikuoti ir paprašiau jos pagalvoti. Taip ir gimė tas viršelis, kuriame - modifikuota mano fotografija. Beje, ta pati, kurią panaudojot vakarykščių šokių skrajutei! Pamatęs rezultatą pamaniau: "Gerai, tai bent jau skiriasi nuo vidutinio elektronikos albumo viršelio"...

Fotosesijos albumui "Identification" reklamuoti metu vilkėjau marškinėlius, ant kurių buvo nupieštas vyrutis, sakantis "Good Idea" ir rankomis rodantis tą reiškiančius ženklus. Tuo metu "Dessous" įdarbino naują dizainerį, kuris pasiskolino šią "gerą idėją", o tai, kad ant albumo - ir vėl mano veidas, tiesiog atsitiktinumas!

Iš kur gavai tuos marškinėlius?

Pirkau kažkokioj parduotuvėj Berlyne. Atrodo, buvo vieninteliai...

Kalbant apie tai, kad taip pavadinau albumą - tiesiog pamaniau, kad tikrai neįprasta išleisti du CD, vieną klausymui, kitą šokiams, iš viso 27 kūrinius, vienu metu. Kai maniau, kad turiu jau pakankamai medžiagos, tarp visų buvo tik pora klubams tinkamų kūrinių. Supratom, kad nerasim ką išleisti singlo pavidalu, taigi dirbau toliau. Tuomet nuvažiavau groti į Bulgariją, ten dalyvavau radijo laidoje. Ėmiau ir sumiksavau vien tik savo kūrinius - nuosavą dar neišleistą kūrybą, taip pat keletą remiksų. Niekad anksčiau nebuvau to daręs, ir staiga supratau, kad jie visi puikiai dera tarpusavyje ir miksuoti išties lengva! Gimė idėja išleisti ir klubinį miksą. Taip "Gera idėja" virto realybe.

Kiek užtrukai prie to albumo? Ar jau dirbi prie sekančio?

Pradėjau iškart išleidęs pirmąjį. Kiekvienąkart, kai sukurdavau ką nors nelabai "šokamo", atidėdavau į šalį. Vėliau tiesiog viską peržiūrėjau, patvarkiau ir išėjo albumas. Kalbant apie ateitį... Na, turiu porą kūrinių, kurie galbūt tiktų. Tačiau idėjų ar planų kol kas nėra.

Ar sulauksim dar singlų iš "Good Idea"?

Ne, remiksų plokštelė buvo paskutinė. Beje, vakar grojau visai naują savo kūrinį, kuris kol kas egzistuoja bootleg pavidalu. Nusemplavau vokalus iš seno praėjusio dešimtmečio pradžios techy house - DHS "House of God", perlipdžiau jo boso liniją, skambesį "sumoderninau". Dariau tai savo malonumui, tačiau Steve Bug tai labai patiko ir jis nusprendė jį išleisti. Dabar deramasi dėl teisių, ir greičiausiai tai bus pirmas mano relyzas "Pokerflat" po kelerių metų pertraukos.

Kodėl taip svarbu priklausyti vienam ar kitam leiblui?

Nes kažkas juk turi nudirbti visą juodą darbą! Be to, leiblas gerai įvaizdžiui. Kai leidiesi tam tikroje įrašų kompanijoje, tampi jos įvaizdžio dalimi. Taip žmonės, kurie ieško tam tikro skambesio, tave lengviau atranda.

Ar tai neapriboja kūrybos galimybių?

Jei Steve nemano, kad vienas ar kitas mano kūrinys tinka "Dessous" ar "Pokerflat", jis tai tiesiog pasako ir aš leidžiuosi kitur, kad ir "Simple" ar "Souvenir". Man tai nėra problema.

Jei ne problema, tuomet gerai. Atrodo, kad savo "myspace" turi šiokių tokių problemų, jei net užsirašei jame, kad nepriimsi tau įvertinti siunčiamos muzikos. Tai vargino?

Vis dar sulaukiu daugybės prašymų... Problema tame, kad aš net didelių leiblų, tokių, kaip "Get Physical" promo leidinių neklausau skaitmeniniu pavidalu. Tiesiog negaliu! Mano ausinės nelabai veikia, taigi muziką klausau tik namie, per CDJ. Tos ausinės, su kuriomis groju klubuose, truputį sulūžę - veikia tik viena pusė, o aš iš principo nebeperku naujų, nes jos lūžta ir lūžta! Tiesa, dar turiu tas mažas, kurias naudoju DVD peržiūrai keliaudamas, bet muzikos su jomis nepaklausysi...

Taigi jei tikrai labai noriu perklausyti mėgstamo atlikėjo ar kokybiško leiblo, kaip "Innervisions", promo, parsisiunčiu, įsirašau į CD ir klausau namie. Visgi dažniau palaukiu porą savaičių ir įrašą nusiperku plokštelės pavidalu.

Galiu įsigyti visus įrašus, kurie man patinka. Taip remiu muzikos industriją ir tai man tikrai patinka. Kiekvieną trečiadienį, kai paprastai atveža naujienų, leidžiamės pirkti įrašų su Steve ir kitais - tai jau tapo tradicija. Susitinkam, einam į recordshop'us, klausom muzikos, vėliau kartu pietaujam...

Žinau, kad internetu viską išgirsčiau daug greičiau ir tai būtų paprasčiau, bet tiesiog šiuo metu nenoriu to pradėti. Man labai patinka "bandyti" muziką plokštelėje - taip lengva tiesiog keisti adatos poziciją! O skaitmeninį įrašą iš pradžių turi parsisiųsti, tada klausyti... Net ir perklausęs mp3 nesu tikras, ar "pažįstu" kūrinį, nes neturiu jokių optinių sąsajų su juo. Beveik visi mano turimi CD - tai plokštelių, kurias esu įsigijęs ar gavęs, kopijos.

Tai ar mirs vinilas?

Mirs, anksčiau ar vėliau.

Tai anksčiau ar vėliau?

Manau, vėliau!

Djscene.lt

1-800-DAINAD : ARCHYVAS : DJSCENE : Phonique: "Geriausia, kai didžėjuje viskas subalansuota - kaip pas Vidį"