1-800-DAINAD : ARCHYVAS : OMNI.LT SAULĖGRĄŽOS : Mielas Vilniau, leisk jaunimui linksmintis

„St...“. Gerai, nevartokim šio termino. „Romantika“, greitai tapsianti – skamba išdidžiai – „DJ Cafe“ sutraukė tiek užuodusių pragaro smalos kvapą, kad apsauga garsiai rėkė „Įleidžiam tik tuos, kurie sąraše“. Labai išsigandau, bet kažkieno spygliais ir lateksu papuošta ranka čiupo už alkūnės ir įtraukė vidun, maža to, po sekundės įbruko stiklinę „Electro“. To paties, net už tą pačią seną gerą kainą.

Už pulto, tankiai apgyvendintos šokių aikštelės dėka atrodančio lyg Švedija nuo Palangos tilto, raivėsi švyturys. Atsiprašau, Miss America. Be rankovių ir „Erotikonui“ nutaisyta veido išraiška („Tylos garsai” su šiais dviem elementais – ketvirtadienį „Skalvijoje“). Jo lūpos kartojo paskui kolonėles: „I‘m a hustler baby...“. Vėliau trenkė „Sneaker Pimps – Sugar Daddy“, ir man sužaibavo akyse. Galvoje tuo tarpu pradėjo kunkuliuoti prieš gerus pusantrų metų „Romantikos“ virtuvėje nutikęs epizodas su merginomis ant šaldytuvų.

„Man tai super, pažiūrėk, visi tie, kurie buvo anksčiau, ir dar naujų kiek, karšta, bet tai rūkyt už tai visur galima“, - vos spėdamas braukti susižavėjimo seiles džiaugėsi sutiktas pažįstamas Laurynas. „Tik galėtų grot ne Tigą“, - nerdamas į barmenės iškirptę pridūrė jis.

Ištvermingiausi, sutikti jau šeštadienio vakarą, vos beapsiverčiančiais liežuviais vapėjo: „Baigėsi gal aštuntą, o namie dar nebuvom...“. Pagirtina! Gerai, kad „Skalvijoje“ tokių ir panašių patogumui buvo paruoštos kino salės kėdės. Jos, tiesa, tapo prieinamos tik gerokai po vidurnakčio, vienai svarbiai grupei pagaliau susiderinus aparatūrą ir garsą.

Iki tol „Ore“ grotuvo susirinkę veizėti jaunuoliai grumdėsi tiek „Briusly“, tiek improvizuotoje lauko kavinėje (rūkoma tik gatvėje – štai kuomet praverčia šiltas ruduo). „Partyzanai“ grojo šiek tiek ne vietoje – „ant praėjimo“, bet taikliai, žadančiai ir žadinančiai. Deja, vėliau naktį vyko daug nesusipratimų ir muzikos bare pasigedau.

Gandas numeris vienas: „Ore“ nusipirko „jutubą“ ir šis netrukus taps „Ore“ vaizdo grotuvu. Taip, jei Elžbieta II – lietuvaitė, kodėl „Google“ negali priklausyt tautiečiams? Juokis, sakau.

Gandas numeris du: „Pieno lazeriai“ pakeitė pavadinimą į „De-Phazzeriai“. Jie aktualūs ir kokybiški, įrašinėja ir leidžiasi Vokietijoje, skamba tvarkingai ir įdomiai, bet nebe wicked, kaip nelegaliuose CD-R-uose. Linksmo nepraustaburniškumo apraiškų jų pasirodymuose, tiesa, dar liko - Šarikas koncerto metu dėliojo „Solitaire” ir rezultatą parodė visiems, arti sėdėjusiems, o Giedrė su savo triukšminga ir visapusiška dainavimo patirtimi man - kol kas sėkmingiausia grupės vokalistė. Labiausiai patiko „Feel the night, feel the night, I‘m your Electric bride“ - gi iš senųjų. Dėl jo pasikviesčiau „De-Phazzerius“ į savo vestuves, jei kada sistema privers.

Mano laukiamiausias, mylimiausias ir rekomenduojamiausias „Golden Parazyth“ buvo brutaliai sustabdytas vos pradėjęs koncertą. Mikrofoną albumą bebaigiančiam (pristatymas – gruodžio pradžioje „Go Gaga“ serijoje) naujokui iš dantų ištraukė žavingoji policija, nusprendusi, kad viskas vyksta per garsiai. Aišku, būsimosios Europos kultūros sostinės centras, šeštadienio vakaras, kokie čia dar gali būti jaunimo susibūrimai, muzika, menas? Supykau, manau, visai pagrįstai.

Sekmadienio „Gaida“ pristatė trapų ir vietomis žavingai nedrąsų styginių threesome ir įtakingo Rusijos bajano solo kamerinio orkestro apsuptyje. Keista buvo tik tais momentais, kai mechaninis stryko – stygų kontakto garsas užgožė smuikų leidžiamus garsus.

Šiandien, ryt, poryt, užporyt eisiu vėl. Nes muzika kuriama ne tik diskotekoms.